A.Lekavecko nuotr.

Šį savaitgalį vyksiantis folkmuzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ iš Zaraso ežero salos keliasi į Dūburio ežero salą, esančią netoli Antazavės.

Tikimasi, kad Dūburio hidrografiniam draus-tiniui priklausanti sala su žaliuojančiais šimtamečiais ąžuolais ir vaizdingais ežero krantais patiks pagoniškos dvasios ieškantiems festivalio lankytojams. Jų saloje lauks keturios scenos, senųjų amatų kiemas, indėniškų palapinių tipių kaimelis ir pie-vų plotai, skirti atvykstančiųjų palapinėms.
Pagrindiniais muzikinės programos svečiais šįmet tituluojama slovėnų grupė „Laibach“. Jau 35 metus gyvuojantis kolektyvas tėvynėje vadinamas grupe, sugriovusia Jugoslaviją ir komunistinį Tito režimą. Jie yra įkūrę savo deklaruojamą valstybę NSK (Neue Slowenische Kunst), kurią sudaro kelios konceptualios įvairių sričių menininkų grupės. NSK valstybė turi savo pasus, pašto ženklus ir ambasadas keliose šalyse.
Dėl provokuojančių ideologinių simbolių „Laibach“ koncertai buvo uždrausti Rusijoje. Užtat „Laibach“ tapo pirmąja vakarietiška grupe, koncertavusia Šiaurės Korėjoje.
Kiti festivalio svečiai – prūsiško tamsiojo neofolkloro grupė „Romowe Rikoito“, akusti-kai „Keltika Hispana“, psichodeliniai suomiai „Hexvessel“, iš Sankt Peterburgo kilęs kolektyvas „Theodor Bastard“ ir garsusis alchemikas iš Italijos Stefano Musso, jau kelis dešimtmečius kuriantis „Alio Die“ vardu. Taip pat pasirodys estų duetas „Puu-luup“ su Šiaurės lyra – talharpa, eksperimentinės elektronikos atstovai „Gas of Latvia“ ir folklorinis moterų ansamblis „Saucējas“.

Ignas Tiškevičius / Asmeninio albumo nuotr.

Zarasiškis Ignas Tiškevičius prieš ketvertą metų gimtajame mieste atidarė nedidelę, bet puikią vietelę. Zaraso ežero pakrantėje esanti lauko kavinė būtent tokiu pavadinimu – “Puiki vietelė” − šiltuoju metų laiku paprastai ne tik puiki, bet ir pilna. O štai prieš porą metų Zarasuose duris atvėrė „Komisariatas“ – itin subtiliu humoro jausmu pasižymintis Ignas būtent taip nusprendė pavadinti ištisus metus veikiantį barą, virš kurio po truputį įrengiamas ir viešbutukas.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, euroblogas.lt

Tinklaraštis Euroblogas.lt Igno Tiškevičiaus klausia, kaip sekasi dirbti, užsidirbti ir kurti pastaruoju metu itin gražėjančiame Lietuvos pasienio kurorte.

Šiuo metu Ignas darbuojasi vienas. „Komisariatas“ duris atveria tik savaitgaliais ir pirmadieniais, o virš jo esančių kambarių nuomos paklausa šaltuoju metų laiku nedidelė. Tačiau vos po poros mėnesių situacija iš esmės pasikeis: be minėto baro Zaraso ežero pakrantėje jau penktajam sezonui atsidarys „Puiki vietelė“, prie jos veikiantis laisvalaikio įrangos (valčių, baidarių, dviračių, burinių laivelių, vandens dviračių) nuomos punktas, o kambarius-butukus nuomosis daugybė miesto svečių. Praėjusiais metais visu tuo be Igno rūpinosi dar septyni sezoniniai darbuotojai. Šiemet verslininkas planuoja jų įdarbinti tiek pat ir gerų darbuotojų pasiūla nedideliame miestelyje nesiskundžia:

Vasarą darbo sočiai, valandų susidaro daug ir pagal Zarasų atlyginimus jie tikrai gauna ne minimumą.

