Naujojo Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo tikslas – paversti svarbiausią šalies teisinę instituciją atviresne ir suprantama visuomenei. „Visos šalies valdžios institucijos turi bendradarbiauti, o pas mus dialogo trūksta“, – interviu “Veidui” taip pat pažymėjo prof. dr. D.Žalimas.

VEIDAS: Ką jums reiškia Konstitucinio Teismo pirmininko pareigos?
D.Ž.: Tiesą sakant, aš jau tris su puse mėnesio laikinai ėjau pirmininko pareigas, tad nepasakyčiau, kad kažkas ypatingai pasikeitė. Sudėtingiau buvo pradėti. Jaučiu atsakomybę. Atsakomybę konsoliduoti devynių teisėjų kolegiją, sklandžiai organizuoti jų darbą, suderinti įvairius požiūrius. Tai pagrindinė pirmininko užduotis.
Tačiau nereikėtų sureikšminti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų, kai kalbama apie Teismo aktus. Pirmininkas tėra vienas iš devynių ir ne jis formuoja teisės aktų turinį. Pagrindinė užduotis – sklandus darbo organizavimas. Kad bylos būtų nagrinėjamos kuo trumpiau ir tas, kuris kreipėsi, kuo greičiau sulauktų atsakymo. Visuomenė taip pat turi suvokti, ką Teismas yra pasakęs vienu ar kitu aktu.
VEIDAS: Esate minėjęs, kad vienas iš jūsų prioritetų yra Konstitucinio Teismo atvirumas. Kokiu būdu jis turi pasireikšti?
D.Ž.: Ne kartą iš žiniasklaidos atstovų sulaukdavau priekaištų, kad Konstitucinis Teismas priima aktus, kurių patys teisėjai nesupranta. O jei jie nesupranta, tai ir visuomenei nebus ištransliuojama, ką Teismas turėjo omenyje. Teismo aktai turi būti kuo suprantamesni – čia visų pirma ir yra atvirumas.
Tas daroma ir dabar – po Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo yra trumpai paskelbiami pagrindiniai argumentai, kad būtų suprantama, kodėl Teismas taip nusprendė. Pranešimai spaudai taip pat nėra tik Teismo akto, kuris dažnai būna sudėtingas suprasti, atkartojimas. Suprantama, teisinė kalba nėra iš lengvųjų.
Kita vertus, svarbūs čia ir tautos atstovai – Seimo nariai. Manau, tikrai nesutrukdytų, jei Konstitucinis Teismas galėtų pristatyti savo veiklą. Jokiu būdu ne atsiskaityti – tai nebūtų kokio nors požiūrio atskaitomybė. Taip daroma daugelyje valstybių, tą daro ir tarptautiniai teismai. Tokio dialogo užmezgimas taip pat prisidėtų prie atvirumo. Yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, socialinių tinklų panaudojimas. Bet čia jau ateities mintys.
VEIDAS: Tampate šeštuoju Konstitucinio Teismo pirmininku nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kuo jūs būsite kitoks?
D.Ž.: Kiekvienam pirmininkui, matyt, atsiranda savų iššūkių. Manau, tas skirtumas ir pasireikš per tuos prioritetus, kurie yra suformuluoti. Anksčiau galbūt buvo jaučiama savitarpio supratimo su kitomis valdžios institucijomis stoka. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose ar konferencijose taip pat prisidėtų prie Konstitucinio Teismo įvaizdžio gerinimo. Vis dėlto pačios Teismo pirmininko užduotys nekinta.
Uždavinius padiktuoja ir laikotarpis. Dabar pradėsime glaudžiau bendradarbiauti su tų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga neseniai pasirašė Asociacijos sutartis, konstituciniais teismais, tai yra Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos. Kartu su lenkų ir latvių atstovais vykstame į Kijevą tartis, kaip paremti Ukrainos konstitucinį teismą esant tokiai nelengvai situacijai. Anksčiau, sakykime, tokio ypatingo poreikio nebuvo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Seimas antradienį devyneriems metams vietoj trijų kadenciją baigiančių teisėjų į Konstitucinį Teismą (KT) paskyrė teisininkus Egidijų Bieliūną, Dainių Žalimą ir Gediminą Mesonį.

Šias pareigas jie pradės eiti po priesaikos Seime, kuri planuojama ketvirtadienį.

Slaptame balsavime už tai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas šiuo metu Lietuvos aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas einantis E.Bieliūnas būtų skirtas KT teisėju, balsavo 92 Seimo nariai, septyni buvo prieš, devyni susilaikė.

VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorių D.Žalimą į KT teisėjus pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, už jo kandidatūrą balsavo 76 parlamentarai, 22 buvo prieš, susilaikė dešimt.

Už Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėją, profesorių G.Mesonį, kurį į KT pateikė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, balsavo 100 Seimo narių, septyni buvo prieš, keturi susilaikė.

Kovą baigiasi trijų KT teisėjų, tarp jų ir Teismo pirmininko Kęstučio Lapinsko, kadencija. Be K.Lapinsko, kadencijas dar baigia teisėjai Armanas Abramavičius ir Zenonas Namavičius.

Kandidatus į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į KT teisėjai skiriami devyneriems metams.

Pretendentai į atsilaisvinančias Konstitucinio Teismo vietas atsisako vertinti, ar reikės keisti Konstituciją dėl Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo (EŽTT), jog draudimas Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose pažeidžia žmogaus teises.

Antradienį Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko susitikimas su kandidatais į Konstitucinį Teismą Egidijumi Bieliūnu, Gediminu Mesoniu ir Dainiumi Žalimu.

“Yra sudaryta darbo grupė, pateiks visas alternatyvas ir atsakys į šitą klausimą, nes čia iš tiesų yra parlamento prerogatyva. Iš kitos pusės galiu atsakyti, kad Europos žmogaus teisių sprendimas turi būti vykdomas tiek bendromis, tiek individualiomis priemonėmis”, – sakė D.Žalimas, paklaustas apie EŽTT išaiškinimo pasekmes.

Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Mesonis taip pat tiesiai neatsakė, nurodydamas, kad “mes neturime nei intelektualinių, nei fizinių jėgų ignoruoti Strasbūro teismo sprendimą”.

“Reiškia vienokia ar kitokia forma turėsime atsižvelgti. Vokiečiai, italai, gal dar čekai gal kai ką leistų sau (…), mes turėsime realizuoti ir gerbti tą sprendimą, sakyčiau, netgi besąlygiškai”, – teigė konstitucinės teisės ekspertas.

Tuo metu Aukščiausiame Teisme šiuo metu dirbantis E.Bieliūnas sakė, jog Konstitucinis Teismas “labai greitai” išreiškė savo nuostatą dėl minėto sprendimo.

“Galvoju, kad tai yra kolektyvinių pastangų darbas to visrakčio suradimas”, – teigė pretendentas į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas sausio pradžioje, praėjus savaitei po EŽTT sprendimo paskelbimo, pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją.

Konstitucinis teismas 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Strasbūro teismas šiemet paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.