Rinkimai, BFL nuotr.

Nors šie Seimo rinkimai bus pirmi, kai gali kandidatuoti jau po nepriklausomybės atkūrimo gimusi karta, modernių politikos vizionierių ir jų rėmėjų sąjūdžių neatsirado, tik, kaip visuomet, prieš rinkimus iš letargo miego pabudo daug metų populizmą išpažįstančios politinės jėgos.

Aušra LĖKA

Ant rinkimų nugalėtojų pjedestalo, pagal šios dienos rinkėjų nuotaikas, turėtų būti trys partijos – Socialdemokratų (LSDP), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Sociologinių apklausų lyderių trejetukas jau gerą pusmetį, po to, kai susimovė Liberalų sąjūdis (LLS), nesikeičia. Tačiau nors rinkimai jau čia pat, per trečdalį rinkėjų dar nežino, už ką balsuos ir apskritai ar balsuos.

Maža to, partiniai pasjansai, o iš tikrųjų tiesiog partinis turgus, gali gerokai pakoreguoti net rinkimų rezultatų seką. Ideologiniai skirtumai trinasi, tad su kuo gali dėtis rinkimų favoritai, dabar jau lemia labiau savigarba, su kuo gali sau leistis dėtis, su kuo ne, nei deklaruojamas ideologinis panašumas. O valdančiajai daugumai reikės bent trijų keturių politinių jėgų.

Rinkimų kartelė gali būti per aukšta pusei iš 14 sąrašų

A.Butkevičius, BFL nuotr.

Jei nenutiks kokių force majeure, pirmą vietą rinkimuose, o su ja ir teisę formuoti Vyriausybę, turėtų vėl gauti socialdemokratai. Socialdemokratai nepralenkiami visą kadenciją – unikalus atvejis, kai visuomenės meilę sugeba išsaugoti esantieji valdžioje. Tačiau, pasak „Vilmorus“ visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovo dr. Vlado Gaidžio, nebūtų unikalu, jei jie ir vėl būtų valdančiosios koalicijos ašis: pastarojo meto tendencijos tokios, kad kadenciją valdo konservatoriai su sąjungininkais, paskui dvi kadencijas – socialdemokratai su sąjungininkais. Tik jų socialdemokratams šįsyk prireiks naujų, nes dabartinių populiarumas – praeityje.

Tačiau iš „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ naujausioje apklausoje socialdemokratams tekusių 25,2 proc. turinčiųjų nuomonę balsų, V.Gaidžio vertinimu, spalį gali likti šiek tiek mažiau: šio tyrimų centro liepą atliktos apklausos duomenimis, 52,4 proc. socialdemokratų elektorato neigiamai vertina Darbo kodeksą, kurį socialdemokratų premjeras vadino svarbiausiu kadencijos darbu.

Porą metų kilusi aukštyn LVŽS dabar įsitvirtinusi tikrai aukštame reitingų lygyje, nors Seimo rinkimų 5 proc. barjerą jie peržengė vienintelį kartą, kai partijai dar vadovavo Kazimira Prunskienė.

Sociologas V.Gaidys mano, kad prie dabartinio LVŽS populiarumo prisidėjo šios partijos neutrali, „auksavidurkiška“ pozicija. Šią partiją tiek socialdemokratų, tiek konservatorių elektoratas nurodo kaip potencialų antrąjį pasirinkimą. Kaip anksčiau antroje pozicijoje buvę liberalai tiko į partnerystę ir socialdemokratams, ir konservatoriams, taip dabar LVŽS praktiškai garantuota vieta tiek kairesnėje, tiek dešinesnėje valdančiojoje koalicijoje.

G.Landsbergis, BFL

Permainos konservatorių elektorate: V.Gaidys atkreipia dėmesį, kad, „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ atliktos apklausos duomenimis, rugsėjį pirmą kartą balsuojančiųjų už konservatorius dalis tarp jaunimo didesnė nei tarp vyresnio amžiaus žmonių, vadinasi, ji liberalėja, jaunėja.

Pasak sociologo, per birželio, liepos apklausas akivaizdžiai buvo matoma, kad nusivylusiųjų liberalais balsai nuėjo konservatoriams. Tad, tikėtina, atjauninti elektoratą konservatoriams labiau padėjo liberalų fiasko, nei jų naujo lyderio Gabrieliaus Landsbergio jaunesnė komanda, iššlavusi iš rinkimų sąrašų nemažai vyresnių konservatorių.