„Dauguma jaunų zarasiškių vasarą nori būti Zarasuose ir prieš ar tarp studijų padirbėti. Ar gali užsidirbti? Gali. Vasarą darbo sočiai, valandų susidaro daug ir pagal Zarasų atlyginimus jie tikrai gauna ne minimumą. Vasarą pakrantėje labai daug turistų, latvių, vyresnio amžiaus keliautojų, ne tik jaunimas. Atvažiuoja daugybė jaunų šeimų. Lyginant su Daugpiliu ar Ryga, jiems kainos čia nėra didelės, tad padavėjai susirenka ir nemažai arbatpinigių.“

Pasak Igno, kiekviena vasara būna vis geresnė už praėjusią, didėja turistų srautas, prie didesnių pajamų prisideda ir kone kas savaitgalį Zaraso ežero Didžiojoje saloje vykstantys muzikiniai ar sporto renginiai.

Ne tik kaimynai latviai, bet ir lietuviai mielai vyksta į Zarasus apžiūrėti apžvalgos rato, pasivaikščioti sutvarkyta Zaraso ežero pakrante, pasimaudyti atnaujintame atviro plaukimo baseine Zarasaičio ežere.  Vandens sporto mėgėjai nekantriai laukia šios vasaros, kuomet pradės veikti vandenlenčių parkas.

Ignas pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad būtent dėl gautos paramos galutinai ir nusprendė gyventi Zarasuose.

Zarasai labiausiai gražėja dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Ignas pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad būtent dėl gautos paramos galutinai ir nusprendė gyventi Zarasuose. Sutvarkytoje pakrantėje buvo pastatytas nedidelis konteinerinis pastatas. Zarasų rajono savivaldybės taryba skelbė konkursą jo nuomai ūkinei ar komercinei veiklai vykdyti.

„Nežinau, kodėl, bet tada niekas daugiau juo nebuvo susidomėjęs. Paraišką dalyvauti nunešiau vienas, vienas ir laimėjau. Pastatą išsinuomojau dešimčiai metų. O po to jau nebebuvo kur dėtis, teko pradėti“, − šypsosi Ignas.

Išsinuomojęs patalpas sezoninei kavinei, jis išsyk ėmė ieškoti vietos ir nuolat veikiančiam barui bei viešbučiui. Vos radęs, nutarė pirkti, paėmė paskolą ir įsigijo 400 kv. m patalpas buvusio karinio komisariato rūsyje ir pirmame aukšte (iš čia ir baro pavadinimas).

Paklaustas, kokių tuo metu padarė klaidų ir ką galėtų patarti panašų verslą ketinantiems pradėti, jis prisipažįsta, kad vienu metu užsigriebė per daug:

Pasinaudojau galimybe parengti paraišką ir gauti finansavimą palūkanų kompensavimui, tad paskola neatrodo taip jau baisiai.

„Kalbant apie baro pastatą, tikrai paskubėjau. Aišku, akys buvo didelės, noro daug, tačiau visko vienu metu nepadarysi. Galbūt, ne visai tiksliai apskaičiavau pinigų srautus. Pakrantės kavinei užsidarius jų stipriai sumažėja, o paskolą reikia mokėti kas mėnesį. Tiesa, pasinaudojau galimybe parengti paraišką ir gauti finansavimą palūkanų kompensavimui, tad paskola neatrodo taip jau baisiai“.

Beje, Ignas sumaniai pasinaudojo ne tik tokia ES jauniems verslininkams teikiama parama. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) prieš porą metų jam skyrė 20 tūkst. litų darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimui, tereikėjo tam pateikti paraišką.

Kalbantis su verslininku gali pasirodyti, kad paramos ir galimybių smulkiajam verslui Lietuvoje tikrai netrūksta. Žvelgiant į pasakiško grožio „Puikios vietelės“ feisbuko paskyros nuotraukas atrodo, kad darbas nuosavoje kavinėje – vienas malonumas. Ignas šypsosi, nesiskundžia ir neprieštarauja, Zarasuose mato vis labiau atsiveriančias verslo perspektyvas. Tačiau paklaustas, ar nesigaili viską pradėjęs, nusijuokia: „Kartais…“

Ignas atsidūsta ir sako, kad trukdymų atsiranda, regis, iš visur.

