Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjusios protų kovos keliasi ir į mobiliuosius telefonus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pristatė jų principu paremtą edukacinį žaidimą apie kiną „Movie Llama – Cinema Quiz“. Pasitelkę kūrybiškumą ir nemokamą žaidimų kūrimo įrankį „Tutotoons“, jie jau po poros dienų žaidė pačių sugalvotą originalų žaidimą ir pasiūlė jį pasaulinei rinkai.

Pasirinkę savo mėgstamą temą – kiną, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai Gintarė Šarmavičiūtė, Kristina Žurauskaitė ir Deividas Baumilas interaktyvią ir spalvingą programėlę „Movie Llama – Cinema Quiz“ sukūrė vos per vieną savaitgalį. Žaidime kino ekspertė lama ne tik supažindina su reikšmingiausiais režisieriais, filmais bei faktais, bet ir įvertina žaidėjų žinias kino srityje.

„Kurdami žaidimą norėjome parodyti, kad šiandien mobiliųjų telefonų programėlių gamybai  nebūtinos specifinės programavimo žinios, užtenka išmanyti technologijas ir jų pasiūlą. Programėlė atskleidžia kino chronologiją – žaisdami galėsite patikrinti, ar žinote visus ryškiausius faktus, padariusius įtaką kino industrijai ir jos raidai“, – sakė viena iš „Movie Llama – Cinema Quiz“ kūrėjų Gintarė Šarmavičiūtė.

Žaidimas „Movie Llama – Cinema Quiz“ nemokamai platinamas mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ bei „App Store“. Sulaukę teigiamų vartotojų atsiliepimų ir komentarų VGTU studentai planuoja tobulinti žaidimą ir kurti naują versiją, kuri reikalautų daugiau specifinių kino žinių.

Nemokamu žaidimų kūrimo įrankiu „Tutotoons“ jau sukurti aštuoni pavyzdiniai žaidimai – dalis jų sulaukė nemažo susidomėjimo internete ir viso pasaulio vartotojų buvo parsisiųsti tūkstančius kartų.

Nepriklausoma žaidimų kūrėjų komanda “Yummi Apps” iš Lietuvos kreipėsi pagalbos į interneto bendruomenę, kviesdama prisidėti prie pasaulį netrukus išvysiančio lietuvių sukurto žaidimo “Jelly Love” kūrybos ir platinimo proceso.

Šiam tikslui pasitelkusi tarptautinę Kickstarter.com platformą, komanda tikisi surinkti apie 10 tūkst. JAV dolerių, reikalingų žaidimo užbaigimui ir jo populiarinimui visame pasaulyje.

“Derybos vyko su visais didžiaisiais žaidimų leidėjais – „Zynga“, „Rovio“, „Chilingo“ ir kt., kurie apie patį žaidimą pareiškė tik labai teigiamų atsiliepimų. Deja, niekaip nepavyko suderinti sutarties sąlygų, kurios nesuvaržytų mūsų, kaip nepriklausomų žaidimų kūrėjų, laisvės. Dėl to nusprendėme žaidimą išleisti patys, be didžiųjų leidybinių kompanijų pagalbos.” – teigė Tomas Kacevičius, vienas iš „Yummi Apps“ įkūrėjų.

Žaidimas yra beveik baigtas, todėl vienas iš dalyvavimo Kickstarter.com tikslų – pritraukti kuo daugiau žmonių, kurie galėtų išbandyti pradinę žaidimo versiją ir pareikštų savo nuomonę. Iki žaidimo išleidimo liko mažiau nei mėnuo, todėl autoriai nori išgirsti kuo daugiau pačių įvairiausių atsiliepimų, kad kūrėjų komanda suspėtų atlikti įmanomas korekcijas. Šiuo metu jau galima išbandyti žaidimo versijas „Facebook“ ir „iPhone“ , artimiausiu metu ketinama pradėti „Android“ įrenginiams skirtos versijos gamybą”.