Pagal apsisprendusiųjų, už ką balsuos, nuomonę, rugsėjį į Seimą turėtų patekti Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“, tačiau ne vienas politologas yra išreiškęs abejonę, ar „tvarkiečiams“ tai pavyks. Be to, pasak V.Gaidžio, šių partijų elektoratas – vienas silpniausių. Pavyzdžiui, į klausimą, ar tikrai balsuosite per rinkimus, teigiamai atsako 76 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir 75 proc. konservatorių rinkėjų, o tarp „tvarkiečių“ rinkėjų tokių daugiau nei perpus mažiau – vos 35 proc., panašiai ir tarp „darbiečių“. Tad pastarųjų realių rėmėjų rinkimų dieną gali būti mažiau, nei rodo sociologinės apklausos, o konservatorių, LLRA-KŠS gautas balsų procentas turėtų būti didesnis. Pastarųjų dar ir todėl, kad jų rinkimų sąraše – ir Rusų aljansui atstovaujantys kandidatai.

Du dar didesni nežinomieji – ar peržengs rinkimų barjerą Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija (koalicijai jis – 7 proc.) ir ilgą laiką reitingų aukštybėse, net antroje pozicijoje, laikęsis Liberalų sąjūdis, kuriam jau prognozuota garantuota vieta valdančiojoje koalicijoje.

Du dar didesni nežinomieji – ar peržengs rinkimų barjerą Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija (koalicijai jis – 7 proc.) ir ilgą laiką reitingų aukštybėse, net antroje pozicijoje, laikęsis Liberalų sąjūdis.

„Abejonių, kad liberalai sugebės peržengti 5 proc., dar vasaros pabaigoje buvo nedaug, o dabar tokios galimybės gerokai sumenkusios. Jei Eligijus Masiulis toliau reikšis su savo „prisipažinimais“ ir versijomis, liberalai gali ir 5 proc. barjero neperžengti. Daug priklausys nuo rinkėjų aktyvumo“, – liberalų šansus vertina Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius.

Naujausios „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausos duomenimis, paramos gali ir pritrūkti: skaičiuojant nuo turinčiųjų nuomonę, rugsėjį už juos ketino balsuoti 4,2 proc. Apklausa kaip tik sutapo su E.Masiulio pasirodymais per televiziją, aiškinant savo keistą versiją, kodėl privačios verslo bendrovės atstovas automobilyje jam davė didžiulę sumą eurų.

Beje, pasak V.Gaidžio, liberalų korposte Klaipėdoje šios partijos palaikymo lygis tebėra labai aukštas. Sociologas, lygindamas, kaip į partijų skandalus reaguoja rinkėjai, pastebi, kad liberalų elektoratas idealistinis – jis nusisuko nuo korupcija įtartų politikų. O štai „darbiečiai“ tiek metų murkdosi vadinamosios juodosios buhalterijos skandale, per 2012 m. Seimo rinkimus ši byla buvo pačiame įkarštyje, vyko teismo posėdžiai, o daugiamandatėje apygardoje Darbo partija buvo pirmoje vietoje, po rinkimų net gavo Seimo pirmininko postą.

N.Puteikio ir K.Krivicko šuolis per vieną mėnesį – įspūdingas: rugpjūtį pirmą kartą „Vilmorus“ įtraukus juos į apklausą (ji atlikta „Diena Media News“ užsakymu) net 4,9 proc. turinčiųjų nuomonę pareiškė, kad jų pasirinkimas – naujoji koalicija. O per „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausą po poros savaičių juos palaikė jau 7,4 proc.„Matyt, šįsyk jie bus tie, kurie atitiks prieš kiekvienus rinkimus vis atsirasdavusios protesto balsus susirinkdavusios partijos savybes. Dalis žmonių vis nori naujumo, esantieji valdžioje įkyri“, – sako V.Gaidys.

Beje, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors ir nenauja partija, šįsyk irgi prisistato kaip nauja, ne partijos narių, o susibūrusių profesionalų politinė jėga, tad protesto balsus teks dalytis.

Kitoms tik prieš rinkimus į viešumą išlendančioms partijoms sociologinės apklausos nieko gera nežada.

