Liepos 4-ąją, darbą Kauno “Žalgirio” arenoje pradėjo valstybinė komisija. Ne kartą statybų pabaigos terminą keitusiai bendrovei “Vėtrūna” šįkart vis dėlto pavyko tesėti pažadą baigti statybas iki liepos 1 d.
“Kasdien tikrinu darbų eigą arenoje ir galiu pasakyti, kad dabar jie tikrai atrodo baigti. Vis dėlto turime laukti valstybinės komisijos įvertinimo”, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Vieni darbai arenos teritorijoje baigėsi, bet prasidėjo kiti: pagaliau pradėta tvarkyti aplinka. A.Navakauskas sako esąs nustebintas darbų tempo. “Pajėgos mestos didžiulės, darbininkai triūsia iki vėlaus vakaro, o jei reikės, dirbs ir visą parą”, – teigė direktorius. Suskubti konkursą laimėjusią bendrovę “Kamesta” skatina laiko stoka – darbai turi būti baigti iki rugpjūčio 30 d., prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionato pradžią. Tiesa, Savivaldybė su rangovu sutarė, kad pirmiausia bus imtasi kurti estetinį vaizdą, o likę darbai bus pratęsti jau po čempionato. Iš karto atsiskaityti už visus darbus, kainuosiančius apie 10,5 mln. Lt, savivaldybė neturi lėšų. “Tikėtasi, kad užteks 8 mln. Lt, bet nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė mažesnės nei 10 mln. Lt kainos. Dėl trumpo termino statybininkai pakėlė kainą – savivaldybė buvo įvaryta į kampą”, – komentavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Tuo tarpu užbaigti Klaipėdos “Švyturio” arenos statybas iki birželio 28 d., kaip planuota, “Vėtrūnai” nepavyko: dar tebevyksta baigiamieji darbai. Vis dėlto artimiausiomis dienomis statybininkai tikisi juos užbaigti.

zalgirio-arena22

Naujos kadencijos miesto valdžia išgirdo, kad “Žalgirio” pramogų ir sporto rūmai gegužės 1 dieną nebus baigti statyti – dar neatlikta darbų už beveik 40 mln. litų – nors šis terminas jau yra paskutinis.

Tarybos nariams kilo abejonių, ar bus spėta viską užbaigti iki Europos vyrų krepšinio čempionato, nes, baigus statybos ir įrengimo darbus, dar reikės atlikti kadastrinius matavimus ir sukviesti valstybinę komisiją, penktadienį rašo “Kauno diena”.

“Matome, kad nėra galimybės baigti ir priduoti objektą valstybinei komisijai. “Vėtruna” daro spaudimą ir prašo atidėti terminus”, – naujos kadencijos tarybos narius informavo Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Turėję užbaigti areną iki 2010-ųjų spalio pradžios, statybininkai išsiderėjo, kad terminas būtų atidėtas iki šių metų vasario, o vėliau -iki šių metų gegužės 1 dienos.

Vėluojantys “Vėtrūnos” darbai trukdo užbaigti ir dviaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri susijungs su arena.

Tuo tarpu buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, vadovavęs Pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupei, sako, kad naujieji miesto vadovai turėtų susilaikyti nuo neva vėluosiančio “Žalgirio” arenos atidarymo temos eskalavimo. “Valstybei ir Kaunui tai tikrai neprideda prestižo”, – sakė jis.

Lietuvos dailininkai sako esantys nustebę dėl konkurso Žalgirio ir Durbės mūšio temomis, nes jame iš 34 menininkų premijos negavo nė vienas laureatas, komisijai prastai įvertinus jų darbus.

“Manau, tai pasityčiojimas iš Lietuvos dailininkų”, – dienraščiui “Vilniaus diena” sakė dailininkė Laima Kriukelienė.

Lietuvai minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Kultūros ministerija gegužę paskelbė konkursą menininkams kurti vaizduojamojo meno darbus Žalgirio ir Durbės mūšio temomis.

Pagrindinės premijos laimėtojui žadėta 20 tūkst. litų, dviem pirmosioms – po 12,5 tūkst. litų, trims antrosioms – po 7 tūkst. litų, keturioms trečiosioms vietoms – po 4 tūkst. litų.

Tačiau 34 menininkų kūrinius apžiūrėjusi komisija nusprendė, kad vienintelis vertas paskatinamosios 7 tūkst. litų premijos yra Ugnius Gelguda, pasiūlęs šiuolaikišką vaizdo instaliaciją “Žalgiris”, penktadienio numeryje rašo “Vilniaus diena”.

Likusius pinigus nuspręsta atiduoti kitiems Kultūros ministerijos projektams.

Kultūros ministerijos atstovė Janina Krušinskaitė sakė, kad premijos neskirtos, nes kūriniai buvo nešiuolaikiški: “Visa tai, ką galima pasakyti bataline tematika, pasako Jano Mateikos paveikslas. Dabar, po daugybės šimtmečių, nepriklausomos Lietuvos laikais, galėtume pažvelgti ir kitomis akimis į Žalgirio pergalę”.

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Eugenijus Nalevaika sakė, kad “konkursas buvo keistokas, nes duotas gana trumpas laikas kūriniams sukurti”.

“Tai istorinė tema, kurią reikia išsamiau panagrinėti. Tokius konkursus reikėtų skelbti iš anksto, nes daugelis dailininkų tokių tematinių darbų neturi ir ruošia specialiai konkursui”, – sakė E.Nalevaika.