Tag Archive | "želmenys"

Vaisiai, daržovės ir uogos, užkertančios kelią ligai

Tags: , , , , , , ,


"Veido" archyvas

Susirgus – per vėlu stiprinti imunitetą. Tuo reikia pasirūpinti, kol liga dar nekimba. Tad kuo dažniau valgykite natūralių produktų, saugančių nuo ligų!

Rudenį ir žiemą mėlynės ypač naudingos

Šios gardžios miško uogos sukaupia labai daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Šaldytose mėlynėse lieka beveik visos naudingosios medžiagos. Tad prasidėjus ligų sezonui pats laikas traukti iš šaldiklio šių uogų indelį.

  • Kokių vitaminų turtingos? Mėlynėse daug vitaminų A, E, B1, B2, PP. Jose gausu kalio, fosforo, kalcio. Uogose esantys fitoncidai trukdo žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms. Labai daug mėlynėse ir geležies. Jose yra antioksidantų, saugančių ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
  • Stiprina akis ir atmintį. Nuolat valgant mėlynes, atsigauna pavargusios ir paraudusios akys. Šios uogos gerina ir regėjimą. Tad jei daug skaitote, dirbate kompiuteriu, dažnai vairuojate automobilį, kuo dažniau kirskite mėlynių. Maža to, šios uogos stiprina atmintį.
  • Padeda nuo kitų negalavimų. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti. Puikiai sureguliuoja skrandžio ir žarnyno darbą. Taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje, siųsdamos jį į ląsteles ir suteikdamos organizmui energijos.

Spanguolės – natūralus vaistas

Spanguolių šaukštais į burną nebersi, nes šios uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias – lengviau įveikti.

  • Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Ji trukdo ir bakterijoms daugintis burnos ertmėje.
  • Padeda išvengti vėžio ir streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso keliamų pasekmių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.
  • Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.
  • Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikus, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atsigauti žarnyno mikroflorai, stiprina organizmą.
  • Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl jos uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat kepenų ligomis.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Mat erškėtuogės sukaupia daug naudingųjų medžiagų.
Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karotino, vitaminų E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausia erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis.

  • Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug ir įvairių medžiagų, jos puikiai gelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, tinka gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimus ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėtuogių savybė.
  • Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimą slopinamųjų savybių, tad tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

Jėga ir energija iš daigintų grūdų

Įvairių grūdų daigeliuose yra visų organizmui reikalingų medžiagų. Manoma, kad jie net 20 kartų maistingesni už daržoves. Mat sėklai dygstant tiek kartų joje padaugėja vitaminų. Be to, dygimo metu grūdas turi labai daug energijos ir ją perduoda mūsų organizmui.

  • Vitaminų bomba. Daigintuose grūduose gausu vitaminų A, B, B12, C, E, K, amino rūgščių, ląstelienos. Taip pat folinės rūgšties, kalcio, kalio, geležies, magnio, fosforo, natrio, cinko. Tad juos valgant sustiprėja imuninė sistema, gerėja žarnyno veikla ir regėjimas, atjaunėja visas organizmas, žmogus jaučiasi energingesnis.
  • Daiginti galima visus grūdus: kviečius, rugius, miežius, avižas. Tačiau vertingiausi daiginti miežiai, antri – kviečiai ir avižos. Sveikus ir pelėsio nepakenktus grūdus nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu, indą uždenkite tankiu audiniu arba popieriumi ir palikite per naktį. Rytą vandenį nupilkite, vėl uždenkite, kad grūdai neperdžiūtų, ir palikite juos dar 12 valandų dygti. Kai išlįs maži balti daigeliai, grūdus jau galėsite valgyti vienus, berti į salotas, barstyti ant sumuštinių.

Kodėl verta pamėgti juoduosius ridikus?

Juodieji ridikai – aitroko skonio, tačiau jie puikiai pagardina salotas ir yra gera priemonė, sauganti nuo peršalimo ir kitų ligų. Juoduosius ridikus taip pat galima tarkuoti ir spausti iš jų sultis, kurios turi ypač daug gydomųjų savybių. Ridikų sultis tinka maišyti su burokėlių, morkų ar obuolių sultimis.