Vienmandatėse naujokai konkurencijos neatlaiko

Viena vertus, sociologinės apklausos gali tiksliau parodyti partijų sėkmę daugiamandatėje apygardoje, kurioje balsuojama už partijas, bet, pasak A.Krupavičiaus, rezultatai ir joje, ir vienmandatėse, kuriose varžosi personalijos, koreliuoja, ypač pirmos trys populiariausios partijos pasiekia labai panašias proporcijas.

„Bet yra ir išimčių. Pirma, jei susiklosto kokios specifinės aplinkybės prieš antrąjį rinkimų turą. 2012 m. Seimo rinkimuose buvo dvi savaitės antiagitacijos prieš Darbo partiją ir ji nesugebėjo laimėti tiek, kiek daugiamandatėje apygardoje. Antra išimtis – sėkmės lydimi politikos naujokai: jie vienmandatėse pasirodo blogiau, pavyzdžiui, Tautos pažangos partija 2008 m. jose laimėjo du, „Drąsos kelias“ 2012 m. – nė vieno mandato. Vienmandatėse apygardose naujokai nekonkurencingi, nes jiems trūksta žinomumo, jie orientuoti į protesto balsus, bet tokių nėra dauguma, kurios reikia pergalei vienmandatėje apygardoje“, – aiškina A.Krupavičius.

Vienmandatėse apygardose naujokai nekonkurencingi, nes jiems trūksta žinomumo, jie orientuoti į protesto balsus, bet tokių nėra dauguma, kurios reikia pergalei vienmandatėje apygardoje.

Politologo prognozėmis, Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija pretenduoja į maždaug 8 proc. elektorato, kurį 2012 m. turėjo „Drąsos kelias“. Iššūkis – kad jie rinkimuose dalyvauja kaip koalicija, tad reikės peržengti 7 proc. barjerą, o šis, A.Krupavičiaus vertinimu, gali būti per aukštas: „Pagrindinėje žiniasklaidoje N.Puteikio ir K.Krivicko nematyti, o ką mačiau per debatus, tai jie kalba banalybes. Žinoma, jie orientuojasi į tam tikrą rinkėjų segmentą, daliai jų rinkėjų primityvių teiginių užtenka. Bet ar tokių rinkėjų, kuriems užtenka pasakyti, kad visi vagys, korupcija – masinė ir panašiai, bus pakankamai 7 proc. barjerui peržengti?“ – svarsto A.Krupavičius.

Beje, vienmandatėse šiai koalicijai jis prog-nozuoja šiek tiek daugiau sėkmės, nei per praėjusius rinkimus sulaukė „Drąsos kelias“.

Kiek kas gali tikėtis mandatų

Taigi susumavus pastarojo pusmečio sociologinių apklausų vektorius ir ankstesnių rinkimų patirtis galima bandyti sudėlioti būsimą Seimą.

Tiesa, nors iki rinkimų beliko dešimt dienų, į tikslumą pretenduoti sunku, nes mūsų rinkėjai vis labiau apsisprendžia paskutinę akimirką. Gal todėl iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms mūsų viešojoje erdvėje turbūt dažniau buvo matomi kandidatai valdyti JAV, o ne Lietuvą. Tad šiuo atžvilgiu gal ir teisingą strategiją pasirinko tos partijos, kurios reklamos kampaniją suplanavo paskutinėms savaitėms, nors laiko rimtoms diskusijoms, kokios turėtų vykti demokratinėje valstybėje, praktiškai neliko.

Prognozių tikslumą gali iškreipti ir tai, kad dar per trečdalį rinkėjų nežino, už ką balsuos ir apskritai ar balsuos. Tačiau, pasak sociologo V.Gaidžio, tai nėra unikali situacija: „Ore sklando nuotaikos, kad dabar kaip niekad anksčiau žmonės nežino, už ką balsuoti. Bet rugsėjį 2012 m. sakė nebalsuosią 12, dabar 12,9 proc.; nežinančiųjų, už ką balsuos, prieš ketverius metus buvo 25, dabar 20,7 proc.; tada neatsakė 2, dabar 2,7 proc. Taigi neapsisprendusiųjų 2012 m. buvo apie 37, dabar yra apie 36 proc., taigi labai panašiai.“

Dar vienas galėjęs būti šių rinkimų išskirtinumas – rinkimai be naujų gelbėtojų partijos. Labai tikėtina, kad buvusio liberalų lyderio korupcijos skandalas ne tik pakenkė šiai partijai, bet ir atvėrė kelią populistams, nors iki to laiko pirmą kartą prieš rinkimus nebuvo susikūrusi kokia neogelbėtojų partija.

