LD-audros zemelapis_2012-10

Tokius duomenis, remdamasi savo draudėjų statistika ir jau baigdama reguliuoti visas didžiausios šių metų audros žalas, skelbia didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Iš viso Lietuvoje didžiausia draudikė registravo beveik 1700 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius, jiems atlyginti prireiks daugiau nei 2,1 milijono litų, daugiau nei pusė milijono litų pasieks labiausiai nukentėjusio Panevėžio miesto ir rajono, 200 tūkstančių – Raseinių, 170 tūkstančių – Utenos, beveik po 150 tūkstančių – Zarasų ir Kelmės rajono nukentėjusius nuo audros.

Siautusi vėtra „perpjovė“ visą šalies teritoriją, tačiau labiausiai įsisiautėjo pačiame Lietuvos centre, iš Panevėžio sulaukta daugiausiai pranešimų apie nuostolius.

Šiuo metu jau baigtos reguliuoti apie 60 proc. žalų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis nuostolis verslui siekia 5400 lt, gyventojų turtui – 800 litų. Audros išversti medžiai, ar ant automobilių užnešti daiktai, stogų dalys transporto priemonėms vidutiniškai padarė nuostolių už 3200 litų. Nukentėjo ir ūkininkų turtas – vidutinis nuostolis ūkininkams siekia 2700 litų.

„Ši audra pelnytai gavo didžiausios metų audros vardą. Tokio masto stichijos nebuvo nuo garsiosios rugpjūčio audros 2010-aisiais, kuri palietė daugiausia pietinę ir vidurio Lietuvą ir kurios nuostoliai mūsų klientams siekė 3,5 milijono litų. Šios audros metu vien privatus turtas patyrė nuostolių už daugiau nei 1 milijoną litų. Nakties vėtra tiesiog „rengė“ privačių draudėjų pastatus – nukentėjo gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai. Verslas suskaičiavo dar milijoną žalų – audra niokojo gamybos, žemės ūkio įmonių pastatus, pakelės degalines“ – sako Gytis Matiukas, AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius.

Draudikai dalį smulkesnių žalų sureguliavo dar telefonu ir iš karto pervedė pinigus į draudėjo sąskaitą. Didžioji dalis išmokų jau pasiekė Jurbarko, Ukmergės ir Širvintų rajonų gyventojus, labiausiai nuo audros nukentėjusiuose Panevėžio, Utenos, Raseinių ir Kelmės rajonuose sureguliuota daugiau nei pusė visų žalų. „Pastebime, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų mieste dažniau atkuria savo turtą, samdydami įvairias statybines įmones, o sąskaitas už šias paslaugas pateikia draudikams, tuo tarpu mažesnių miestelių, kaimiškų gyvenviečių klientai dažniau prašo išmokų grynaisiais pinigais, patys perka statybines medžiagas, kviečia talkon kaimynus ir taip tvarkosi audros nuniokotus būstus ar ūkinius pastatus“, – komentuoja G. Matiukas.