Lygiai01

Visi norintys paremti šią lietuvišką iniciatyvą, tai gali atlikti puslapyje:
http://kck.st/GUG0UE

Trumpai visą projektą ir patį žaidimą pristatantis video:
http://youtu.be/sAJw0HdYk0g

Internetas vieną populiariausių kortų žaidimų – pokerį pavertė pelningu uždarbio šaltiniu. Pasaulyje šiandien gyvena jau ne vienas pokerio milijonerius, iš pokerio uždirba ir vis daugiau lietuvių.

Jie jauni, dažniausiai neturi nė trisdešimties, sportiškai apsirengę, akis slepiantys po akiniais nuo saulės ar kepurėle. Tylūs, susikaupę, beveik nebendraujantys tarpusavyje. Dažnas jų niekur nedirba, nestudijuoja ir nė neketina to daryti, nes pokeris duoda jiems tokias pajamas, kokių negali pasiūlyti joks darbdavys. Ir išsilavinimas čia neturi visiškai jokios reikšmės.
Taip buvo galima apibūdinti pokerio lošėjus iš keturiasdešimties valstybių, rugpjūčio pirmąją savaitę Taline susirinkusius į Europos pokerio turą (EPT) – vieną prestižiškiausių pasaulyje, kurio bendras prizinis fondas siekė daugiau nei milijoną eurų.
Europos pokerio turo lošimai, kuriuose dalyvavo apie tris šimtus žaidėjų, beveik visą savaitę vyko prabangiame Estijos sostinės viešbutyje “Swissotel” įsikūrusiame kazino, juos iš arti stebėjo ir “Veido” žurnalistai.

Dėl pokerio meta darbus

Pagrindinį prizą – 275 tūkst. eurų – Taline laimėjęs šveicaras Ronny Kaiseris yra tipinis šių dienų pokerio lošėjas. Šiam vaikinui, savo išvaizda niekuo neišsiskiriančiam iš kitų bendraamžių, vos 21-eri, jis daug laiko praleidžia žaisdamas pokerį internetu ir iš to uždirba pakankamai daug, kad galėtų niekur nedirbti ir neprašyti tėvų paramos.
“Pradėjau žaisti pokerį internetu aštuoniolikos metų. Man sekėsi, patiko, taip įsitraukiau”, – pasakojo namo į Berną solidų laimėjimą parsivežęs R.Kaiseris. Šveicaras sakė dažniausiai prie kompiuterio praleidžiantis po keletą valandų per dieną, bet kartais neatsitraukiantis ir visą dieną. Dėl to jis kol kas nestojo studijuoti ir nemato reikalo ieškoti kito darbo – netikėtai pokeris R.Kaiseriui tapo puikiu pragyvenimo šaltiniu.
23 metų estas Raigo Aasmaa iš Tartu, pokerio turnyre Taline laimėjęs trečią vietą ir 110 tūkst. eurų, kažkada metė darbą IT įmonėje ir atsidėjo pokeriui – kur kas pelningesniam užsiėmimui. “Čia daug didesni pinigai. Daug didesni, nei gaudavau dirbdamas samdomu darbuotoju”, – teigė vaikinas, už pastarąjį laimėjimą nusprendęs įsigyti prabangų automobilį.
Internetas pakeitė pokerį – šiandien tai jau nebėra vien tik populiarus laisvalaikio užsiėmimas. Tai pelningas verslas, kuriame sukasi milijardai litų.
Pirmosios interneto svetainės, kuriose pokeris buvo žaidžiamas iš realių pinigų, pradėjo veikti prieš trylika metų, tačiau tikrasis lūžis šiame versle įvyko tik per pastaruosius kelerius metus. Atsiradus keletui naujų agresyvią rinkodarą taikančių internetinio pokerio kompanijų, pokerio žaidėjų ėmė sparčiai daugėti, o požiūris į patį kortų žaidimą – keistis. Kortų mėgėjus ėmė keisti profesionalai, juos pokeris jau domino ne kaip pramoga, o kaip naujas būdas užsidirbti.
Finansų analitikas ir investuotojas Liutauras Armanavičius – vienas iš keleto lietuvių, taip pat mėginusių sėkmę Europos pokerio ture Taline. Deja, šiemet lietuviams žaisti sekėsi ne itin gerai.
“Čia susirinko daugiausia pokerio profesionalai, žmonės, kuriems pokeris yra darbas, – sakė L.Armanavičius. – Daugelis jų lošia internetu, nes ten cirkuliuoja didžiausi pinigai. Kai užsiimi pokeriu rimtai, kitam darbui net nebelieka laiko. Be to, šis darbas, jei jį išmanai, yra įdomesnis, o dažnai – ir gerokai pelningesnis.”
Pats L.Armanavičius pokerį pradėjo žaisti sunkmečiu. Verslą apėmus sąstingiui, vyriškis atrado pokerį ir įsitikino, kad čia taip pat galima neblogai uždirbti. Šiandien L.Armanavičius sako pokeriui skiriantis netgi daugiau laiko nei savo verslo reikalams (jis investuoja į akcijas ir nekilnojamąjį turtą). Per savaitę jis žaidžia internete apie keturiasdešimt valandų – tai yra tiek, kiek per savaitę valandų dirba vidutinis Lietuvos gyventojas.

