Visus rekordus šiemet mušančios medvilnės kainos nuėmus naują derlių turėtų stabilizuotis ir net šiek tiek kristi, prognozuoja specialistai.

Tačiau aprangą Lietuvoje jau branginantys gamintojai džiugiomis žiniomis nelepina – net jei medvilnė kiek pigs, atsipūsti neleis kitų žaliavų kainos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos vadovas Linas Lasiauskas sako, kad didinti galutines produktų kainas proporcingai žaliavų brangimui šiuo metu esą gana sunku, todėl įmonės brangesnes žaliavas iš dalies kompensuoja savo sąskaita.

“Utenos trikotažas” ir Vilniaus kojinių ir trikotažo gamybos “Sparta” Lietuvos vartotojams kainų kol kas nedidina, kėlė tik eksportui vežamai produkcijai, o Kauno kojinių fabrikas “Skinija” ilgiau išlaikyti kainų sako nebegalintis ir nuo pavasario brangins Lietuvoje parduodamą produkciją.

Pasak Kauno trikotažo gamintojo “Omniteksas” vadovės Audronės Pocienės, kol medvilnės brangimas buvo menkas, gamintojai bandė amortizuoti, išlaikyti nepakitusią kainą pirkėjui: ieškoma ir kitų išeičių, pavyzdžiui, medvilnę maišyti su poliesteriu, arba apskritai dalis asortimento keičiama į poliesterinius, kurie brango mažiau.

A.Pocienės teigimu, maždaug penktadaliu jau pabrangusi vilna, šiemet brangs dar sparčiau, o nuo 2012 metų prognozuojama, kad brangiau kainuos ir poliesteris.

Pernai pasaulyje stipriai brangusios žaliavos šiemet lems didesnes gaminių iš brangių žaliavų kainas ir taip stabdys vartojimo spartą. Brango ir brangsta tiek pramonės gaminiai, tiek taurieji metalai, energetinės žaliavos, žemės ūkio produktai. Labiausiai pernai brango Lietuvos vartotojams svarbi medvilnės žaliava. Dėl to drabužiai pavasarį gali brangti iki 20 proc.

Banko “Finasta” makroekonomistė Rūta Medaiskytė primena, kad žaliavų kainų kilimas žada ir didesnę infliaciją. “Lietuvos vartotojų padėtis nėra stabili, nedarbo lygis vis dar didelis, darbo užmokestis nedidėja. Esant tokioms aplinkybėms ir brangstant žaliavoms pasaulyje, neišvengiamai nukentės gyventojų perkamoji galia. Todėl yra rizikos, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali destabilizuotis”, – sako makroenonomistė.

Medvilnės kainos pasiekė visų laikų aukštumas, brangsta cukrus ir kviečiai, tačiau aukso kaina krinta ir dujos dabar kaip niekada pigios. Kaip ši kainų karuselė atsilieps ekonomikai ir kiekvienam vartotojui?

Daugiausia medvilnės pasaulyje sunaudojančioje Kinijoje tekstilės gamyklos šiuo metu dirba maksimaliai. Ekonomikai atsigaunant, Kinija šiemet superka dvigubai daugiau medvilnės nei pernai, tad medvilnės pasiūla mažėja, o jos kaina auga lyg ant mielių ir jau pasiekė visų laikų rekordą, o JAV medvilnės tiekėjų asociacijos prezidentas Jordanas Lea prognozuoja, kad augimo tendencija išliks dar bent pusmetį.

Sparčiai kyla ir maisto žaliavų kainos: cukraus, kviečių, ryžių, kavos, kakavos, pieno. Dėl to jau dabar daugelyje šalių itin išaugo maisto produktų kainos; prognozuojama, kad iki kitos vasaros jos tikrai nekris.
Visai priešinga tendencija – kalbant apie auksą. Šis metalas dažnai vadinamas dolerio antonimu. Mat vos doleriui atpigus, investuotojai, siekdami apsidrausti, ima pirkti ne JAV valiutą, o šį taurųjį metalą. Tad doleriui pingant, auksas brangsta. Ir tokią tendenciją galėjome stebėti visą pastarąjį pusmetį. Tačiau doleriui pamažu atsigaunant, susidomėjimas auksu mažėja, o jo prisipirkę investuotojai auksą skuba parduoti.

Nafta nebrangs, benzinas – taip

Kitokie dėsniai veikia kalbant apie naftą ar dujas – svarbiausius pasaulio energijos išteklius. Pavyzdžiui, biržose išaugusi cukraus ar kakavos kaina tiesiogiai atsiliepia maisto kainoms parduotuvėse, o visai kas kita – kalbant apie naftos ar dujų kainos santykį su tiesioginėmis vartotojų išlaidomis kurui ar šildymui.