Didžiausią žalą – ji sieks 250 tūkst. litų, audra padarė vienai Panevėžio rajone įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei, vėtra nuplėšė stogus ir kitaip apgadino net 25 bendrovės pastatus.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių yra bent sykį patyrusios tokių nuostolių, dėl kurių vėliau kilo keblumų užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą. Tokią statistiką skelbia įmonių tyrimą “Lietuvos Draudimo” užsakymu atlikusi tyrimų kompanija “Socialinės informacijos centras” (SIC).
Tyrimą atlikę ekspertai atkreipia dėmesį, kad ketvirtadalio iš daugiau nei 500 apklaustų ir žalą patyrusių įmonių atveju patirta žala siekė iki 50 tūkst. Lt, o trečdaliu atvejų žala buvo iki 100 tūkst. Lt. Tačiau nors šios sumos gali pasirodyti palyginti nedidelės, būtent tokio dydžio nuostolius patiriančios įmonės skiria mažiausią sumą draudimui. Štai kodėl net 42 proc. visų žalą patyrusių įmonių draudimas nuostolių nepadengė – 13 proc. šių įmonių dėl patirtos žalos teko sumažinti verslo mastą, 4 proc. įmonių savininkų buvo priversti kreiptis paskolos į banką, nedidelė dalis netgi prašė giminių ar draugų finansinės paramos. Beje, svarbu turėti omenyje, kad žala žalai nelygu. Jei ji padaroma transporto priemonėms – o taip nutinka dviem trečdaliais atvejų – žala atlyginama per palyginti trumpą, kartais mėnesio neviršijantį, laiko tarpą. Tačiau nuostoliai įmonės turtui yra komplikuotesni ir apsunkina įmonės veiklą ilgesniam laikui.
“Standartinis turto draudimas neatlygina negautų pajamų dėl įvykusios turto žalos. Todėl tokiu atveju reikėtų rinktis verslo nutrūkimo draudimą, kuris šiuos nuostolius atlygina”, – išeitį, kaip apsisaugoti nuo grėsmės įmonės veiklai siūlo “Lietuvos Draudimo” Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Beje, dėmesio draudimui Lietuvoje išties daugėja. SIC analitikai pastebi, kad iš viso apsidraudusių įmonių Lietuvoje per šešerius metus padaugėjo nuo 62 proc. iki 89 proc.
O tos įmonės, kurios rūpinasi draudimu, tai daro visapusiškai – skiria daugiau lėšų kitoms, netransportinėms draudimo rūšims, susikuria visapusiškas draudimo programas, kurios apima ir turto draudimą, ir civilinės atsakomybės draudimą, ir verslo nutrūkimo draudimą.
Be to, jos neretai įsirengia ir su policija ar saugos tarnybomis sujungia signalizaciją – tokia priemonė nepanaikina įvykio tikimybės, bet užtat sumažina žalą, nes pagreitina reagavimą atsitikus įvykiui, be to, ši priemonė leidžia sumažinti ir draudimo tarifą.

Apsidraudusių įmonių dalis auga
Metai    Apsidraudusios įmonės (proc.)
2006 m.    62
2009 m.    78
2012 m.    89

Šaltinis: LD

Kaip rodo naujausias Eurobarometro tyrimas, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos rūkalių ar rūkiusiųjų mano, kad ant tabako gaminių pakelių esantys įspėjimai dėl rūkymo žalos nedaro jokio poveikio jų įpročiams ir požiūriui.

Tokių įspėjimų naudą pripažįsta tik 26 proc. šalies rūkančiųjų ar rūkyti metusiųjų, nors ES taip mano vidutiniškai trečdalis rūkalių.Lietuvoje rūkantys prisipažino 30 proc. respondentų, kurie vidutiniškai per dieną surūko po daugiau nei 13 cigarečių. Kaip paaiškėjo iš tyrimo, didžiausi rūkaliai ES yra graikai (40 proc. respondentų), o mažiausi – švedai, mat ten rūkantys prisipažino tik 13 proc. apklaustųjų. Užtat Kipro dūmintojai viršija visus rekordus: jie per dieną surūko vidutiniškai po pakelį cigarečių.Tik 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje galėjo pasigirti sėkmingai metę rūkyti, nors bent kartą gyvenime tą padaryti bandė apie 65 proc. rūkančiųjų. ES kontekste mūsų šalies rūkaliai išsiskiria dar vienu aspektu, mat jie yra mažiausiai prisirišę prie konkretaus cigarečių prekės ženklo – tik apie 36 proc. lietuvių renkasi jas pagal gamintoją.„Nors per pastarąjį penkmetį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų rūkalių po truputį mažėjo, dabar didžiausią nerimą kelia rūkančių jaunuolių skaičiaus didėjimas“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. Pasak jos, prie to labai prisideda tabako pramonės bandymai vis įmantresniais pakeliais patraukti jaunimo dėmesį.Atliekant Eurobarometro tyrimą „Europiečių požiūris į tabaką“ ES šalyse apklausta beveik 27 tūkst. žmonių (Lietuvoje – 1021 asmuo). Tyrimo tikslas – ištirti europiečių rūkymo įpročius, pripratimą prie tabako gaminių bei rūkymo prevencijos priemonių poveikį ir vertinimą.

Vis daugiau ne tik ambicijų stokojančių žmonių, bet ir sėkmingai dirbančių verslininkų laimingo gyvenimo receptų ieško dvasinio tobulėjimo klubuose ar saviugdos mokyklose.