Pasirodo, paprastos lauko kavinės, baro ir viešbučio veikloje nemažai trukdžių. Ignas atsidūsta ir sako, kad trukdymų atsiranda, regis, iš visur. Daugiausia triukšmo kyla dėl „Puikios vietelės“ – iki tol daugybę metų ežero pakrantėje gyvenę ir ja privačiai besidžiaugę gyventojai pokyčiais Zarasuose džiaugiasi ne visada. Juos erzina nuolatinis žmonių judėjimas, iš kavinės sklindanti muzika.

Jaunimo linksmybėmis nesidžiaugia ir „Komisariato“ kaimynai. Nebuvo lengva įgyti licenciją prekiauti alkoholiu, mat tame pačiame pastate įsikūrusi religinė bendruomenė „Tikėjimo žodis“ bei Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Teko inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimą, kuriuo apibrėžtas religinių ir sukarintų bendruomenių buveinių ir alkoholiu prekiaujančių įstaigų atstumas ne tarp jas skiriančių pastatų, o nuo durų iki durų…

Ignas supranta kaimynų piktinimąsi triukšmu ir alkoholio vartojimu, tačiau stebisi policijos noru viską tik kuo griežčiau apriboti: „Trys bobutės parašo skundą. Aš suprantu, jie privalo kažkaip reaguoti, bet, tarkim, pasiūlo darbo laiką apriboti iki 23 val. Tai kam tada barui iš viso dirbti? Mažuose miesteliuose sudėtinga, ypač, kai tokia sritis. Neva, alkoholis – didžiausias blogis. Tai aišku, kad blogis. Bei jeigu žmonės gers kitur, tai ar čia variantas? Čia geria saugiai, aš mokesčius moku, darbuotojus išlaikau.“

Beje, mažo miestelio baro kasdienybė – įvairūs repo, hip hopo, dainuojamosios poezijos koncertai, protmūšiai. Ignas tik atsidūsta, kad koncertuoti pakvietus kokį nors tarp paauglių populiarų muzikantą ar grupę, tenka stebėti ir rūpintis, kad susirinkę nepilnamečiai nevartotų alkoholio, stipriųjų gėrimų jiems nepirktų vyresni jų draugai. Ignas kantriai rūpinasi ir į barą ateinančiųjų stiliumi – ant durų esantis lipdukas informuoja, kad treningus verčiau palikti namie.

Vasaros tempas yra milžiniškas, ištisai be miego, atostogų, išeiginių.

Paklaustas, ar mano esąs jau patyręs rimtas verslininkas ir kaip įsivaizduoja save po dešimties metų, Ignas teigia stiprus pasijausiąs tik baigęs mokėti paskolą bankui, taigi, dar po keleto metų. O po dešimtmečio norėtų, kad „viskas būtų paleista, sutvarkyta ir galėčiau skirti laiko pomėgiams (šiuo metu Ignas įrenginėja dar tris viešbučio kambarius-butukus, −  aut. past.). Dabar žiemą dar gerai, veiklos truputėlį mažiau, o vasarą nėra nė vienos laisvos dienos. Vasaros tempas yra milžiniškas, ištisai be miego, atostogų, išeiginių. Stengiuosi prieš ir po sezono kur nors išvažiuoti, pailsėti truputuką, visiškai atsiriboti. Nes vasarą, kai draugai savaitgaliais švenčia gimtadienius, aš visada dirbu“, − atvirai pasakoja Ignas.

Savaitgalį Zaraso ežero saloje vyks šešioliktasis nepriklausomas muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis “Mėnuo Juodaragis”. Šiemet jis žada būti kaip niekad baltiškas, nes festivalio tema – latvių kultūra ir mitologija. “Mėnuo Juodaragis” kviečia abi tautas susitikti (juk Zarasai – prie pat Latvijos sienos) ir atsakyti į provokuojantį klausimą: ar mes tikrai broliai? Todėl programoje bus itin gausu muzikos kolektyvų iš kaimyninės šalies, o iš viso per tris dienas festivalio scenose pasirodys daugiau nei pusšimtis grupių. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis ir gausus tradicinių Amatų kiemas su mokomaisiais būreliais.