Svarbiausia – laiku sustoti

Taigi kiek galima uždirbti iš pokerio? Tai ne toks darbas, už kurį gauni visada tą pačią fiksuotą algą: visi žaidėjai žino, kad vieną dieną gali gerai išlošti, o kitą – dar daugiau pralošti. Uždarbį lemia ne tik žinios, sėkmė ir gebėjimas talentigai blefuoti, bet ir tai, kiek konkretus žaidėjas yra linkęs rizikuoti.
Vis dėlto pokeris, kaip teigia specialistai, yra kone vienintelis kortų žaidimas, kurį žaidžiant konservatyviai, tai yra saikingai rizikuojant, galima likti “pliuse”.
“Kiek galima uždirbti? Na, reikia laimėti turnyrą, ir tavo uždarbis bus 275 tūkst. eurų per savaitę. Aš itin dideliais laimėjimais dar negaliu pasigirti. Didžiausia suma, kurią laimėjau žaisdamas internetu, buvo 90 tūkst. dolerių per mėnesį”, – prisipažino L.Armanavičius.
36 metų suomis Jani Sointula prieš kelerius metus pokerio turnyre Monte Karle laimėjo 400 tūkst. dolerių pagrindinį prizą. Tad šis pokerio profesionalas, Taline užėmęs ketvirtą vietą ir į Helsinkį išsivežęs “tik” 80 tūkst. eurų, buvo šiek tiek nusivylęs. “Nesu patenkintas, tikėjausi laimėti daugiau”, – teigė jis.
J.Sointula, žaidžiantis pokerį jau dešimt metų, taip pat yra vienas tų, kuriems šis žaidimas – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Paklaustas apie didžiausią savo praloštą pinigų sumą, suomis sakė, kad tai buvo 150 tūkst. dolerių. Tačiau prarastų pinigų tvirtina niekada nesigailintis. “Vieną kartą tu laimi, kitą – praloši. Tai neatsiejama žaidimo dalis”, – aiškino žymus Helsinkio pokerio žaidėjas. Taline laimėtas lėšas jis ketina investuoti į akcijas.
Užtat 24 metų rusas Maksimas Kolosovas, kartą internete pralošęs apie 270 tūkst. dolerių, sako negalintis taip lengvai susitaikyti su pralaimėjimais. Žaisdamas pokerį rusas gali sau leisti daug daugiau nei jo bendraamžiai: jis važinėja prabangiu automobiliu, gyvena puikiame bute ir nežino, kas yra pinigų stygius. Kita vertus, jaunas pokerio žaidėjas prisipažįsta turįs bėdą – daug pralošia, nes nemoka laiku sustoti. Tad įspūdingi laimėjimai (štai šiemet viename Europos turnyrų M.Kolosovas laimėjo 320 tūkst. eurų prizą) ruso kišenėje ilgai neužsilieka.
34-erių islandas Kjartanas Berguras Jonssonas, taip pat atvykęs į turnyrą Taline, sako esąs įsitikinęs, kad 90 proc. pokerio žaidėjų daugiau pralošia, nei laimi. Islandas buvo vienas iš nedaugelio atvykusiųjų į Estijos sostinę ne laimėti pinigų, o tiesiog gerai praleisti laiko.
“Man tai tik pomėgis. Islandijoje turiu saldainių fabriką ir kartais pokerio nežaidžiu mėnesių mėnesius, nes man, jei atvirai, kur kas labiau patinka gaminti saldainius, – teigė K.B.Jonssonas. – Prisipažinsiu, kad žaisti pokerio internetu man visai nepatinka, nors pats esu įkūręs pokerio svetainę. Sėdėti priešais kompiuterį ir ištisas dienas žaisti nematant varžovo man atrodo beprotybė.”
Vis dėlto islandų verslininkas šiandieniniame pokerio pasaulyje yra labiau išimtis iš taisyklės. Susidomėjimas internetiniu pokeriu kol kas tik didėja, Lietuvoje – taip pat. Na, o pasaulyje jau yra ne vienas pokerio milijonierius, iš kortų susikrovęs įspūdingus turtus.
Daugiausiai iš pokerio uždirbusių pasaulio žaidėjų sąrašuose vyrauja amerikiečiai. Pavyzdžiui, pirmajame “Pokerpages.com” sąrašo trejetuke – net trys amerikiečiai iš azartinių lošimų sostinės Las Vegaso. Daugiausiai iš pokerio uždirbusiu žaidėju įvardijamas 51 metų Erikas Seidelis, jau išlošęs iš viso apie 16,7 mln. dolerių (apie 40 mln. Lt)
Lietuvių tarp šimto turtingiausių pasaulio pokerio žaidėjų, deja, kol kas dar nėra.