Tačiau medikai įspėja, kad daugelyje jų dalijami patarimai žlugdo asmenybę, nes sukuria iliuziją, kad problemos pačios išsisprendžia.

Jau ne vienus metus įvairūs mokytojai Lietuvoje sutraukia pilnas sales norinčiųjų išmokti spręsti tarpusavio santykių ir darbo problemas, suvaldyti stresą, nukreipti mintis tinkama linkme, pajusti gyvenimo pilnatvę, atrasti tikruosius savo tikslus. Mat siūlomi receptai, iliustruojami šimtais sėkmės istorijų, atrodo labai aiškūs – tereikia apsivalyti nuo neigiamų patirčių ar skausmo, pamilti save, ir tada jau pati širdis bei aukštesnės jėgos pakuždės visus atsakymus. Taip savaime išsispręs įsisenėjusios verslo bėdos, pasitaisys pašliję santykiai šeimoje, taps aišku, kad jau laikas imtis naujos veiklos.
Sąmoningo gyvenimo mokytojai tikina, kad dėl nieko nereikia sukti galvos ir panikuoti, nes viskas bus išspręsta pačiu geriausiu būdu, jeigu tik visos žmogaus jėgos ir mintys bus nukreiptos į atgailą, baimių atsikratymą, meilę pasauliui. Svarbiausia – išjungti proto balsą, nesivadovauti jokiais logiškais argumentais, nes juos diktuoja netinkami įpročiai ir nuo vaikystės kaupta neigiama patirtis.
Tuo įtikėjusieji atsiduria iliuzijų pasaulyje, nes perkelia asmeninę atsakomybę aukštesnėms jėgoms. Be to, siekdami mokytojų iškelto nerealaus tikslo dažnai apleidžia karjerą ar veiklą, kuriai skyrė visą gyvenimą, visai atsisako plėtoto verslo, aukštų pareigų.
Štai Robertas Karvauskas šešiolika metų vadovavo savo įmonei, užsiimančiai pastatų šiltinimu. Tačiau pernai nusprendė direktoriaus kėdę užleisti pavaduotojui, o pats visiškai pasinėrė į dvasinio tobulėjimo paieškas, be to, įgyta patirtimi pradėjo dalytis su kitais. „Nuolat jaučiau įtampą versle, didžiulį nerimą ir baimę dėl ateities. Ši įtampa persikėlė ir į šeimą. Labiausiai slėgė, kad nežinojau, kaip problemas spręsti. Bendraudamas su žmonėmis mačiau, kad jiems sekasi, jie gali šypsotis, o man viskas griūva“, – priežastis, kodėl nusprendė ieškoti atsakymų, atskleidžia R.Karvauskas.
Vyras pradėjo gilintis į saviugdą, išbandė daug savęs tobulinimo technikų, nuolat lankė įvairius seminarus, skaitė knygas. „Ši mano ego kova su savimi tęsėsi dešimt metų. Atrodė, kad išmokau valdyti emocijas, tapau pasitikintis savimi ir laimingas. Pradėjau naują verslą, santykiai šeimoje buvo puikūs, viskas ėjo sklandžiai, bet tik iki pirmo sunkaus įvykio. Tada vidiniai konfliktai vėl pradėjo neduoti ramybės“, – pasakoja R.Karvauskas.
Pernai išbandęs specialias kvėpavimo ir meditacijos praktikas, jis pagaliau pajuto tikrąją dvasinę palaimą. „Pasirodo, nebereikia kovoti su pasauliu. Tik atradęs dieviškumą supratau, kad yra aukštesnės jėgos, kurios viską sutvarko. Dabar tiesiog paleidžiu ketinimą ir žinau, kad mano pasaulis tai sutvarkys pačiu tinkamiausiu būdu. Jis dar nė karto manęs neapvylė. Tad visiškai išnyko nerimas dėl ateities ir įtampa“, – tvirtina pastatų šiltinimo ekspertas.