Savaitgalį Zaraso ežero saloje vyks muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai“. Pasirodymai dvi paras (penktadienį–šeštadienį) vyks keturiose scenose, kuriose pasirodys beveik keturios dešimtys grupių ir atlikėjų. Ekstremalių pojūčių mėgėjus kvies oro katapulta bei kalnų dviračių laisvoji programa. Iš kaimyninių šalių atvažiavę dviračių triukų meistrai vakare surengs įspūdingą šou. Pramogų pasirinkimą papildys vandens katapulta, „Crazy Car“ slalomas, sporto varžybos, protų kovos. Naktį festivalio lankytojai bus laukiami prie kino ekranų.

Paskutinį šios vasaros savaitgalį Zaraso ežero saloje vyks penkioliktasis „Mėnuo Juodaragis“. Pagrindine jo tema šįmet taps paukščiai, užburiantys netikėčiausiais balsais ir spalvomis. Apie juos dainuos Alina Orlova, Andrius Mamontovas, Aistė Smilgevičiūtė, Veronika Povilionienė, Vytautas V.Landsbergis ir daug užsienio atlikėjų. Ornitologai visus norinčiuosius lydės į sparnuočių stebėjimo ekskursijas, o padangėje virš salos skraidys ne tik paukščiai, bet ir oreiviai: virš Zarasų vyks karšto oro balionų varžybos “Tarp dangaus ir ežerų”. Jų pilotai žada surengti efektingą naktinį muzikos ir šviesos spektaklį.

Rugpjūčio paskutinį savaitgalį rengiamame postfolkloro ir baltų kultūros festivalyje “Mėnuo Juodaragis” skambės sutartinės.

Tarp Lietuvos vasaros festivalių “Mėnuo Juodaragis” išsiskiria savo ypatinga dvasia. Retame festivalyje pavyks pamatyti tiek daug atsipalaidavusių, geranoriškai nusiteikusių ir labai įdomių žmonių. Pernai Aukštadvaryje buvo surengtas mažesnis festivalio variantas, todėl ne visiems norintiesiems pavyko į jį pakliūti. Tačiau šiemet, rugpjūčio 26–28 dienomis, jau keturioliktasis “Mėnuo Juodaragis” vėl grįžta į didžiąją Zaraso ežero salą ir laukia visų norinčiųjų.
Festivalyje, kaip ir kasmet, šiemet vėl bus kita tema – liesis sutartinių garsai. “Sutartinės – vienas unikaliausių Lietuvos paveldo dalykų, todėl nutarėme į tai pažvelgti įvairiapusiškiau: ne vien kaip į folkloro tradiciją, bet ir per žmonių bendravimą, juostų pynimą amatų kiemelyje atkreipti dėmesį, kaip skirtingos gijos susipina į vieną gražų dalyką”, – “Veidui” pasakojo festivalio organizatorius Ugnius Liogė.
Daug į festivalį atvykstančių kolektyvų dainuoja sutartines, todėl organizatoriai šiemet sprendė dilemą, kaip įgarsinti šį žanrą, kuris paprastai atliekamas šokant, kamerinėje aplinkoje ar gamtoje. Nuspręsta, kad festivalyje bus pastatyta apvali scena su mikrofonais viršuje.
Festivalyje “Mėnuo Juodaragis” ir šiemet apsilankys lietuviškos grupės, jau tapusios neatsiejama jo dalimi – Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė”, “Kūlgrinda”, “Atalyja”. O tarp garbiausių užsienio svečių U.Liogė minėjo grupę iš Portugalijos “Dazkarieh”, atliekančią į stilistinius rėmus netelpančią muziką, kurioje senasis Portugalijos folkloras susilieja su roku ir portugalų poetų tekstais. Kiti įdomūs projektai – vokiečių grupė “Sonne Hagal”, iš JAV atvykstantis neofolkloro kolektyvas “Blood Axis”, elektroninės muzikos atlikėjų projektas “Rapoon” iš Didžiosios Britanijos – archajinės kultūros atspindys šiuolaikinėje muzikoje. Iš viso festivalyje pasirodys per 50 meno kolektyvų.
“Dar vienas išskirtinis dalykas, kad koncertuos apie dešimt jaunų grupių. Anksčiau turėdavome sukti galvas, ką naujo pakviesti į festivalį, nes Lietuvoje neatsiranda tiek daug naujų jaunų grupių. Bet šiemet mums malonu, kad dalyvaus daug entuziastingų jaunuolių”, – pridūrė organizatorius.
Tiesa, roko gerbėjai šiemet  liks šiek tiek nuvilti, nes “sunkesnės” muzikos atlikėjų šįkart nebus daug. “Šiemet sutartinių tematika padiktavo, kad festivalis bus kaip niekad folklorinis. Žiūrovai pastebėjo, kad bus daug folkloro, bet kasmet stengiamės pakviesti po vieną du įvairaus stiliaus kolektyvą”, – tvirtino festivalio organizatorius U.Liogė. Be lietuviškos grupės “Bix”, roko flangui atstovaus grupė iš Rusijos “Troll Bends Fir”, derinanti folklorą ir metalinį skambesį bei dainuojanti tik apie alų.