Iš esmės naftos kainų dinamika svarbesnė makroekonominiu, o ne mikroekonominiu požiūriu. Ir nors prognozuojama, kad kitąmet naftos kainos turėtų būti gana stabilios, o dujų – netgi mažesnės nei šiemet, – taip bus tik kalbant apie valstybinį lygmenį. O gyventojai už šiuos resursus mokės pagal visai kitokias formules ir jų mokamos sumos skirtingose valstybėse skirsis stulbinamai. Nes tai lemia, iš ko dujas ir naftą gauna valstybės ir koks valstybėse yra kainų reguliavimas bei mokesčiai.

Štai Lietuva, kaip ir dalis Europos šalių, už dujas ir naftą mokės tokią kainą, kokią diktuos Rusija. Tiesa, ši skirtingoms šalims kainas nustato tik pagal jai vienai suprantamą logiką, todėl mes už rusiškas dujas mokame brangiau nei vokiečiai.

Na, o grįžtant prie naftos kainų biržose, derėtų atreipti dėmesį į analitikų prognozes, esą bent artimiausiu metu jos mažai keisis. Remiantis CGES instituto prognozėmis, nafta iki kitų metų vidurio nekainuos brangiau nei 75,1 JAV dol. už barelį.

Viena vertus, naftos paklausa šiuo metu yra nedidelė ir artimiausiu metu neturėtų išaugti. Be to, jei tikėsime prognozėmis, kad kitais metais JAV dolerio kursas gali šoktelėti, tai irgi neleis išaugti naftos kainoms. Mat naftos kainos yra atvirkščiai proporcingos JAV dolerio kursui: jei doleris pinga, dažniausiai nafta brangsta. Ir priešingai, brangstant JAV doleriui, naftos kainos čiuožia žemyn. Tokios koreliacijos priežastis ta, kad pingant doleriui, nafta tampa sąlygiškai brangesne preke šalyse, kur ji perkama už kitas valiutas.

Prognozuojama, kad ir vidutinė dujų kaina per artimiausią pusmetį stipriai nesikeis. Tačiau nelygu kokia dujų kaina bus biržose, įvairios šalys už dujas mokės labai nevienodai. Tarkime, danai, olandai ir švedai už dujas ir toliau mokės brangiausiai visoje Europoje. Šiose šalyse dujų kaina kyla jau trečius metus iš eilės, nesvarbu, kokios dujų kainos akcijų biržose, ir prognozuojama, kad ir toliau palegva jos didės.

Nepasikeis (bent jau į mažesnę pusę) ir dujų kaina Lietuvai. Monopolisto pozicijomis besinaudojantis “Gazprom” tik kelioms užsienio šalims sutiko pakeisti kainų skaičiavimo metodiką. Lietuva tarp šių laimingųjų, deja, nepateko.

Ekspertų komentarai

Kaip žaliavų kainos susijusios su makroekonominiais rodikliais

1) Nerijus Mačiulis, vyriausiasis “Swedbank” analitikas
Lietuvos biudžeto pajamoms gamtinių išteklių kainos tiesioginio poveikio beveik neturi – mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius sudaro labai mažą biudžeto pajamų dalį. Apčiuopti galima tik netiesioginį poveikį – pavyzdžiui, labai pabrangę naftos ir dujų ištekliai sumažintų Lietuvos gyventojų galimybę vartoti kitas prekes ir turėtų neigiamą poveikį ekonomikai, dėl to būtų surenkama mažiau prekių ir paslaugų mokesčių. Tačiau tokio poveikio mastą numatyti sunku ir jis tik šiek tiek atsispindi prognozuojant bendrą BVP augimą. Šiokį tokį poveikį gamtinių išteklių (pavyzdžiui, dujų) kainų didėjimas turi biudžeto išlaidoms – brangiau kainuos šildyti valstybinių institucijų, įstaigų patalpas, gali padidėti poreikis remtinų šeimų šildymo išlaidų kompensacijoms.

Tuo tarpu kitų šalių biudžetams (pavyzdžiui, Rusijos, OPEC šalių) gamtinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose yra daug svarbesnės, nes jos neretai sudaro keliolika ar net keliasdešimt procentų biudžeto pajamų.

2) Nourielis Roubinis, JAV ekonomikos profesorius
Naftos kainos tiesiogiai susijusios su makroekonominiais rodikliais. Pavyzdžiui, JAV, numatydamos, kad BVP augimas kitąmet lėtės, prognozuoja, kad naftos kainos nepakils aukščiau 80-ies JAV dol. už barelį.
Kita vertus, brangstant naftai, JAV doleris silpnėja, o tai – pranašumas kitoms valiutoms. Tad tokios šalys kaip Meksika ar Brazilija būtų labiau patenkintos, jei nafta kainuotų kuo brangiau.

Tačiau naftos kainų šokinėjimas labai pavojingas ekonomikai. Todėl aš pasisakau už naftos kainų reguliavimą. Net ir finansinę krizę sukėlė visai ne bankų griūtis, o būtent iki 145 JAV. dol. už barelį pakilusios naftos kainos.

Optimali naftos kaina svyruoja tarp 75–80 JAV dol. už barelį. Tuo tarpu pavojinga riba, virš kurios pakilusi naftos kaina jau gali pridaryti žalos, yra apie 100 JAV. dolerių.