„Tas įvykis su liberalais sukėlė pokyčių ne tik partijų scenoje. Pavyzdžiui, gegužės 20–30 d., iš karto po to įvykio, vyko Eurobarometro apklausa. Patenkintų gyvenimu žmonių skaičius, palyginti su pernai pavasariu, sumažėjo 9 procentiniais punktais (nuo 75 iki 66 proc.), nors pastaruosius 15 metų šis rodiklis visą laiką kilo, išskyrus krizės laikotarpį. Dabar nei ekonomikoje kas smarkiai pasikeitė, nei buvo kokių kitų neigiamų pokyčių. Tai galima sieti su tuo šoku, kuris ištiko paskelbus apie tuomečio liberalų lyderio poelgį“, – mano V.Gaidys.

Kol trys iš keturių buvo patenkinti gyvenimu, naujiesiems pranašams auditoriją rasti buvo sunkiau, nei dabar po tokio korupcijos skandalo į Seimą veržtis su antikorupciniais šūkiais.

Didelės įtakos partijų mandatų kraityje neturėtų sukelti ir šių rinkimų naujovė – Konstitucinio Teismo paliepimu perbraižytos rinkimų apygardos. Lig šiol maždaug penktadaliu menkiau nei vidutinis statistinis Lietuvos pilietis atstovauti vilniečiai rinks dviem parlamentarais daugiau, o sumenkęs Kaunas, kuriame paprastai pirmavo konservatoriai, – vienu mažiau. Bet gal po liberalų fiasko jie atsigriebs Vilniuje?

Sociologinės apklausos kažkokių revoliucijų šiuose Seimo rinkimuose irgi nežada. Nors jie bus pirmieji, kai gali kandidatuoti jau po nepriklausomybės atkūrimo gimusi karta, modernių politinių vizionierių ir jų rėmėjų sąjūdžių neatsirado, tik, kaip visuomet, prieš rinkimus atbudo iš letargo miego daug metų populizmą išpažįstančios politinės jėgos.

Prognozuotinas mandatų Seime skaičius

■ LSDP: 25,2 proc. „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ rugsėjo apklausoje, stabilūs rezultatai vienmandatėse apygardose, minus užpykę dėl Darbo kodekso rinkėjai, tad prognozuotini 30–35 mandatai (2012 m. – 38);

R.Karbauskis, BFL nuotr.

■ LVŽS: 19,8 proc. sociologinėje apklausoje, prognozuotina 25–30 mandatų (2012 m. laimėjo vieną);

■ TS–LKD: 14,4 proc. sociologinėje apklausoje, plius dėl savo drausmingo elektorato paprastai laimi kelis procentus daugiau balsų, stabilūs rezultatai vienmandatėse apygardose, nors dabar dėl savo ne ką nuveikusių partijoje kandidatų gali ir prarasti vieną kitą apygardą, prognozuotina 25–30 mandatų (2012 m. – 33);

■ Darbo partija: 8 proc. sociologinėje apklausoje, prognozuotini 8–10 mandatų (2012 m. – 29);

■ LLRA-KŠS: 3,1 proc. sociologinėje apklausoje, bet dėl drausmingų rinkėjų gali gauti daugiau, be to, prisidės rusų balsai, garantuota pergalė „lenkiškose“ vienmandatėse apygardose – apie  8 mandatus (tiek pat 2012 m. rinkimuose);

■ „Tvarka ir teisingumas“: 7,6 proc. sociologinėje apklausoje, prognozuotini 1–7 mandatai (2012 m. – 12);

■ Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija: 7,4 proc. sociologinėje apklausoje, prognozuotini 2–7 mandatai (per 2012 m. rinkimus N.Puteikis laimėjo vienmandatėje apygardoje);

■ Liberalų sąjūdis: 4,2  proc. sociologinėje apklausoje, jei E.Masiulis nepuls dar ko nors viešai aiškinti, prognozuotini 1–7 mandatai (2012 m. – 10);

■ Likę mandatai – vienmandatėse laimėję kitų partijų atstovai, save išsikėlę kandidatai (2012 m. – 11).

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Susivienijimas Žali.LT ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateikė pareiškimą Seimo Aplinkos komitetui atkreipdami dėmesį, į tai, kad Seimo pavasario sesijai užregistruotas miškų įstatymo pakeitimo projektas, suteiksiantis galimybę savivaldybių inicijuojamai gyvenviečių plėtrai miestų teritorijoje esančių miškų sąskaita, pažeis visuomenės interesus.