Žvangės ginklai, sklis žiežirbos

“Mėnuo Juodaragis” iš kitų festivalių išsiskiria dar ir tuo, kad nesusikoncentruoja į muziką – ne mažiau svarbią jo dalį sudaro paskaitos, amatai, žaidimai. Ir šiemet veiks amatų kiemas, kur audėjos aus juostas, o visi festivalio svečiai galės prisidėti prie festivalio kilimo audimo, bus galima pasimokyti tapyti ant drobės, nusidažyti savo marškinėlius. Per kelias festivalio dienas žiūrovų akyse “Tarailos kalvės” meistras nukaldins tikrą senovinį kalaviją, o senovės karybos klubai “Karionys” ir “Varingis” surems ginklus kovose. Festivalio metu taip pat bus galima išbandyti baltišką pirtį, pašaudyti iš lanko, paklausyti paskaitų, pažiūrėti filmų, o vaikų lauks speciali programa.
Ekologines idėjas propaguojantys festivalio organizatoriai ir šiemet kviečia į Zaraso salą atvykti su dviračiais. Paklusę šiam raginimui entuziastai rengia dviejų dienų dviračių žygį iš Vilniaus per Labanoro girią. Organizatoriai tikisi sulaukti apie 100 dviratininkų, kurie mins į Zarasus daugiau nei šimtą kilometrų, aplankydami įdomias Lietuvos vietas. Tokiems stipruoliams bilietai į renginį kainuos perpus pigiau, o šeštadienį jų lauks speciali programa – pažintinis žygis dviračiais po Gražutės parką.
Iki festivalio pradžios bilietas trim dienoms į “Mėnuo Juodaragis” kainuos 105 Lt, o festivalio metu – 115 Lt. Organizatoriai prognozuoja, kad festivalį aplankys 3–4 tūkst. žmonių. “Tikimės, kad šiemet žmonių bus daugiau nei 2009 m., nes programa daug įvairesnė. Matome tai pagal išankstinį bilietų pirkimą, bet didelio masiškumo nelabai pageidaujame, nes mūsų festivalio publika – su savo dvasia, geranoriško ir laisvo bendravimo principais. Jei įsilies keli tūkstančiai naujų žmonių, bijau, kad nebeliks tos specifinės dvasios”, – teigė komerciškumo nesivaikantis festivalio organizatorius U.Liogė.

Naujai išrinktos Šiaulių miesto ir Zarasų rajono savivaldybių tarybos antradienį pirmosios Lietuvoje renkasi į posėdžius, kuriuose bus renkami merai.

