Socialiniai klounai jau antrą kartą išsiruošia į intensyvų turą po Lietuvos miestus ir miestelius džiuginti sergančius vaikus, neįgaliuosius ir našlaičius. Pirmą kartą 2012 metų liepą tarptautinė socialinių klounų iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos komanda aplankė beveik tūkstantį vaikų. Šiais metais klounus ture lydės pilnas mikroautobusas žaislų, kurie bus išdalinti likimo nuskriaustiems vaikams.

Turo metu socialiniai klounai aplankys 11 Lietuvos miestų ir miestelių. Vakar ir šiandien klounai lankosi Kaune ir Kulautuvoje, vėliau vyks į Vilnių, Klaipėdą, Kėdainius, Panevėžį, Šiaulius, Gelgaudiškį, Druskininkus, Valkininkus ir Elektrėnus. UAB “Lautra Motors” suteiktu automobiliu socialiniai klounai turo metu nuvažiuos apie 1500 kilometrų. Bus lankomi sergantys vaikai ligoninėse, vaikų sanatorijos, vaikų globos namai, specialių poreikių turinčius vaikus globojančios mokyklos ir dienos centrai.

Socialiniai klounai, taikydami klouno terapijos metodiką, bendraus su vaikais dovanodami jiems šypsenas ir geras emocijas. Mažieji ligoniukai taip pat sulauks ir dovanų – klounai įteiks jiems žaislų ir žaidimų, kuriuos dovanoja kompanija „Hello Kitty“. Planuojama, kad turo metu bus padovanota 1000 žaislų vaikams. Taip pat žaidimų bus palikta ir vaikų ligoninių skyriuose esantiems žaidimų kambariams, kad kokybiškais žaislais galėtų pasinaudoti kuo daugiau mažųjų ligoniukų.

Socialinių klounų ir žaislų turas po Lietuvą vyks vasario 28 – kovo 14 dienomis. Organizatoriai kviečia Lietuvos žmones prisidėti ir paaukoti socialinės klounados veiklų stiprinimui portale aukok.lt: https://www.aukok.lt/Projektai/Gydytojai-klounai-juoko-virusas-sergantiems-vaikams.

Vilniaus Senamiestyje netoli Sereikiškių parko atidarytas pirmas Lietuvoje Žaislų muziejus.

“Džiaugiuosi, kad šiandien išsipildė jūsų svajonė, idėja tapo realybe. Prisidedami prie jos įgyvendinimo patalpomis, linkime, kad mūsų mieste būtų kuo daugiau žaidžiančių žmonių – tokie žmonės yra visada jaunesni, sveikesni ir įdomesni”, – įteikdamas muziejui žaislą, ant kurio užrašyta “homo ludens” (iš lot.k  “žaidžiantis žmogus”),  sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Muziejuje yra daug salių, kuriose išdėstyti žaislai pagal jų paskirtis ir laikotarpius. Čia galima pamatyti pačių seniausių žaislų kopijas, kurių amžius siekia net keletą amžių ir šie žaislai užfiskuoti archeologiniuose dokumentuose,  taip pat labai senas 80 metų skaičiuojančias lėles. Seni žaislai  suskirstyti į buities, karybos, sporto, muzikos ir kt. žaislus. Kitose salėse eksponuojami žaislai, žaidimai, mokymo priemonės pagaminti 20 a. Iš viso muziejuje  saugoma apie 1 tūkst. eksponatų. Muziejaus patalpose yra ir salė, skirta moksleivių edukaciniams užsiėmimams.

Žaislų muziejaus idėjos autoriai ir įgyvendintojai Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė ir dr. Povilas Blaževičius.

Ketvirtadienį 17 val. Taikomosios dailės muziejuje įvyks Povilo Blaževičiaus knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai“ pristatymo vakaras. Sužinosite, kuo ir kaip buvo žaidžiama XIII–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kokie žaislai ir žaidimai tuo metu buvo populiariausi. Tai pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštą ir archeologų atrastą Lietuvos žaislų ir žaidimų paveldą. Knygos pagrindu tapo Lietuvos ir kaimyninių šalių archeologinė medžiaga, itin svarbūs buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos tyrimų duomenys.