Įvertinus tai, kad tokios išimtinės sąlygos suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis, nei 50 proc. akivaizdu, kad nusitaikyta į gražiausius šalies kampelius, tokius, kaip Neringa, Trakai, Druskininkai.
„Gyvenviečių plėtrai pilnai gali būti panaudoti apleisti plotai – nenaudojamų pastatų kvartalai, apleistos žemės ūkio paskirties žemės ar kitos teritorijos, kartu dar ir sutvarkant kraštovaizdį. Tuo tarpu tokios įstatymo pataisos sudarys sąlygas neribotam miško žemės paskirties keitimui, galimai prieštaraujant teisės aktų ir net Konstitucijos nuostatoms. Mūsų Konstitucija įgalina valstybę rūpintis gamtos ir jos objektų apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, jų atkūrimu bei gausinimu. Todėl miško žemės paskirtis leidžiama keisti tik išimtinais atvejais, susijusiais su visuomenės intereso tenkinimu“, – sako Žali.LT koordinatorė Virginija Vingrienė.
V. Vingrienės nuomone toks besąlyginis, greitas ir dažnas išimtinų atvejų keisti miškų žemės paskirtį suteikimas, vis labiau priartina šalį prie neribojamos miško urbanizacijos ir miškų plotų mažinimo taip padarant nepataisomą žalą gamtai ir visuomenei. Juo labiau, kad vos prieš keletą mėnesių Seimas jau suteikė panašią galimybę, leidžiančią sodybų plėtrą miškuose.
„Lietuva beveik neturi kuo pasigirti ES kontekste, mūsų socialinė statistika tragiška, o šalies įvaizdį gerina nebent tik internetas ir miškai. Pagal miškų apsaugos lygį pirmaujame ES, tai pripažįsta ekspertai, bet kai kurie politikai nori sugriauti šį trapų pranašumą. Lietuva pavargo nuo siaurai tik savo sritį matančių politikų ir biurokratų. Siūlomo sprendimo kontekste žaliuosius labai neramina galimas valstybinių šalies miškų užvaldymo ir privatizavimo procesas, gautinai atimat galimybę visuomenei juose laisvai lankytis“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
Žalieji tikisi, kad Seimo nariai atsitokės ir nepritars šiam visuomenės interesus pažeidžiančiam ir gamtai žalingam projektui.

BFL

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (LŽSP) kartu su Europos žaliaisiais surengta konferencija „Anti-atominis pavasaris“ komentatorių visuomenei buvo pristatyta vien kaip rinkimams besiruošiančios partijos propagandinis renginys arba energetinei valstybės nepriklausomybei prieštaraujančių jėgų surežisuotas šou.
Kvaila būtų neigti, kad artėja rinkimai, kaip ir tai, kad antiatomininkų suaktyvėjimą lemė netrukus žadama patvirtinti Lietuvos Vyriausybės ir bendrovės „Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd“ koncesijos sutartis. Tačiau išklausyti tegu oficialiajai pozicijai ir neįtinkančių argumentų vis dėlto nemaišytų. Netgi suvokiant, kad pasiekti referendumą Visagino AE statybos klausimu (t.y. per tris mėnesius surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų) žaliesiems būtų sunkoka užduotis. Stebint, kaip uoliai Lietuvos diplomatai stengiasi suteikti tribūną už referendumus savuose kraštuose agituojantiems Baltarusijos ir Kaliningrado srities antiatomininkams, ignoruoti panašius argumentus keliančius Lietuvos žaliuosius būtų mažiausiai neobjektyvu.