Gebėjimas atverti čakras – šizofrenijos požymis

Asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas“ mokymų vadovas Aivaras Pranarauskas sako, kad pokyčius žmogus dažniausiai pajunta po penkerių ar net daugiau metų intensyvių seminarų lankymo, kvėpavimo, meditacijos praktikų, savianalizės pratimų. Jo nuomone, ieškantysis atsakymų turi išbandyti daug įvairių technikų, išklausyti seminarų įvairiomis temomis, kad jo gyvenime įvyktų lūžis.
Beje, kad seminarų lankytojai gautų kuo daugiau žinių, jų organizatoriai į pagalbą pasitelkia ne tik šokio terapijos, meditacijos ar kvėpavimo pratimų ekspertus, bet ir psichologus, filosofus, viešosios vadybos specialistus. Tad tokia saviugda ir dvasinis tobulėjimas gerokai paplonina piniginę. Pavyzdžiui, keturių valandų seminaras kainuoja 100–200 Lt, dešimties užsiėmimų kursas – apie 2000 Lt, įvairios praktikos, atliekamos savaitgaliais sodybose, – 400–900 Lt, o klubo, kai nariai renkasi kiekvieną savaitę, mėnesio mokestis svyruoja nuo 50 iki 100 Lt.
A.Pranarauskas teigia, kad jau kelerius metus norinčių tobulėti žmonių srautas yra stabilus. Pavyzdžiui, į dešimties seminarų kursą susirenka po 500 klausytojų, o kartą per metus organizuojamos paskaitos, ypač užsienio lektorių, sutraukia net iki tūkstančio žmonių.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus Valentino Mačiulio vertinimu, nemaža dalis visuomenės tiki įvairiais savamoksliais mokytojais, plūsta į apsišaukėlių iš Rytų ar Rusijos paskaitas, nes žmogus iš prigimties yra pasiduodantis įtaigai ir patiklus. „Net 8 proc. žmonių labai lengva užhipnotizuoti ir nukreipti bet kokia linkme. Kai atsiranda stiprus lyderis, mokantis valdyti ir įtikinti, žmogus nevaldomai eina paskui jį, vesdamasis dar ir draugus, nors tas vedlys pateikia tik žodžių kratinį ir aiškina nelogiškus dalykus“, – dėsto psichiatras.
Pasak jo, sąmoningumo mokantys vedliai iš to tik užsidirba, kiti, patys įtikėję, kad patyrė nušvitimą, tiesiog primityviai mąsto ir yra neišsilavinę. O trečioji grupė, ypač jaučiančių įvairias bangas, signalus iš kosmoso, gebančių atverti čakras, anot V.Mačiulio, yra psichiniai ligoniai, kuriems dažniausiai pasireiškia psichinio automatizmo sindromas – vienas iš šizofrenijos požymių.

Skatina pasyvumą ir žlugdo asmenybę

Vis dėlto net tarp išsilavinusių žmonių sparčiai plinta sielų valymas, tikėjimas spinduliavimu iš visatos ir pan. „Kai trūksta politikos ir visuomeninio gyvenimo lyderių, be to, jei žmogus nemato gyvenimo prasmės, jo viduje prasideda sumaištis. Tada sunku atskirti rimtus, mokslu pagrįstus dalykus nuo ligonių paistalų. Mūsų visuomenėje plinta ne mokslinė nuomonė, bet tikėjimas stebukladariais ir prietarais. Bendroji kultūra krinta į viduramžių lygį“, – neabejoja V.Mačiulis.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Ričardas Doveika mano, kad patenkinę kūniškus poreikius ir profesines ambicijas žmonės ieško dvasinių dalykų. „Galima atmesti krikščionybę, tačiau nuo savęs žmogus negali pabėgti – vis tiek reikia dėmesio vidiniam pasauliui. O kai yra visokių pranašų, mokyklų ar seminarų, siūlančių pasirūpinti žmogaus dvasingumu, dalijančių lengvus receptus, visada bus ir paklausa“, – tvirtina R.Doveika.
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas pastebi, kad saviugda dažniau susidomi žmonės, kurie neturi stabilių vertybių, patiria nesaugumo jausmą ir jaučiasi vieniši. Susižavėję stipriu lyderiu, jie patiki, kad problemos gali labai lengvai išsispręsti.
O verslininkai, kuriems netrūksta pasitikėjimo ir kurie žino, ko nori iš gyvenimo, pasak psichoterapeuto ir psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, įvairių mokytojų įtakai pasiduoda todėl, kad yra pervargę, jų protas perkrautas, – taip ieškoma būdų atsipalaiduoti. Tačiau įtikėję, kad išsivalius sielą užplūs dvasinė pilnatvė, o širdis ir intuicija išspręs visas problemas, jie tik persikelia į iliuzijų pasaulį.
„Idėja, kad užteks remtis vien tik protu – graži. Psichoterapijoje taip pat mokoma įsiklausyti į širdį, tačiau turi būti išlaikyta pusiausvyra. Mat kitaip žmogus pasiduoda saviapgaulei, nusimeta atsakomybę už savo veiksmus. Tai receptai, žadantys lengvą ateitį, tačiau jie skatina pasyvumą ir asmenybė netobulėja“, – dėsto R.Milašiūnas.
Jam antrina R.Doveika: „Saviugdos mokyklos, žadančios rojų žemėje, pateisina asmeninės atsakomybės vengimą, sukuria iliuziją, kad galima gyventi lyg pasakoje. Tuo tikėdamas žmogus eina ne tobulėjimo, o degradacijos keliu. Mat naikina savo asmeniškumą – veidą, sielą. Juk tik pasimokius iš klaidų, išgyvenus kančią galima eiti toliau.“