Pjezomechanikos pradininku Lietuvoje laikomas prof. habil. dr. Ramutis Petras Bansevičius pastaruoju metu dirba daugiausia su užsienio kolegomis ir pagal užsieniečių užsakymus. Lietuvoje tokiai pramonei įsitvirtinti reikės dar ne vieno dešimtmečio.

Pjezomechanika ir pjezomedžiagos – tai tarsi kosminiai terminai, tačiau juos prof. Ramutis Petras Bansevičius sugeba paaiškinti gana paprastai ir visiems suprantamai. Paprasčiausia gamtinė medžiaga, turinti pjezoelektrinių savybių, yra kvarco kristalai. „Padenkime jų briaunas sidabro elektrodais, prijunkime prie jų elektros įtampą, ir tarpas tarp elektrodų šiek tiek pasikeis – tai atvirkštinis pjezoefektas. Tiesioginis pjezoefektas – kai sukėlus kristalo mechaninius įtempimus ant elektrodų generuojasi elektros krūvis. Šiuo efektu pagrįsti įvairių tipų jutikliai“, – aiškina mokslininkas.
Čia derėtų prisiminti, kad po „Titaniko“ katastrofos 1912 m. mokslininkai pradėjo ieškoti būdų, kaip sukurti didelio intensyvumo garso šaltinį, kuris leistų spinduliuoti ir po to registruoti atsimušusias nuo kliūties garso bangas. Buvo įsisavinta pjezokeraminių medžiagų, kurių efektyvumas daugelį kartų viršija natūralaus kvarco efektyvumą, gamyba. Tęsiant tokių „sumanių“ medžiagų paiešką, šiandien jau sukurtos naujos medžiagos ir kompozicinės struktūros, pasižyminčios ypač aukštomis pjezoelektrinėmis charakteristikomis.
Pasak profesoriaus, studentai dažnai nustemba sužinoję, kad kiekvienas jų turi po keletą pjezoelementų – telefone ar laikrodyje. Įdomu tai, kad kvarcas nėra unikali gamtinė medžiaga, turinti pjezoelektrinių savybių, – jų turi ir kaulai, medis, oda. Paprasčiausiame dujų žiebtuvėlyje naudojami pjezoelektriniai žiedai: juos suspaudus, dėl tiesioginio pjezoefekto generuojama kelių kilovoltų įtampa.
Atkreiptinas dėmesys, kad R.P.Bansevičius yra per 300 mokslinių straipsnių, per 300 išradimų, 7 precizinių sistemų dinamikos srities knygų, 18 patentų užsienyje autorius. Jis sukūrė pjezomechanikos, kaip vienos iš mechatronikos mokslo srities posistemių, pagrindus. 2010 m. mokslininkas kartu su kolegomis gavo Lietuvos mokslų akademijos premiją už darbų ciklą „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai (1996–2009 m.)“.

„Protingos“ medžiagos
Riba tarp fundamentaliųjų fizikos, biologijos, medicinos ir technologijų mokslų vis labiau išsitrina. Modernus, o ypač – ateities robotas turės ne tik įprastas mechanines, elektros, elektronines, valdymo sistemas, bet ir galės atpažinti vaizdus bei garsus, turės dirbtinį intelektą, net ir elgesio bei „psichologijos“ žinių, ypač robotų spiečiaus atveju. Tai jau šiandien matome mechatroninėse sistemose.
Lietuvos pjezomechanikos mokslininkai yra sukūrę prezicines pjezoelektrines pavaras, pasižyminčias labai įdomiomis savybėmis: gebėjimu prisitaikyti, pačioms diagnozuoti gedimus ir remontuotis. „Jos sugeba valdyti lazerio spindulį erdvėje tūkstantųjų kampinės sekundės dalių tikslumu, gali dirbti kosmose, kur temperatūrų skirtumai didžiuliai. Tam, kad užtikrintume nanoskyrą, pavara negali turėti jokių klasikinių variklių, guolių, krumpliaračių, reduktorių – jie lemia didžiules paklaidas, net ir labai tiksliai gaminant. Pjezoelektrinėse pavarose pavyksta išvengti klasikinių paklaidų šaltinių – jos iš išorės labai paprastos, atramos jose yra aktyvios ir „bazuoja“ detalę erdvėje bei sukuria momentą ar varomąją jėgą“, – aiškina R.P.Bansevičius.
Taigi technologijos mokslų srityje turime daug ryškių laimėjimų, kurie labiau vertinami užsienyje nei Lietuvoje. Tai pasakytina tiek apie ultragarso, tiek apie vibracijų, tiek apie pjezomechanikos ar kai kurias kitas sritis. Štai užsienyje puikiai įvertintas lietuvių mokslininkų sukurtas robotas manipuliatorius, kurio matmenys – 4x3x4 mm. Tai mažiausias pasaulyje manipuliatorius, sugebantis judėti trimis kryptimis su penkių nanometrų skyra.
O štai pjezoelektrinį automobiliuką galima priskirti prie smagių išradimų. Iš pažiūros jis turi tik ratus ir pjezoplokštelę tarp jų. „Mus aplankančių profesorių iš užsienio visada paklausiu, kaip jis veikia. Išardau, viduje – jokio varikliuko, vos kelios detalės, bet mašinytė važiuoja. Iš dešimties atsako tik vienas. Paglosto savimeilę, kad net užsienio profesoriai nežino šio aparato veikimo principo“, – šmaikštauja R.P.Bansevičius.
Beje, pastaruoju metu mokslininkas kartu su kolegomis kuria nanopalydovų orientavimosi erdvėje pjezoelektrinę sistemą.