Į Šiaulių miesto merus koalicijos sutartį pasirašę šešioms partijoms atstovaujantys naujosios tarybos politikai kelia socialdemokrato Justino Sartausko kandidatūrą. Iki šiol Šiaulių miestui vadovauja Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis Genadijus Mikšys.

Koalicinį susitarimą Šiauliuose pasirašė 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Už koalicijos ribų liko tris atstovus turinti Naujoji sąjunga ir du nepriklausomai kandidatavę politikai.

Į Zarasų rajono merus pretenduoja dabartinis rajono vadovas konservatorius Arnoldas Abramavičius. Nuo 1997 metų renkamas meru jis savivaldybei vadovautų jau trečią kadenciją.

Valdančiąją koaliciją Zarasuose yra sutarusios sudaryti šiuo metu rajoną valdančios partijos – keturis mandatus savivaldybių tarybų rinkimuose laimėję “darbiečiai”, po tris mandatus gavę konservatoriai, “tvarkiečiai” ir Liberalų sąjūdis, du mandatus laimėję valstiečiai liaudininkai. Opozicijoje lieka šešis mandatus iškovoję socialdemokratai.

Visose savivaldybėse pirmieji posėdžiai įvyks vėliau balandį.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 27 dieną, ketverių metų kadencijai 60-yje savivaldybių išrinkti 1526 tarybų nariai.

Daugiausiai mandatų per rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija – 328, antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 249 vietomis. Darbo partija gavo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus.

+370 5 2396416

Zarasų rajono turizmo informacijos centras kartu su Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijomis laimėjo paskelbtą konkursą pristatę projektą “Zarasų kraštas – dangaus kraštas žemėje”.

Šiame projekte siūlomas vandens maršrutas Šventosios upe ir ežerais plaukiant baidarėmis ir kanojomis.

Anot Valstybinio turizmo departamento pranešimo, šiemet siekta įvertinti tas vandens turizmo vietoves, kur vandens turizmo pramogos ir paslaugos teikiamos tausojant natūralią gamtą, infrastruktūra yra patogi atvykstantiems turistams, o pati vietovė išsiskiria savo gamtovaizdžiu.

Antrą vietą konkurse pelnė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir Lazdijų turizmo informacijos centro projektas “Nacionalinė vandens turizmo trasa Pietų Dzūkijoje Ančios ežeru, Baltosios Ančios upe iki Nemuno”.

Trečioji vieta atiteko Dubysos regioninio parko direkcijos pateiktam projektui “Dubysa – vandens turizmo ir darnios plėtros santarvė”.

Ketvirtąja vieta įvertintas Utenos turizmo informacijos centro pateiktas projektas “Gražuolio Alaušo ežero spalvos”. Geriausių penketuką užbaigė Krekenavos regioninio parko projektas “Kelionė Nevėžiu ir jo pakrantėmis”.

Iš viso dėl patraukliausios titulo varžėsi net 17 vandens turizmo paslaugas ir pramogas siūlančių vietovių. Paraiškas konkursui buvo pateikę dalyviai iš Lazdijų, Širvintų, Kauno, Anykščių, Jurbarko, Ukmergės, Utenos, Zarasų, Alytaus, Krekenavos, Alytaus, Gargždų, Ignalinos, Biržų, Raseinių, Varėnos ir Šakių.

Šis konkursas yra Europos Komisijos inicijuojamo projekto EDEN (angl. European Destinations of Excellence) dalis.

“Projekto iniciatorė Europos Komisija kiekvienais metais skelbia konkurso temą ir visos projekte dalyvaujančios šalys pristato Europai patraukliausius tų metų temą atitinkančius turizmo traukos objektus. Šiais metais dėmesys buvo skirtas vandens turizmui”, – sakė laikinasis departamento direktorius Juozas Raguckas. – Lietuva yra maža šalis, tačiau tokie tarptautinės reikšmės konkursai leidžia mums pristatyti didelius Lietuvos gamtos turtus, konkurencingus turizmo produktus ir paslaugas, padeda garsinti mūsų šalies vardą.”