Žala sveikatai

Įvairūs saviugdos kursai gali įkvėpti pasitikėjimo savo jėgomis, atsikratyti baimių, tačiau efektas dažniausiai būna trumpalaikis. O neretai atsikvošėjus savivertė būna dar labiau smukusi. „Ypač tą patiria jautrūs žmonės. Be to, jiems kyla ir didžiausias pavojus, kad pradėję ieškoti dvasinio tobulėjimo kelio nustums į antrą ar net trečią planą iki tol buvusius svarbius dalykus – darbą, profesinius siekius. Tai pavojinga, nes suformuluotas tikslas – pasiekti nušvitimą, pamilti visą pasaulį ir visiems atleisti yra nerealus. Tad vėliau užplūs tik dar didesnis nusivylimas savimi ir aplinkiniais“, – aiškina G.Valickas.
Beje, įvairios meditacijų, kvėpavimo praktikos gali ne tik padaryti žalos asmenybei, bet pakenkti ir sveikatai. Pavyzdžiui, jokiais moksliniais įrodymais nepagrįsti kvėpavimo pratimai, kurių moko savamoksliai. „Greitai dešimt kartų įkvėpus ir iškvėpus gali pasireikšti hiperventiliacijos sindromas – apsvaigti galva, žmogus gali net nualpti. Nors gydytojai taip pat taiko kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, astmai gydyti, tačiau kai nėra mokslinio pagrindo – tai jau mistika“, – įsitikinęs V.Mačiulis.
Visų tradicinių religijų atstovai ir psichologai moko dvasiškai tobulėti, kelti tikslus bei jų siekti, taip pat atlaidumo, atjautos, tačiau kai nukrypstama į kraštutinumus – naudojami metodai prasilenkia su sveiku protu, įtikima kosmoso jėgomis, o emocijomis pasikliaujama labiau nei logiškais argumentais, saviugda tampa asmenybės degradacija.

Psichoanalitikas R.Milašiūnas sako, kad verslininkai, pasidavę įvairių mokytojų įtakai ir įtikėję, jog išsivalius sielą širdis ir intuicija išspręs problemas, tik persikelia į iliuzijų pasaulį.

Žalą patyrę pacientai turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją, vėliau – į teismą, ir būtinai įrodyti gydytojo kaltę: taip šalys yra supriešinamos, viena priversta pulti, kita – gintis. Tyrimo duomenimis, baimindamiesi teisinio persekiojimo, gydytojai imasi gynybinių priemonių: 86,3 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus, 60,7 proc. skiria nebūtinus papildomus tyrimus, 66,6 proc. vengia rizikingų pacientų, t. y. sergančių sudėtinga ar pavojinga liga, 59,9 proc. – atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras, 40,3 proc. išrašo ne tik reikalingus, bet ir reikalaujamus vaistus, nes patiria paciento spaudimą. Beveik 70 proc. gydytojų mano, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku.