Ragina netikėti oficialiais skaičiais

Akivaizdu, kad vienas pagrindinių LŽSP veiklos variklių šiandien yra atsinaujinančių išteklių energetikos verslo plėtojimo šalininkai. Jie Visagino AE suvokia kaip gimstantį elektros energijos gamybos milžiną, godžiai apžiosiantį kitoms energijos rūšims plėtoti skirtą biudžeto gabalą.
„Sprendimas statyti atominę elektrinę Lietuvoje iš esmės buvo politinis. Tačiau tokių elektrinių statybose politinis sprendimas tėra viena iš trijų privalomų sąlygų. Kitos dvi sąlygos – ekonominės: reikia žinoti, kieno lėšomis atominė bus statoma ir kokiose rinkose bus parduodama jos gaminama energija. Ignalinos AE paveldėjome iš Sovietų Sąjungos, tad kapitaliniai įdėjimai nebuvo įtraukti į gaminamos energijos savikainą. Maža to, šios atominės elektrinės uždarymą per ES struktūras iki šiol irgi finansavo Vokietijos mokesčių mokėtojai, o ne jos energijos vartotojai. Todėl tai buvo pigu. Tačiau būsimosios atominės strateginis investuotojas norės savo įdėtas lėšas atsiimti kuo greičiau. Visagino AE vadovybė kapitalo grąžą skaičiuoja 60-iai metų ir todėl visuomenei rodo labai patrauklius skaičius. Tačiau tiek joks investuotojas nelauks: ekonomiškai pagrįstas AE atsipirkimo terminas yra 20–25 metai“, – tvirtina Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius ir aplinkosaugininkų bendrijos „Atgaiva“ vadovas Saulius Pikšrys.
„Esminis klausimas – kokiomis sąlygomis pavyks skolintis atominės elektrinės statybai. Kadangi patys tam neturime sukaupę lėšų, teks orientuotis į skolintą kapitalą ir mokėti palūkanas. Per tą laikotarpį, kol elektrinė pradės veikti ir galės aptarnauti skolą, ši bus jau gerokai ūgtelėjusi. Be to, atominė elektrinė – ne butas, kurį užstatęs bankui gali tikėtis 3–4 proc. palūkanų. Kaip rodo tarptautinė praktika, netgi 8–10 proc. palūkanos šiuo atveju būtų didelė sėkmė“, – jam antrina Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Rimantas Rudzkis. Sumažinti tokias palūkanas būtų galima valstybės garantijomis, tačiau tuomet pabrangtų visų kitų valstybės skolų aptarnavimas.
Profesoriaus teigimu, šiuo metu sėkmingai atominius projektus plėtojančias valstybes galima suskirstyti į dvi grupes: tai arba sparčiai augančios (tiek gimstamumo, tiek ekonominiu aspektu) ir energijos badą jaučiančios šalys, kaip Turkija ir Kinija, arba valstybės, pačios gaminančios atominius reaktorius ir nepajėgiančios atsispirti savų kompanijų lobizmui (geriausias pavyzdys – Rusija). O pagrindinės Lietuvos energetikos problemos, kaip vaizdžiai parodė ši žiema, susijusios ne tiek su elektros energijos stygiumi ar jos sąnaudomis, kiek su neefektyviu šilumos ūkiu. Būtent jam tobulinti ir derėtų nukreipti finansinius srautus.

Mažoje rinkoje visi netilps

„Anti-atominiame pavasaryje“ ne vieną sykį buvo minimas Suomijoje, Olkiluoto saloje, dvigubai ilgiau ir brangiau, nei planuota, tebestatomas trečiasis tenykštės atominės jėgainės reaktorius: netgi tvirtinta, kad jo gamintoją – Prancūzijos koncerną „Areva“ užsitęsusios statybos veda bankroto link.
Greta įdomu padėti praėjusios savaitės dienraščio „Helsingin Sanomat“ straipsnį, kuriame Suomijos vėjo energijos asociacijos vykdomoji direktorė Anni Mikkonen teigia, kad Olkiluoto AE problemos nesutrukdys suomiams 2012-aisiais 50 proc. (arba maždaug 100 MW) padidinti vėjo jėgainių parkų gamybos pajėgumus. Suprantama, kas pakeliama Suomijos ekonomikai, ne visuomet pagal pečius Lietuvai, tačiau peršasi išvada, kad atominės elektrinės nebūtinai užkerta kelią atsinaujinančių išteklių „įdarbinimui“.
„Tačiau mūsų valstybė tokia maža, kad joje visi energijos gamybos būdai paprasčiausiai „netelpa“. Juk visos Baltijos šalys, kartu sudėjus, suvartoja beveik trečdaliu mažiau elektros energijos negu Baltarusija arba penkis kartus mažiau negu Lenkija. Todėl čia branduolinė ir atsinaujinančių išteklių energija viena kitai neišvengiamai trukdo. Stebint, kaip pastaruoju metu stabdomi atsinaujinančių išteklių projektai, stengiantis kuo daugiau vietos palikti atomui, susidaro įspūdis, jog keletas vėjo jėgainių parkų Lietuvoje iš esmės kyla vien tam, kad nuramintume ES bendriją, minimaliai tenkindami jos direktyvas. Apie esminį posūkį atsinaujinančių išteklių link, koks projektuojamas Vokietijoje ir Danijoje, statant Visagino AE mums neverta kalbėti“, – komentuoja Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Elektros suvartojimas mažėja