  • Stabdo bakterijų dauginimąsi. Juoduosiuose ridikuose yra labai daug medžiagų, stabdančių mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi. O fitoncidai ir antimikrobinė medžiaga lizocimas saugo organizmą nuo infekcijų. Juoduosiuose ridikuose mokslininkai aptiko ir ypatingą junginį – rafanolį, pasižymintį uždegimą slopinamuoju ir šlapimą varančiuoju poveikiu.
  • Naudingi virškinimo sistemai. Šios daržovės gerina apetitą, padeda skrandžiui virškinti maistą, gerina žarnyno peristaltiką ir pagreitina medžiagų apykaitą.
  • Stiprina širdį. Juoduosiuose ridikuose gausu B ir C grupės vitaminų, eterinių aliejų, angliavandenių, fermentų. O kalio jie sukaupia bene daugiausia iš visų daržovių. Tad valgant juodųjų ridikų yra stiprinama širdis ir raumenys.
  • Gelbsti peršalus. Kadangi juodieji ridikai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, taigi mažina uždegimus, skystina gleives, palengvina atsikosėjimą. Susirgus ypač gerai padeda juodojo ridiko sultys, pagardintos medumi.
  • Ne visiems galima ridikų kirsti į valias. Šios daržovės stiprina skrandžio sekreciją, tulžies išsiskyrimą, todėl geriau jų nevartoti sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa, turint nesveikus inkstus ar kepenis.

Krienuose vitamino C daugiau nei citrinose

Krienai puikiai tinka prie mėsos patiekalų, ypač riebių, nes gerina skrandžio ir žarnyno darbą, padeda suvirškinti maistą. Turi ši daržovė ir daug kitų naudingųjų savybių. Ypač krienai vertinami dėl didelio vitamino C kiekio.

  • Pasižymi antibakteriniu poveikiu. Krienai turi fitoncidų – augalinių antibiotikų, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Todėl jie puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų.
  • Gerina kraujotaką, gydo kosulį. Prieš valgį suvalgykite arbatinį šaukštelį trintų krienų su cukrumi ir medumi. Tokį mišinį galima tepti ant duonos. Taip ne tik sustiprinsite kraujotaką, bet ir išsigydysite kosulį.

Imbiero – kasdien

Šaltuoju metų laiku imbieru gardinti patiekalus, skaninti arbatą ir kavą rekomenduojama kasdien.

  • Suteikia energijos, padeda susikaupti. Imbiere esantys eteriniai aliejai stimuliuoja visas organizmo funkcijas, todėl išgėrus puodelį arbatos, pagardintos šiuo prieskoniu, iškart užplūsta energijos banga. Be to, imbieras skatina mąstymą, padeda atsikratyti nuovargio ir atgauti jėgas.
  • Šildo ir saugo nuo ligų. Imbieras vadinamas šildančiuoju prieskoniu. Tad patiekalas, pataisytas su imbieru, tarsi sušildo iš vidaus. Taip pat šis augalas neutralizuoja virusus, kol jie dar nespėjo išplisti, –   taigi stiprina imunitetą.
  • Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Imbieras sukaupia daug medžiagų, kurios apsaugo kraujagysles nuo pavojingų nuosėdų susidarymo ir mažina žalingojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Arbatą skaninkite citrina

Malonus citrinos aromatas ir skonis pagerina įvairius patiekalus bei gėrimus. O rudenį jų reikėtų skanauti kuo dažniau dar ir dėl to, kad tai puiki imuniteto stiprinimo priemonė.

  • Vitamino C dozė. Iš visų naudingųjų citrinose esančių medžiagų, bene daugiausia sukaupia vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą ligoms. Ypač gerai saugo nuo peršalimo.
  • Ramina, valo patalpų orą. Citrinos aromatas padeda atsipalaiduoti, tad naudinga kelis lašelius sulčių įlašinti į aromaterapinę lempą arba tiesiog perpjovus citriną giliai pakvėpuoti jos skleidžiamu aromatu. Citrinų eterinis aliejus yra stipraus antibakterinio poveikio, tad jo skleidžiami garai išvalo patalpų orą nuo bakterijų ir virusų.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...