„Visų bendras interesas turėtų būti tas pats – paciento patirtos žalos atlyginimas, valstybės noras ją kompensuoti bei būtinybė kontroliuoti nepageidaujamus įvykius medicinoje, – sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų virto „gynybine medicina“: pacientas pateikia skundą, o gydytojas atsiriboja gynyba. Tokiu būdu atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas, dėl to mūsų šalyje prastėja sveikatos apsaugos paslaugų kokybė ir prieinamumas.“

Dėl atsiradusio konflikto į teismą kreipiasi tik nedidelė dalis pacientų, nors manančių, kad patyrė žalą, yra gerokai daugiau. Pacientai, norintys gauti atlygį dėl patirtos žalos, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri sprendžia, ar žala padaryta dėl gydytojo kaltės, nes tik tokiu atveju pacientas gauna išmoką. 2010 m. šiai komisijai pateikti 87 skundai, iš jų 54 – nepatenkinti. Teismų keliu pernai patenkinti vos 2 ieškiniai iš 14-os pateiktų, o draudimo bendrovės, draudžiančios pacientus Privalomuoju įstaigų civilinės atsakomybės draudimu, 18 įvykių iš 31 pripažino nedraudiminiais dėl žalos atlyginimo. 2010 m. pacientams iš viso išmokėta 384 842 Lt. LGS prezidento teigimu, šiuo metu mūsų šalyje galiojanti „Ieškinio modelio“ tvarka pacientų patirtai žalai atlyginti yra mažai veiksminga: „Realią kompensaciją gauna ypatingai maža dalis nukentėjusiųjų“.

LGS ir MRU „Gynybinės medicinos Lietuvoje“ apklausos duomenimis, dažniausiai paciento nepasitenkinimą sukelia tai, kas nuo gydytojo nepriklauso. Net 97,6 proc. gydytojų mano, kad pacientai būna nepatenkinti jais, nors tik 4,1 proc. atvejų nepasitenkinimo priežastis priklauso nuo gydytojo.

Lietuvos gydytojų sąjunga neefektyvų žalos atlyginimo ieškojimą teismų keliu siūlo keisti į Žalos atlyginimo be kaltės modelį. Pasak LGS vadovo, perėjus prie šio modelio, gaunančių išmokas pacientų skaičius gerokai padidėtų, pats gydytojas padėtų pacientui surinkti reikiamus dokumentus komisijai, o nagrinėjant prašymą, pirmiausia būtų koncentruojamasi ne į gydytojo kaltės įrodymą, bet į pačios žalos dydžio įvertinimą. Be to, nelikus priežasčių gydytojams slėpti nesėkmes, atsirastų pagrindas realiai nepageidaujamų įvykių prevencijai.

LGS ir MRU 2011 m. „Gynybinės medicinos Lietuvoje“ apklausoje dalyvavo 26 specialybių 2440 gydytojų.

Šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl abiotinių veiksnių. Tokią išvadą padarė Valstybinė miškų tarnyba, įvertinusi jų sanitarinę būklę šių metų pirmąjį pusmetį.

Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6 tūkst. ha miškų.

Kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis, abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst. ha plote. Daugelį jų padarinių miškininkai jau likvidavo – 16,9 tūkst. ha teritorijoje. Daugiausia – apie 92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjai. Medžiai buvo išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. ha plote. Laiku nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medynai gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais.

Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha miškų. Labiausiai “pasidarbavo” eglių liemenų kenkėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis tipografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra likvidavę 1220 ha plote.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miškų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst. ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį. Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio tipografo antrosios generacijos vabalams apsigyventi.

Grybinės medžių ligos užregistruotos 7,8 tūkst. ha miškų. Didžiausius plotus sudaro džiūstantys uosynai (2345 ha) ir ąžuolynai (731 ha), drebulinės pinties pažeisti drebulynai (2113 ha). Šių metų pirmąjį pusmetį po visą Lietuvą išplitęs spygliuočių ūglių vėžys labiausiai pažeidė Kuršių nerijos nacionalinį parką – apėmė 2 tūkst. ha plotą.

Žvėrys padarė apie penktadalį visų miško pažeidimų. Nuo žvėrių, daugiausia elninių ir bebrų, nukentėjo 8080 ha plotas. Miškininkai tokio pobūdžio pažeidimus pašalino 728 ha teritorijoje.

Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę “Lietuvos draudimą” kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusiųjų nei įprastai – per 2,5 valandos nuo pat ryto skambučių centras, registruojantis žalas, jau sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio – 540 gyventojų pranešimų apie savaitgalį patirtas žalas.

Šiuo metu bendra gyventojams padaryta žala siekia beveik 0,5 mln. litų.

Daugiausia nuostolių patyrė vairuotojai. Transporto žalos sudaro apie du trečdalius visų pranešimų, per kelias valandas į draudimo bendrovę jau kreipėsi 370 automobilių savininkų.

“Beveik dvigubai išaugusį autoįvykių skaičių lėmė šį ilgąjį savaitgalį itin suaktyvėjęs eismas, kai visi stengėsi išnaudoti paskutiniąsias vasaros dienas ir važiavo prie ežerų, į pajūrį ar sodybas. Kol kas didesnių autoįvykio neužregistruota, vidutinė žala automobiliui siekia 2000 litų”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Be eismo įvykių, savaitgalis pasižymėjo ir turto žalomis. Daugiausiai pranešimų sulaukta dėl šeštadienį ir sekmadienio naktį praūžusių liūčių ir jas lydėjusių žaibų.

“Bendrovės žalų ekspertai šiuo metu aktyviai fiksuoja ir vertina gamtos stichijų gyventojams padarytus nuostolius. Didžioji dauguma pranešimų yra susiję su žaibų sukeltais viršįtampiais, kurie gadina brangią gyventojų buitinę techniką. Taip pat plaukia pranešimai apie liūčių apsemtus rūsius ir sugadintą ten esantį turtą”, – pasakoja G. Matiukas.

Turto žalos dėl žaibų ir liūčių registruojamos Kauno, Marijampolės, Jonavos, Biržų, Rokiškio, Mažeikių ir ežerų krašto – Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiesiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos yra sutvarkomos iškart – telefonu.

“Lietuvos draudimas” gyventojams už gamtos stichijų šią vasarą jų turtui padarytą žalą jau išmokėjo beveik 1 mln. litų.

Didžiausios šalies draudimo bendrovės Žalų skambučių centro specialistai šiandien registruoja pranešimus apie vakar per Lietuvą praūžusios audros žalas. Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius itin sparčiai auga. Šiuo metu bendrovė jau prognozuoja, jog klientų patirti nuostoliai dėl audros ir liūties sieks beveik 1,5 mln. Lt. Vidutinė žala transporto priemonei siekia 2,5 – 3 tūkst. litų, o turtui – 2 – 2,5 tūkst. litų.

“Šiais metais gamta kaip niekada negailestinga – žvarbi bei sniego kupina žiema, pavasarinis potvynis, o štai vasara prasidėjo karščiais bei audromis. Nuo pat ankstyvo ryto mūsų specialistai registruoja pranešimus apie apgadintus pastatus, kiemo statinius, reklaminius ir kelio ženklus. Jau sulaukėme pranešimų dėl elektros tinklo pažeidimų bei žaibo sugadintos buitinės ir elektroninės technikos. Nemažai pranešimų sulaukėme ir dėl nukritusių medžių, pastatų elementų apgadintus automobilius”, – pasakojo Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Kaunas, Šiauliai, Joniškis, Radviliškis, Varėna, Alytus, Kėdainiai, Druskininkai, Trakai, Šalčininkai, Prienai – iš šių miestų bei rajonų sulaukiama daugiausiai pranešimų apie nuostolius.

“Iki pirmadienio pietų  Žalų skambučių centro specialistai jau užregistravo 304 pranešimus dėl auros padarytas žalas už 500 tūkst. litų. Pagal skambučių skaičių ir augimo tendencijas, prognozuojame, kad įvykių dėl audros ir liūties tikrai sulauksime daugiau nei 500 vnt., o bendra nuostolių suma sieks apie 1,5 mln. Lt. Atlikus administravimo veiksmus, žalos bus atlyginamos nedelsiant pagal draudimo sutarties sąlygas”, – pridūrė G. Matiukas.