Apie pasitenkinimą ir mokslininko vietą visuomenėje
Šmaikščius komentarus žeriantis mokslininkas prisipažįsta, kad didžiausią emocinį pasitenkinimą jam suteikė kartu su penkiais užsienio partneriais sukurta planšetė, skirta akliesiems ir sukurta dirbti su dvimate grafika bei internetu. Profesoriui įstrigo, kai aklieji iš Milano ir Anglijos, naudodamiesi šia įranga, atpažino savo šalies kontūrus. Ši akimirka R.P.Bansevičiui suteikė didžiulį pasitenkinimą. Dabar kuriama dar sudėtingesnė ir aukštesnio lygio sistema, turėsianti planšetę, specialų pieštuką ir ausines. Ja naudodamasis aklasis pats galės orientuotis namie bei gatvėje ir atlikti pačius reikalingiausius darbus.
Pašnekovo nuomone, fizikos, biotechnologijų, visuomenės mokslų atstovai visuomenės dėmesio stoka neturėtų skųstis, o štai didžiosios dalies technologijos srities mokslininkų, nors lėšas jie užsidirba patys dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, bendradarbiaudami su įmonėmis, svoris visuomenėje ir ypač žiniasklaidoje labai menkas. Trūksta populiarių straipsnių apie jų sprendžiamas specifines problemas, kurios visuomenei nelabai suprantamos.
„Manau, kad mokslininko vieta mūsų visuomenėje nėra tokia, kokia turėtų būti. Mokslininkai galėtų būti naudingi politikoje ne tik svarstant biudžetą, bet ir analizuojant visuomenės raidos dėsnius, ypač tendencijas. Šiandien žodis „profesorius“ virtęs vos ne keiksmažodžiu. Tokio mokslinio vardo naujajame aukštojo mokslo įstatyme kaip ir neliko, tik pareigos. Tad juokais pasiūliau iš studentų himno „Gaudeamus“ išmesti frazę „vivat profesores“, nes jų tiesiog nebeliko“, – apgailestauja mokslininkas.
Vis dėlto jis išlieka optimistas ir negaili patarimų jaunimui: „Jei turite idėją, tikite ja, darykite viską, kad ją įgyvendintumėte, nepaisydami kliūčių, pasipriešinimo ir aplinkinių kritikos.“
Profesorius įsitikinęs, kad technologijos moksluose esama daug perspektyvių krypčių, bet ypač įdomi kryptis – „sumanios“ arba „protingos“ medžiagos. Nenuostabu, kad XXI amžius vadinamas „protingų“ medžiagų amžiumi. Jų tyrimai ir taikymas atveria naujas technologijų galimybes.