Pokerio milijonieriai
Daugiausiai išlošusių pokerio žaidėjų dešimtukas

Žaidėjas, šalis, bendras uždarbis pokerio lošimuose (mln. JAV dol.)

1. Erikas Seidelis, 51 m., JAV    16,7
2. Danielis Negreanu, 37 m., JAV    14,7
3. Philas Ivey, 35 m., JAV    13,9
4. Jamie Goldas, 42 m., JAV    12,2
5. Johnas Juanda, 40 m., JAV    11,9
6. Petersas Eastgateas, 25 m., Danija    11,3
7. Michaelas Mizrachi, 28 m., JAV    11,2
8. Joe Hachemas, 55 m., Australija    11,2
9. Scotty Nguyenas, 48 m., JAV    10,9
10. Philas Hellmuthas, 47 m., JAV    10,8

Šaltinis: Pokerpages.com

Knygos autoriai – ilgamečiai šios sporto šakos profesionalai. Johnas Littlefordas – daugiau nei 20 metų patirties turintis profesionalus žaidėjas, atstovaujantis savo šaliai tarptautinėse varžybose. Andrew Magrath’as yra laimėjęs ne vieną taurę, o dabar jau 15 metų dirba treneriu.

Jų knyga skiriama tiek pradedantiesiems, tiek šį žaidimą jau pamėgusiems aistruoliams, norintiems tobulinti žaidimo techniką ir geriau susipažinti su taktika.

