– Kartais tarsi netyčia užsimenama, kad privatizavus valstybinius miškus valstybė laimėtų. Koks Jūsų vertinimas šiuo klausimu?

– Prieš mane – dokumentas, kuriame apžvelgiama, kurią dalį valstybiniai miškai sudaro dvidešimtyje ES šalių.Lietuvoje valstybiniai miškai užima 48 proc. viso miškų ploto, Latvijoje – 50,1, Estijoje – 36, Čekijoje – 76, Slovakijoje – 52, Lenkijoje – 81 proc. Tarp šalių, nebuvusių Sovietų Sąjungos įtakos zonoje, situacija tokia: Airijoje valstybiniai miškai sudaro 64 proc., Didžiojoje Britanijoje – 36, Danijoje – 28, Graikijoje – 77, Italijoje – 36, Ispanijoje – 30, Vokietijoje, kuri laikoma klasikinės miškininkystės lopšiu, – 54 proc. Tad Lietuva su savo valstybinių miškų procentu tikrai neiškrinta iš bendro konteksto.

Kol pas mus kalbama apie galimą valstybinių miškų privatizavimą, švedai eina priešingu keliu. 2006 m. vykusio susitikimo su Švedijos valstybinius miškus valdančių organizacijų atstovais metu sužinojome: valstybė ką tik buvo supirkusi 200 tūkst. ha privačių miškų ir ketino šį procesą tęsti. Iš tiesų jie dalyvaudavo privačių miškų pardavimo konkursuose ir stengdavosi geriausius jų supirkti. Į mūsų klausimą, kam jiems to reikia, atsakymas buvo trumpas: “Tokia valstybės politika. Miškai – ne tik pajamos, bet ir aplinkosaugos bei žmonių gerovės garantas.”

– Valstybinės miškininkystės oponentai dažnai teiraujasi, kiek ši ūkio šaka naudinga biudžetui.

– Niekur miškai nevertinami vien šiuo – biudžeto pildymo aspektu. Miškai privalo būti vystomi darniai, tenkinti ekologinius, ekonominius, socialinius visuomenės poreikius, ir nė vienas šių poreikių neturi būti prioritetinis. To reikalauja įstatymai.

Ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos parengtoje 2009 m. valstybės valdomo komercinio naudojimo turto apžvalgoje teigiama, kad valdant šį turtą reikia orientuotis į du dalykus: turtas turi būti didinamas, iš jo turi būti gaunama maksimali grąža. Visiškai su tuo sutinku, miškų ūkyje nuo nepriklausomybės atkūrimo tai ir daroma. Valstybė gaudavo ekonominės naudos, nuolat didėjo turto vertė. Per 20 nepriklausomybės metų valstybinių miškų padaugėjo 70 tūkst. ha.

Medienos tūris per 20 metų padidėjo 47 mln. kubinių metrų, o vertė – 1 mlrd. Lt. Nuolat didėjo valstybės, kaip savininkės, iš miškų sektoriaus gaunama grąža. 1995 m. į valstybės biudžetą iš minėto sektoriaus įplaukė 7 mln. Lt, o 2010 m. – 51 mln. Lt. Tad generuojama grąža padidėjo 7,3 karto. Šiemet planuojame sumokėti 80 mln. Lt mokesčių. Per 20 pastarųjų metų valstybinių miškų vertė padidinta milijardu litų, o mokesčių pavidalu į biudžetą sumokėta 2 mlrd. Lt – bendra nauda siekia 3 mlrd. Lt.

Lietuvos žemės ūkio universitetas 2006 m. atliko studiją, kurioje lyginami dešimties Europos šalių rodikliai pagal mokesčių mokėjimą nuo kiekvieno valdomų miškų hektaro. 2005 m. nuo 1 ha valdomų miškų Lietuva sumokėjo 6,78 euro, Švedija, kurią mėgstama minėti kaip pavyzdį lietuviams, sumokėjo net mažiau už mus, tai yra 6,18 euro. Suomija – 7,71 euro, Latvija – 11 eurų. O štai 2011 m. Lietuva nuo kiekvieno hektaro sumokės po 23,2 euro. Tad mes sumokamais mokesčiais lenksime vidutinį Europos šalių rodiklį net du kartus!