Kolegų vertinimai apie R.P.Bansevičių
Tai žmogus, pelnęs valstybės ir tarptautinį pripažinimą, mechatronikos srities autoritetas.
Jį myli ir gerbia jo mokiniai, mokslininkai, studentai ir bendradarbiai.
Jis prenumeruoja ir skaito visą naujausią mokslinę literatūrą, mėgsta dalyvauti tarptautinėse konferencijose.
Žmogus įžvalgus, kūrybingas, nešvaistantis laiko veltui. Labai imlus visoms technikos naujovėms.
Tačiau, kad ir būdamas technokratas, niekada pats nevairavo ir nevairuoja automobilio.
Puikiai moka anglų kalbą, todėl bendravimas su užsieniečiais jam nekelia jokių keblumų. Dėl to turi nemažai bendraminčių įvairiose pasaulio šalyse.
Mėgsta keliauti po įvairias šalis, ne tik mokslo reikalais, bet ir siekdamas susipažinti su tų šalių kultūra, gyvenimo būdu. Kažkada yra prasitaręs, kad norėtų gyventi Londone, o ilsėtis Italijoje.
Labai šmaikštus ir pastabus, neieškantis žodžio kišenėje. Pastarojo meto mėgstamas jo posakis – „ir taip toliau, ir taip toliau…“.
Nemėgsta dalyvauti įvairiuose pobūviuose. Stengiasi gyventi ir maitintis sveikai, tačiau mėgsta itališko tipo kavą ir saldumynus.

Biografija
Prof. habil. dr. Ramutis Petras Bansevičius
Gimė 1939 m. vasario 23 d. Marijampolėje
1956–1961 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakultete
1963–1967 m. – KPI aspirantūroje
Nuo 1968 m. – Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinierius, laboratorijos vedėjas, docentas, katedros vedėjas
Nuo 1968 m. – KTU profesorius
1975–1976 m. stažavo Milano politechnikos institute (Italija)
Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas
1991–1995 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys
1992–2000 m. – vizituojantis De Montfordo universiteto (Didžioji Britanija) profesorius
2000–2007 m. – Kauno technologijos universiteto rektorius
Nuo 2007 m. – KTU senato pirmininkas, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro direktorius

Apdovanojimai
1999 m. – apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu
2001 m. – De Montforto universiteto garbės daktaras
2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Simonavičiaus premijos laureatas
2010 m. – Lietuvos mokslų akademijos premijos laureatas

R.P.Bansevičius: „Jei turite idėją, tikite ja, darykite viską, kad ją įgyvendintumėte, nepaisydami kliūčių, pasipriešinimo ir aplinkinių kritikos.“

"Veido" archyvas

Žaislai turi būti gražūs, spalvoti, atsparūs. Daugelis šių savybių priklauso nuo naudojamų cheminių medžiagų: pigmentų, dažų, degumą mažinančių medžiagų, minkštiklių, antioksidantų ir stabilizatorių, tirpiklių bei kitų cheminių medžiagų. Itin vaikų mėgstami minkšti plastikiniai žaislai, kuriuos mažyliai čiulpia ir kandžioja, kai dygsta dantukai.

Iš šių žaislų grupės dažniausiai tėveliai perka minkštus cypsinčius kūdikių žaisliukus, paplūdimio kamuolius, plaukioti skirtus žaislus, minkštas lėles. Paprastai jie gaminami iš polivinilchlorido (PVC), į kurį dedama minkštiklių, kad žaislas būtų minkštas ir lankstus. Veiksmingiausi minkštikliai – ftalatai, tačiau jie kelia didžiausią pavojų, nes daugelis ftalatų gali sukelti vėžines ligas, pažeisti kepenis, inkstus, jie neigiamai veikia lytinių organų vystymąsi, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Ftalatai linkę kauptis maiste, gyvuose organizmuose, motinos piene, dulkėse ir teršia orą.

Be to, ftalatai nėra susieti su plastiku ir iš gaminio išsiskiria nuolat, ypač čiulpiant žaislus, todėl Europos Sąjungoje daugumą jų draudžiama naudoti.

Žaislai gali būti nudažyti dažais, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų – švino, kadmio. Sunkiųjų metalų jonai yra nepaprastai nuodingi, o didesni jų kiekiai gali sukelti vėžį.

Pripildyti dekoratyvaus skysčio puodeliai, raktų pakabukai gali būti labai pavojingi, nes juos galima išardyti, o skystį nuryti. Šiame skystyje dažnai būna mineralinių alyvų, organinių tirpiklių, kuriuos nurijęs mažylis gali susirgti plaučių uždegimu.

Kreidelėse, pieštukuose, dažuose, klijuose, modeliavimo molyje, surenkamosiose mašinose, lėktuvuose, laivų modeliukuose gali būti pavojingų pigmentų – sunkiųjų metalų, o dažuose ir klijuose – tirpiklių, dirginančių odą ir kvėpavimo takus.

