Užsienio draudimo bendrovių filialai, veikiantys Lietuvoje, nuo motininių įmonių kardinaliai skiriasi tiek draudimo kultūros filosofija, tiek siūlomų apdrausti rizikų paketais, taikomais žalos atlyginimo principais. Tai atskleidė „Veido“ atliktas tyrimas.

Po ekonominiu sunkmečiu trukusio sąstingio pernai draudimo rinka atsigavo, šiemet dar ūgtelėjo, tad prognozuojama, kad kitąmet gali pasiekti 2007 m. lygį. 2011 m. pasirašytų įmokų suma pasiekė 1,7 mlrd. Lt – 9,5 proc. daugiau nei 2010 m. Draudimo sutarčių taip pat pagausėjo 3,3 proc. O per šių metų tris ketvirčius Lietuvos draudimo rinkos apimtis padidėjo dar 1,3 proc.
Svarbu tai, kad mūsų šalies draudimo rinką augina ne gyvybės draudimas, mat gyvybės draudimo sutarčių kasmet pasirašoma vis mažiau. Štai per šių metų tris ketvirčius gyvybės draudimo sutarčių sudaryta 6,2 proc. mažiau negu per tą patį 2011 m. laikotarpį.
Draudimo rinkos ekspertai aiškina, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiau tiki prietarais: pabeldę į medį ar nusispjovę tris kartus per kairį petį tikisi, kad juos nelaimė aplenks, ir nesiima jokių veiksmų galimai rizikai išvengti. Be to, lietuviai linkę nuostolių naštą perkelti ne draudikams, o visuomenei. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto lektorės Aurelijos Ulbinaitės atliktas tyrimas apie draudimo paslaugų vartotojų elgseną patvirtino, kad nelaimingo įvykio atveju lietuviai tikisi sulaukti finansinės ar jai adekvačios pagalbos iš savo šeimos, giminių, valstybinių institucijų ir ne pelno fondų. Tad renkasi ne draudimą, o kitus pinigų kaupimo ir investavimo būdus, tarkim, grynuosius pinigus taupo namie ar banke, investuoja į nekilnojamąjį turtą.
Taigi Lietuva draudimo srityje tebėra visiška autsaiderė. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, butus yra apsidraudę vos 21 proc. savininkų, gyvenamuosius namus – 53 proc. O štai Švedijoje būstas yra apdraustas 100 proc.
Pagal kitas draudimo rūšis taip pat smarkiai atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo artimiausių kaimynų. Vidutinis lietuvis įvairių rūšių ne gyvybės draudimui per metus skiria 327 Lt, estas – 646 Lt, o slovėnas – net 2483 Lt.

Žalų reguliavimas vilkinamas, prisidengiant biurokratiniais trukdžiais

Pasak VU Ekonomikos fakulteto docentės Larisos Belinskajos, palyginti su kitomis šalimis, nedidelį mūsų naudojimąsi draudimo paslaugomis lemia ne tik ekonominė padėtis, draudimo naudos nesuvokimas, bet ir tai, kad pačios draudimo bendrovės per mažai prisideda prie draudimo kultūros formavimosi Lietuvoje.
„Mūsų draudimo įmonės konkuruoja ne siūlydamos kokybišką produktą, bet kaina. O mokėdamas mažesnes įmokas, įvykus nelaimei žmogus gauna ir mažesnę išmoką. Be to, pas mus ilgai trunka žalų reguliavimo procesai, jie vilkinami, prisidengiant įvairiais biurokratiniais trukdžiais, – nurodo L.Belinskaja. – Vakarų Europos šalyse draudikai pinigus iki tam tikros sumos po draudžiamojo įvykio perveda jau kitą dieną ir tik paskui susirenka reikalingus dokumentus apie jį.“ Taip jie esą taupo žalų reguliavimo sąnaudas ir saugo savo reputaciją.
Europos Sąjungos šalyse senbuvėse žalų reguliavimas sudaro tik 5 proc. draudimo įmokos, o Lietuvoje net – 30 proc., nes draudžiama nuo standartinių rizikų, žmonės neišsiaiškina, kokiais atvejais draudimas negalios, todėl įvykus nelaimei dažnai tarp draudiko ir kliento kyla ginčas dėl išmokos sumos.
Be to, L.Belinskajos žodžiais, mūsų šalyje veikiančios draudimo bendrovės mano, kad daugelis klientų yra sukčiai, įvykus nelaimei ne tik siekiantys atgauti tai, kiek įmokėjo įmokų, bet norintys ir uždirbti. Tad draudikai dar gaišta laiką, itin atidžiai tikrindami, ar prašoma išmokėti suma nėra nepagrįstai per didelė. „Šimtametes draudimo tradicijas turinčiose šalyse vadovaujamasi filosofija, paremta pasitikėjimu, o pas mus – atvirkščiai“, – apibendrina draudimo ekspertė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Auto Bild

Šių metų sausio-liepos mėn. Lietuvos bendrovės dažniausiai susidūrė su automobilių avarijų padaromais nuostoliais. Per šį laikotarpį šalies draudikai juridiniams asmenims išmokėjo 138 tūkst. draudimo išmokų už beveik 259 mln. litų. Transporto draudimo išmokų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 12 proc. ir sudarė net 44 procentus visų draudimo išmokų.

“Statistika rodo, kad kiekvienais metais draudžiamųjų įvykių, nuo kurių nukenčia šalies bendrovės, ir draudimo išmokų joms suma Lietuvoje vis didėja. Dėl šios priežasties draudimo svarba verslui yra labai išaugusi ir prognozuojame, kad ateityje verslas finansinei apsaugai skirs dar daugiau dėmesio”, – sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Pastebima tendencija, kad draudimo rūšyse, kuriomis naudojasi tiek gyventojai, tiek ir bendrovės, verslo nuostoliai yra didesni. Vidutinė privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo išmoka verslui yra beveik dvigubai didesnė nei gyventojams (atitinkamai 4,55 ir 2,5 tūkst. litų). Kasko draudime šis skirtumas yra mažesnis – vidutiniškai 2,8 tūkst. litų verslui ir 2 tūkst. litų gyventojams.

Pasak A. Romanovskio, taip yra todėl, kad tarp bendrovių naudojamų automobilių yra daugiau naujesnių ir brangesnių, be to, vidutinę išmoką smarkiai augina ir išmokos už dideles krovininių automobilių žalas.

“Nors Lietuvos vežėjų draudžiamų vilkikų skaičius neviršija 1 proc. visų Lietuvoje draudžiamų transporto priemonių, tačiau kasmet Lietuvoje ir užsienyje jų padaromos žalos viršija net penktadalį (apie 22 proc.) visų Lietuvoje registruotomis transporto priemonėmis padaromų žalų. Didžiąją dalį žalų Lietuvos vežėjai padaro ne Lietuvos teritorijoje – kitose šalyse jie padaro daugiau kaip pusę visų Lietuvos vairuotojų užsienyje sukeliamų avarijų,” – sakė A. Romanovskis.

Palyginti su praėjusiais metais, vidutinė privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo išmoka verslui šiemet padidėjo nuo iki 4 iki 4,55 tūkst. litų, o kasko draudimo – nežymiai sumažėjo nuo 2,9 iki 2,85 tūkst. litų.

Lietuvos draudikų asociacija vienija šalies ne gyvybės draudimo bendroves. Nuo 1992 m. veikiančios asociacijos nariai – “BTA”, “Compensa”, “ERGO Lietuva”, “IF”, “PZU Lietuva”, “Gjensidige Baltic”, “Lietuvos draudimas”, “Lamantinas”, “Seesam Lietuva”, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.