Pastebima, kad pastaruoju metu kylant Lietuvos BVP elektros suvartojimas šalyje ne didėja, o priešingai – linkęs mažėti. Profesorius R.Rudzkis tai sieja su gyventojų emigracija ir kintančiomis ekonominėmis struktūromis: perpardavimų dalis apima beveik pusę Lietuvos eksporto.
Kita atominio projekto rizika susijusi su itin sparčiai progresuojančiomis atsinaujinančių išteklių jėgainių technologijomis: jų našumas kyla ne dešimtimis, o šimtais procentų, ir tokia energija netrukus gali tapti pigesnė už atominę. Pastarosios šalininkai įsitikinę, kad netrukus išmoksime saugiai laidoti ar netgi perdirbti panaudotą radioaktyvųjį kurą, tačiau kažkodėl abejoja saulės ir vėjo energetinių technologijų pažanga.
Pagrindinis argumentas, grindžiantis Visagino AE konkurencingumą, yra didelė šiuo metu elektrai gaminti naudojamų gamtinių dujų kaina. Tačiau specialistai sutaria, kad ilgalaikėje perspektyvoje dujų kainos turėtų kristi. „Dabartinės dujų kainų skaičiavimo formulės, paremtos naftos kainomis, atgyveno – didėjant vartotojų spaudimui, jos ilgai neišsilaikys. O pasaulyje atrandami vis nauji didžiuliai gamtinių dujų telkiniai, tiekėjų ratas plečiasi. Tad pamažu formuojasi naujo tipo gamtinių dujų rinka, kuriai sąlygas diktuos vartotojai, o ne tiekėjai, nes pasiūla viršys paklausą“, – tvirtina R.Rudzkis.
M.Nagevičiaus nuomane, atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvai atrodo pernelyg brangi todėl, kad nesukurta efektyvios schemos, kaip tokių jėgainių teikiamą naudą tolygiai paskirstyti visiems visuomenės nariams. Jei svarstyklės pernelyg nukrypsta projektų plėtotojų pusėn – visuomenė tampa nesuinteresuota šių jėgainių plėtra, jei energijos vartotojų pusėn – plėtotojai nebemato juos tenkinančios perspektyvos. Kol kas potencialių plėtotojų nestinga, o teisingu naudos paskirstymu, kaip rodo nuolat gilėjančios socialinės prarajos, Lietuva pasigirti išties negali.
Beje, LŽSP raginimo atmesti Elektros energetikos įstatymo pataisas, naikinančias pelno ribojimą elektros energetikos įmonėms, prezidentė Dalia Grybauskaitė neišgirdo. Užtat praėjusią savaitę Vyriausybėje buvo sutarta dėl naujų žaliosios energijos supirkimo kainų, kurios smulkiesiems gamintojams, priešingai nei anksčiau, nuo šiol taps fiksuotos. Ar tokios dovanėlės užteks nerimstantiems Lietuvos žaliesiems verslininkams nuraminti – pamatysime.

Visuomenininkai reikalauja atstatydinti iš pareigų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką konservatorių Joną Šimėną dėl esą jo destruktyvios veiklos, galinčios padaryti nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir visuomenei.

Pirmadienį po pietų nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ketina įteikti oficialų kreipimąsi, kuriame prašoma spręsti J.Šimėno atstatydinimo klausimą.

“Vadovaujant Jonui Šimėnui, Seimo Aplinkos apsaugos komitete prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį nematytas kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas, todėl prašome jūsų, gerbiama Seimo pirmininke, kuo skubiau spręsti dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko atitikimo einamoms pareigoms klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarys nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei”, – kreipimesi teigia visuomenininkai.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nevyriausybinių organizacijų koalicija, kuriai priklauso Aplinkos informacijos centras, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, bendrija “Atgaja”, Baltijos aplinkos forumas, viešoji įstaiga “Darnaus vystymosi iniciatyvos”, Lietuvos etomologų draugija, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos ornitologų draugija, viešoji įstaiga “Vandens namai”. Po dokumentu taip pat yra Lietuvos žaliųjų judėjimo ir judėjimo “Už gamtą” vadovų parašai.