Vandens pagrindu pagamintose priemonėse (klijuose, dažuose) gali būti konservantų, jautriems vaikams sukeliančių alergiją, tačiau bet kokiu atveju tai kur kas geriau negu tirpikliai!

Į modeliavimo molį dažnai dedama minkštiklių ir įvairių priedų. Kai kurie gali būti gaminami iš PVC (jų sudėtyje paprastai yra ftalatų).

Tėveliams patariama atsisakyti šiuo metu madingų žaislų iš latekso, nes mažyliai vis anksčiau jiems įsijautrina, gali prasidėti kontaktinis dermatitas. Kadangi lateksas – natūralios kilmės baltymas, įsijautrinusiam vaikui gali atsirasti kryžminės alerginės reakcijos, todėl jis tampa jautrus ir kai kuriems vaisiams (bananams, kiviams).

Nors pakenkti galinčių medžiagų (sunkiųjų metalų, ftalatų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų) kiekis žaisluose ribojamas, pastaruoju metu vis dažniau sužinome apie kenksmingus žaislus, kurių galima nusipirkti tiek turguje, tiek parduotuvėje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nustatė 43 pavadinimų žaislus, neatitinkančius saugos reikalavimų. Penkiolikos pavadinimų žaisluose, pagamintuose iš minkšto plastiko, ftalatų kiekis viršijo leistiną ribą. Pavojingi žaislai skelbiami inspekcijos interneto puslapyje www.inspekcija.lt (skyrelyje “Pavojingi gaminiai”).

Kaip saugiai pradžiuginti vaiką

Stenkitės pirkti Europos Sąjungoje sertifikuotus žaislus. Jie saugesni, nes ES reikalaujama, kad visi žaislai, skirti vaikams, mažesniems kaip 14 metų, būtų paženklinti CE ženklu. Šis ženklas rodo, kad gamintojas ar importuotojas laikosi teisinių reikalavimų, keliamų žaislams, todėl:

• dekoratyviuose skysčiuose neleidžiama naudoti mineralinių alyvų ir organinių tirpiklių;

• ribojamas nikelio kiekis, esantis papuošaluose;

• draudžiamas ar ribojamas ftalatų naudojimas gaminant plastikinius žaislus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burnytę ir čiulpti;

• netyčia prarijus tokį žaislą ar jo detalę, gali išsiskirti tik labai mažas pavojingų medžiagų (pvz., švino, kadmio, gyvsidabrio) kiekis.

• venkite minkštų plastikinių žaislų. Dygstant dantukams duokite vaikui medinį žaislą ar audinio skiautę.

• pirkite gerų firmų brangesnius, bet iš gero plastiko pagamintus žaislus. Jie į Lietuvą dažniausiai vežami iš Vokietijos, Švedijos, Italijos ir kt.

• patys padarykite arba pirkite medinius, nelakuotus ir nedažytus žaislus.

• pradžiuginkite vaiką medžiagine arba megzta lėle ar kitu žaislu.

• jeigu mažylis nori tapyti – pirkite ne aliejinių, o akrilinių dažų.

• jeigu vaikas nori minkyti – duokite jam paprasto molio!

"Veido" archyvas

Stebėdami vaiko žaidimą, galime geriau suprasti jį patį

Vos tik pasaulyje gimsta nauja gyvybė, ją pasitinka… gyvenimas. Artimieji, šviesa, pirmieji jutimai, žaislai. Visa tai supažindina su pasauliu. Byloja apie jį. Tokiam mažyčiui – apie tokį didelį…

Mama – visas kūdikio pasaulis

Tėveliai dažniausiai neatsispiria pagundai ir savo mažyliams žaisliukus pradeda pirkti vos jiems gimus. Kad ir kaip atrodytų neįtikėtina – ką tik gimusiems vaikams jokių žaislų nereikia. Svarbiausia, jog šalia būtų mama. Ji be jokių žaislų gali visiškai patenkinti visus kūdikėlio poreikius. Bendraukite su vaikeliu, kalbėkite, lieskite jį, myluokite. Reikia stengtis kuo daugiau nešioti jį ant rankų, šypsotis jam, žiūrėti į akis. Juk toks aplinkos pažinimas daug veiksmingesnis, tikresnis, nei patirties sėmimasis iš negyvų figūrėlių. Mamos ir vaikelio ryšys labai svarbus – tai labai jautrus, bet kartu ir labai tvirtas pamatas tolesniam pasaulio suvokimui.