“Po stichijų vis daugiau žmonių pasirenka draudimą, kaip apsaugą nuo nenumatytų finansinių nuostolių. Raginčiau visus gyventojus įvertinti tiek dabartinę ekonominę situaciją, tiek gamtos stichijų šėlsmą ir pagalvoti, kur kreipsis, kieno prašys pagalbos, jei sudegs namas, potvynis ar audra nepataisomai sugadins ilgai kauptą turtą, sugadins transporto priemonę, ar ilgapirščiai apsilankys svečiuose – draudimas neapsaugos nuo nemalonių įvykių, bet tikrai padės “atsistoti ant kojų”, – patarė Kompleksinių žalų direktorius.

Praėjusios savaitės liūties Kaunui padaryta žala siekia pusę milijono litų, rodo preliminarūs duomenys. Tokia sąmata buvo pateikta antradienį posėdžiavusiai Ekstremalių situacijų komisijai, tačiau ji dar nepatvirtinta.

“Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pateikė sąmatą, bet komisija jos nepatvirtino,” – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui vadovaujančio Aloyzo Pakalniškio teigimu, komisijos posėdyje dalyvavusiems seniūnams kartu su Miesto tvarkymo skyriaus specialistais pavesta trečiadienį susipažinti su situacija ir apsvarstyti, ar numatytų darbų sąrašą galima dar kuo nors papildyti, arba taupant lėšas kažko atsisakyti.

“Ryt kartu su mūsų skyriaus specialistais seniūnai pervažiuos, pasižiūrės,” – sakė A. Pakalniškis.

Anot savivaldybės pareigūnų, pusės milijono esą litų reikėtų norint padengti kelių remonto išlaidas, taip pat atsiskaityti su liūties padarinius likvidavusiomis įmonėmis.

Savivaldybės teisininkai taip pat aiškinasi, ar visus darbus turėtų finansuoti savivaldybė, ar daliai jų lėšas turėtų skirti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pretenduoti į Vyriausybės rezervo fondo lėšas, skiriamas stichinių nelaimių ir katastrofų padariniams likviduoti, savivaldybė negalės, nes, pasak Z.Abramavičiaus, mieste nebuvo paskelbta ekstremali padėtis.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo teigimu, didžioji dalis liūties padarinių dar nėra likviduoti, todėl didžioji dalis darbų laukia ateityje.

“Kol kas tik lokalizuota padėtis, padariniai nėra pašalinti”, – kalbėjo A.Pakalniškis.

Likviduojant liūties padarinius išvežti nuvirtę medžiai, išvežtas smėlis ir šiukšlės, atkimštos kanalizacijos pralaidos.

Kauno gatves dėl gausaus lietaus praėjusį ketvirtadienio vakarą apsėmus vandeniui, gelbėtojams iš kelių namų teko evakuoti gyventojus. Bendrasis pagalbos centras dėl susidariusios situacijos sulaukė daugiau nei 300 pagalbos prašymų, buvo sutrikęs viešojo transporto eismas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija  aptarė pavasario potvynio Lietuvoje valdymą ir jo padarytų nuostolių kompensavimo galimybes. Valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį, gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių. Visgi deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

„Potvynis šiais metais buvo neeilinis, siekiant maksimaliai suvaldyti situaciją, imtasi kraštutinių priemonių – ledo sangrūdų sprogdinimų. Galima teigti, jog visos tarnybos dirbo sklandžiai, sprendimai buvo priimami laiku ir efektyvūs“, – sakė VESK pirmininkas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

VESK nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius (daugiau nei 192 tūkst. litų) ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius resursus. Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti ir gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Policijos departamentui prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir Lietuvos kariuomenei.

Dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėti bei kitas aplinkybes. „Nuostolių kompensavimo gyventojams klausimu dar bus diskutuojama. Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti išduoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. O mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą“, – sakė ministras R. Palaitis. Tikimasi, kad Vyriausybė sprendimą dėl nuostolių kompensavimo tvarkos priims per 2-3 savaites.

Tirpstant gausiam sniegui šių metų pavasarį potvynis kilo ne tik Nemuno žemupyje, bet ir Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos. Potvynio ir polaidžio metu buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. hektarų. Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. hektarų – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. hektarų – Pagėgių savivaldybėse. Iš viso nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2780 sodo namelių. Iš viso užlietose teritorijose gyvena arti tūkstančio žmonių, potvynio metu evakuota buvo beveik pusė jų.