Anot žaliųjų, komiteto pirmininkas, inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas. Jų teigimu, tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo, gamtos objektams, būtų negrįžtamai sunaikintas Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai.

Be to, aplinkosaugos organizacijoms kliūva tai, kad J.Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams.

“Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo kaip pareigūno nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje. (…) Nerūšiuotų atliekų deginimas, kuomet jų sudėtyje gali būti ir buities pavojingų atliekų, kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai”, – kreipimesi į Seimo vadovę teigia visuomenininkai.

Komiteto pirmininkas, jų teigimu, palaiko ir stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje – taip esą būtų sukuriami pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai bei žemdirbiams nenaudingi pramoniniai objektai.

“Taip pat ypatingą nerimą kelia Jono Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes, padarant nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui ir pažeisti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei dėl biologinės įvairovės ir migruojančių žuvų apsaugos”, – teigia žalieji.

Visuomenininkams nerimą kelia ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos – esą prisidengiant dalies suinteresuotos visuomenės nuomone, gali būti siekiama patenkinti privačių asmenų interesus – leisti statybas vertingiausiose saugomose teritorijose, mažinti saugomų teritorijų ribas ar siekti jas panaikinti.

“Žinant dabartinio komiteto pirmininko nuostatas, galima neabejoti, kad privatus interesas bus iškeliamas prieš viešuosius”, – tvirtina kreipimosi autoriai.

Jų netenkina ir tai, kad J.Šimėno vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms, kurių pagrindu siūloma leisti skaidyti į mažesnius nei 5 hektarų sklypus miško paskirties žemę, supaprastinta tvarka keisti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės, miestų miškus, miško parkus, rekreacinius ir apsauginius mišku, miškuose leisti statyti pastatus.

“Šie įstatymo pakeitimai įteisintų urbanizaciją miškuose, sunaikinant didelę dalį miškų masyvų, sukeliant biologinei įvairovei svarbių buveinių sunaikinimą ir ribojimus visuomenei naudotis gyvybiškai svarbia ekosistemos dalimi, mišku”, – tvirtina aplinkosauginės organizacijos.

J.Šimėnas yra valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys.

Aplinkosauginių visuomeninių organizacijų atstovai ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, tačiau procesas vyksta lėtai, todėl atsisakoma ketinimų kitų metų pradžioje dalyvauti savivaldos rinkimuose.

“Kol kas mes – jokia partija, esame aplinkosaugininkai, bet galvojame, kad Lietuvos demokratijos vaivorykštėje turi atsirasti ir žalia spalva”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Dautartas.

Jo teigimu, šiuo metu sumanymą įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją remia apie 500 žmonių.

Pagal Lietuvos įstatymus, įsteigti politinę partiją gali ne mažiau kaip 1000 piliečių.

“Entuziastų daugėja, mes niekur neskubame”, – teigė J.Dautartas.

Praėjusių metų spalio pradžioje įvyko steigiamasis politinės partijos aktyvistų susirinkimas. Tuomet deklaruota, kad partija galėtų būti įkurta 2010 metų pavasarį arba rudenį. Tuomet J.Dautaras kalbėjo apie dalyvavimą savivaldos rinkimuose 2011 metų pradžioje.

Tačiau ketvirtadienį iniciatyvinės grupės vadovas prisipažino, kad šių planų atsisakyta.

“Negalvojame dalyvauti savivaldos rinkimuose, nes manome, kad esame nepasirengę”, – sakė jis.

J.Dautartas teigė, kad jau parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą.

Anot jo, Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nėra žaliųjų partijos.

Iniciatyvinės grupės pirmininkas svarstė, kad aplinkosauga yra nacionalinio saugumo klausimas.

“Mūsų tikslas – kad visos partijos po truputį “žaliuotų”, – sakė J.Dautartas.

Kita vertus, jis teigė, jog “žalioji” idėja truputį Lietuvoje diskredituota, ji nėra populiari tarp žmonių, metodai, kurie taikyti platinant “žaliąją” idėją, ne visuomet priimtini.

Vienas iš iniciatyvinės grupės narių Saulius Lapienis ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad atominei jėgainei – ne vieta Lietuvoje, nes jos pastatymas labai ribotų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.