Pirmieji pažinimai

Kūdikėlio akiratis pradeda plėstis maždaug nuo 3–4 mėnesių. Tada jis atranda aplink save esančius žmones, daiktus. Šiuo laikotarpiu jau galime pasiūlyti ir žaislų, tačiau jie turi išlikti tik kaip pagalbinė priemonė. Nereikėtų pamiršti, kad jokie žaisliukai negali pakeisti santykio su kitu žmogumi, todėl mažylio gyvenime jų neturėtų būti per daug.

Kai vaikučiui sueina devyni mėnesiai, poreikis tyrinėti pasaulį sustiprėja šimteriopai. Mažylis mėgdžioja mamą. Pagrindiniai vaiko žaislai yra tai, ką jis gali pasiekti, paimti iš jį supančios aplinkos, todėl reikia pasirūpinti, kad ji būtų saugi. Dažniausi žaidimai – statyti ir griauti, mesti žaislą ir laukti, kol jį pakels mama, skambinti šaukštais, barškučiais, ypač naudinga žaisti su smėliu ir vandeniu.

Didysis žaidimų laikotarpis

Vaikui augant keičiasi ne tik žaidimai, bet ir patys žaislai. 2–6 mažylio gyvenimo metai kitaip dar vadinami žaidimų metais. Šiame tarpsnyje žaidimas – pagrindinė kiekvieno vaikučio veikla. Šiuo metu jie išmoksta daugybės naujų dalykų, pradeda reikšti emocijas. Žaidžiant pardavėjus ir pirkėjus, mamas ir vaikus, mokytojus ir mokinius, policininkus, vairuotojus ir kt., išmokstama pažinti socialinius vaidmenis, formuojasi moralinės normos, vertybių sistema.

Žaisdami vaikai mokosi bendrauti, lavėja jų smulkioji ir stambioji motorika. Įvardytam žaidimų laikotarpiui būdingi tokie žaislai, kaip virtuvėlės, vežimėliai, lėlės, mašinytės, traukinukai…

Žaislai vaikų erdvėje dažniausiai sudvasinami. Vaiko rankose jie atgyja, įgauna skirtingus vaidmenis, gyvybę. Jie kartu su vaikais mažame, bet kartu ir neįtikėtinai plačiame pasaulyje gyvena savo gyvenimus. Kartu vieni kitus pamokydami, padėdami pažinti aplinką.

Nors žaidimų metu sukuriama fantazija ir nėra realybė, o tik įsivaizduojama veikla (“lyg ir”, “tartum”…), vaikai visa tai išgyvena labai rimtai. Toks susitapatinimas nereiškia, jog vaikas nemoka atskirti realybės nuo fantazijos. Priešingai – jie tai labai puikiai sugeba. Tiesiog tokie žaidimai, kaip “tarsi tai būtų tikra”, jiems teikia didžiulį pasitenkinimą.

Renkamės žaisliukus

Pagrindinis kriterijus renkant žaislus bet kokio amžiaus vaikui – saugumas. Juose negali būti jokių smulkių, lengvai atplyštančių detalių, jie turi būti pagaminti iš saugių netoksiškų medžiagų ir pan. Prastos kokybės žaislai gali sukelti ir neigiamas emocijas: vaikai nuliūsta, jei žaislas greitai sulūžta, nesusijungia detalės, ar tiesiog erzina nenatūralūs garsai.

Pastaruoju metu, taikant įvairiausias technologijas, vaikų žaislai tampa vis modernesni. Jau nieko nebestebina elektroniniai lojantys ir vaikštantys šuniukai, įvairias funkcijas galinčios atlikti lėlės-robotai. Deja, šių žaislų funkcijos vaikams labai greitai pabosta, nes jos neskatina vaiko fantazijos, suvaržo žaidimo scenarijaus kūrybinį momentą.
Daug diskusijų iškyla dėl barbių ir transformerių pasirinkimo. Bet kuriuo atveju tai yra mūsų laikmečio žaislai, kurių būtų labai sunku išvengti. Nesu skaičiusi jokių tyrimų apie tai, jog šie žaislai kenktų, tačiau asmeniškai manau, kad svarbu ne tik patys žaislai, bet ir tai, kaip su jais žaidžiama.