Šioje knygoje pateikiamas visiškai naujas požiūris į teniso mokymąsi. Autorių nuomone, netiesa, kad išmokti žaisti tenisą yra sunku. Nebent buvo mokoma per daug sudėtingu ir nuobodžiu būdu, neleidusiu pajusti žaidimo džiaugsmo ir malonumo. Knygoje pirmiausia trumpai aprašomi ir nuotraukomis iš įvairių pozicijų – iš priekio, nugaros, dešinės, kairės ir viršaus – išsamiai iliustruojami smūgiai. Toks 360 laipsnių kampu pateikiamas vaizdas parodo, kaip atliekant vieną ar kitą smūgį juda kūnas, raketė, kokia yra kojų padėtis, stovėsena. Toliau skaitytojai supažindinami su žaidimo taisyklėmis ir vienetų bei dvejetų žaidimo taktika, kuri iliustruojama aikštelės brėžiniais. Knygos gale pateikiamas trumpas svarbiausių teniso terminų žodynėlis.

Tenisas – nuostabus žaidimas, atskleidžiantis ir ugdantis geriausias asmenines savybes, stiprinantis sveikatą ir teikiantis daug džiaugsmo.

Paaiškėjo, kad už naująjį Lietuvos televizijos (LTV) žaidimą “Ateities lyderiai”, kurį nacionalinis transliuotojas pristato kaip šviečiamąjį projektą, jame dalyvaujantys universitetai turėjo susimokėti po 10 tūkst. Lt. Pasak laidos prodiuserio Lauryno Šeškaus, šie pinigai neva skiriami projektui kurti, nes LRT naujiems produktas pinigų neturi ir prisideda tik technine pagalba.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos sekretoriaus Kęstučio Kriščiūno nuomone, šis žaidimas esąs lėkštas ir paviršutiniškas, ir kiekviena aukštoji mokykla pati sprendžia, ar verta jame dalyvauti.

Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas žaidime nedalyvauja, nes pasak VDU prorektorės Auksės Balčytienės, tai yra komercinis sumanymas. “Iš tiesų universitetai viešumo turėtų siekti tikrais šviečiamaisiais ar socialiniais projektais”, – pabrėžia ji.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija aptariamame žaidime taip pat nesivaržo. Akademijos prorektoriaus Juozo Antanavičiaus manymu, iš LTV buvo nekorektiška už dalyvavimą prašyti pinigų.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vertinimu, visuomeninis transliuotojas vykdo ne vieną visuomeninę misiją atliekantį projektą, kuriam nepakanka televizijos biudžeto finansavimo, tad lėšų gaunama ne tik iš reklamos, bet ir iš paramos. “LRT turėtų būti finansuojama taip, kad misiją atliekantiems projektams nebereikėtų ieškoti papildomo finansavimo, deja, taip nėra”, – tvirtina jis.

Šios šalies Tautos atminties institutas sukūrė naują stalo žaidimą lenkų kovos su bolševikais 1919-1920 metais tema. Įdomu, kad jį pamėgo žaisti net rimti mokslininkai, pranešama dienraštyje “Nasz Dziennik”.

Žaidimas “Erelis ir žvaigždė” skirtas jaunimui vyresniam negu 14 metų, nes žaidimas nėra jau toks paprastas. Beje, tai vienintelis lenkiškas žaidimas, kurį jau nupirko amerikiečių leidykla ir platins jį Jungtinėse Valstijose.

Dviejų dalių kartoniniame lankstinuke yra mūšio vietos kovinių veiksmų žemėlapis, 105 medinės figūrėlės, žetonai ir specialūs užrašai su istorinio mūšio scenarijumi.

Žaidimo dalyviai gali įsikūnyti į maršalo Jozefo Pilsudskio asmenybę ir pabandyti sustabdyti sovietų ataką, kuria siekta atplėšti Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos žemes.

Lenkijoje 1920 metų mūšis netoli Varšuvos Radzymino vietovėje vadinamas “stebuklu prie Vyslos”. Čia, žymiai mažesnės lenkų pajėgos, sutriuškino sovietų karvedžio Michailo Tuchačevskio armiją, paėmė į nelaisvę apie 70 tūkst. bolševikų karių ir sustabdė sovietų veržimąsi į Europą.

Kol kas Rusijos reakcijos į žaidimą nėra, nors Lenkija ne kartą buvo kaltinama masinėmis 1920 metais paimtų sovietų belaisvių žudynėmis.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525