Naudingiausi žaislai yra tie, kurie skatina ne tik kūrybiškumą (kaladėlės, lėlytės), bet ir fizinį aktyvumą (kamuolys, dviratukas). Taip pat labai svarbu tai, jog žaislai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų, tokių kaip medis, audiniai; jei tai garsus skleidžiantys žaislai – skambesys turėtų būti natūralus, ne “sintetinis”, ne per garsus.

Mylimukai

Kartais žaislai tampa išskirtiniais prisirišimo objektais. Dažniausiai tai būna minkšti žaislai arba tiesiog anklodė, naudojami “merliukai”. Tuomet vaikas negali užmigti be savo mylimiausio meškiuko, o pradėjus lankyti darželį kartu su juo ten keliauja ir mylimiausias zuikutis.

Žymus psichologas D.Winnicotas tokius žaisliukus, prie kurių vaikai labai prisiriša, įvardijo kaip tranzitinius objektus. Jie padeda mažyliams iš visiškos priklausomybės nuo mamos pereiti į savarankiškumo stadiją. Turėdamas šalia savęs mylimą žaisliuką, pereidamas iš vienos stadijos į kitą, mažylis išgyvena daug mažesnį nerimą, labiau savimi pasitiki. Vaikui augant tranzitiniai objektai pamažu praranda savo reikšmę. Normalu, jog tokiu svarbiu mažyliams gyvenimo periodu ne visi iš jų turi tokius savo “pagalbininkus”.

Vaikams reikia išsižaisti

Suaugusiems reikia išsikalbėti, o vaikams – išsižaisti. Žaislai labai svarbūs kiekvieno vaiko gyvenime. Vaikai išreiškia save, savo emocijas per žaidimus. Tad žaidimai gali ir gydyti. Suaugusieji susidūrę su sunkumais kalba, o vaikai – žaidžia. Dažnai žaisdami vaikai perteikia skausmingas gyvenimo situacijas ir taip jas išgyvena dar kartą ir net daugybę kartų tai kartoja… Iš gydytojo grįžęs vaikas dažnai pradeda gydyti ir savo žaisliukus. Stebėdami vaiko žaidimus, kokius žaidimus ar vaidmenis renkasi, galime geriau suprasti, kas vyksta vaiko vidiniame pasaulyje.

Žaislų nereikia daug

Kad ir kaip stengtumėtės, vis tiek nepavyktų nupirkti visų vaikų norimų žaislų, juk jų norai – begaliniai. Bet to ir nereikia daryti. Vaikai turi jausti ribas, kurias nustatyti yra tėvelių pareiga. Visko turėti neįmanoma ir vaikai tai turi suprasti bei išmokti su tuo susitaikyti. Taip mažylis mokomas palaukti progos, taupyti, suprasti, ko jis iš tikrųjų nori.

Prieš pirkdami žaislą pagalvokite – ko vaikas gali išmokti jį turėdamas?

Dažniausiai tėvai, norėdami kompensuoti dėmesio trūkumą, pradeda pirkti labai daug žaislų. Tačiau vaikai susipainioja tarp jų, galiausiai tampa apatiški, nieko nebenori.

Kiek vaikui reikia žaislų? Nedaug. Svarbiausia, kad jie būtų saugūs, skirtingi, žadintų vaizduotę, skatintų žaisti, o svarbiausia – patiktų pačiam vaikui. Visų kultūrų vaikai žaidžia. Net jei ir neturi žaislų, žaidžia su akmenukais, pagaliukais ar kt.

Vaikai geriau žino…

Vaikams reikia kuo daugiau jūsų dėmesio, todėl pasistenkite, kuo daugiau laiko praleisti kartu su jais. Kalbėkite, išklausykite, padėkite patiems atrasti problemų sprendimus, kartu žaiskite. Žaisdami vadovauti leiskite vaikui, juk tik jis geriausiai žino, kaip reikia žaisti. Priimkite vaiko jums paskirtus vaidmenis, neprieštaraukite.

Kartu darykite įvairius darbelius, lankykite būrelius. Pasirinkite tik tokią veiklą, kuri išties vaikui patiktų ir teiktų malonumą. Ikimokykliniame amžiuje nevertėtų stengtis siekti jokių rezultatų.