Vyriausybė nuolat tikina, kad praėję metai žemės ūkiui buvo palankūs, rodikliai pagerėjo. Teigiama, kad pokyčius lėmė geresnis derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Girdint tokias kalbas atrodo, kad jokių problemų žemės ūkyje nėra, tačiau ko tada žemdirbiai nepatenkinti?

Priešingai negu mūsų Vyriausybė, žemdirbiai žiūri keletą metų į priekį ir mato, kaip sparčiai brangsta energetiniai ištekliai, trąšos, atsiranda naujų paslaugų, už kurias reikia mokėti.
O štai konkurencija didėja, dėl įvairių priežasčių gyvulių eksportas į trečiąsias šalis stringa, pieno kainos krinta, šalies žemės ūkio produkcijos perdirbimo monopolis ir toliau diktuoja savo sąlygas. Pieno gamintojai nežino, kas jų laukia po pieno kvotų panaikinimo 2015 m., mėsinių galvijų augintojai apimti nevilties dėl drastiško išmokų už galvijus mažinimo, krizė kiaulininkystės sektoriuje.
Nyksta ištisos tradicinės žemės ūkio produktų gamybos šakos, neliko linų auginimo ir perdirbimo, ribotai auginama cukrinių runkelių, net ir paukštininkystės srityje pasirodo vis aštresnių krizės požymių, „auksiniai“ tampa kiaušiniai.
Žemdirbiai reikalauja savo teisių į sąžiningas konkurencijos sąlygas, laisvę ūkininkauti ir iš to užsidirbti sau bei savo šeimoms.
Ar jie reikalauja neįgyvendinamų išskirtinių sąlygų? Esminis klausimas ateityje – tiesioginių išmokų suvienodinimas su kitomis ES šalimis. Suprantama, vyksta derybos, kurios tęsis galbūt iki kitų metų vidurio. Žemdirbiai puikiai supranta, kad naujuoju finansiniu etapu nenustačius tokių išmokų, kokias gauna ES senbuvės šalys, konkurencinėje kovoje daugelis neatsilaikys.
Lygių arba maksimaliai priartintų prie ES vidurkio tiesioginių išmokų klausimas yra Lietuvos ūkininkų tolesnio verslo garantas. Štai kodėl jiems labai rūpi aukščiausių šalies pareigūnų pozicija vykstančiose derybose. Žemdirbiai reikalauja, kad prezidentė, Seimas ir Vyriausybė aiškiai išsakytų savo prioritetus derybose su ES institucijomis.
Kita opi problema – nestabili žemės ūkio politika. Nors Lietuva dalyvauja bendroje ES politikoje, kainų politikos nestabilumas čia labai ryškus. Šiek tiek padidėjusios pieno supirkimo kainos pas mus krinta labiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Nepaisant to, dar mažinamos išmokos už kvotinį pieną. Galvijų supirkimo kainos yra apie 20 proc., o telyčių – net 30 proc. mažesnės negu ES vidutinė kaina.
Turime didžiulį turtą – net 2,9 mln. ha melioruotos žemės. Tačiau jau 61 proc. melioracijos statinių yra nusidėvėję. Šiai sistemai atkurti reikėtų 2,8 mlrd. litų, tačiau melioracijos statinių rekonstrukcijai, remontui ir priežiūrai iš šalies biudžeto pastaraisiais metais skiriama tik po 28 mln. litų, tai sudaro 20–26 proc. jų poreikio.
Kiti siūlymai, pvz., mažinti PVM tarifą maisto produktams, per visą Vyriausybės kadenciją nesulaukė jokio dėmesio. Labiausiai nepatenkinti sodininkai ir daržininkai, kai dėl mažo PVM tarifo kaimyninėje Lenkijoje pigios daržovės ir vaisiai plūsta į šalį. Būtina įsiklausyti į žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus, nes nuo jų įgyvendinimo priklauso šalies žemės ūkio ateitis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių grupė „Agrowill Group“, įvertinusi Europos Komisijos (EK) ateities planus žemės ūkio srityje, mano, kad EK ir po 2013m. nepagrįstai ribos Lietuvos galimybes lygiaverčiai konkuruoti ES žemės ūkio rinkoje.

Europos Komisija (EK) paskelbus bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. reformos projektą, Europoje kilo pagrįstas nepasitenkinimas dėl diskriminacinių sąlygų ūkininkams, rengiami piketai.

„Dabar skirtingų ES šalių žemės ūkis subsidijuojamas skirtingai ir paramos skiriasi kelis kartus – štai Baltijos šalių ūkininkams skiriamos 3 kartus mažesnės išmokos nei ES vidurkis. Šios situacijos iš esmės nenumatyta keisti ir ateityje. O Lietuvai tai reiškia, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau bus diskriminuojami lyginant su Vakarų Europos žemdirbiais, – teigia „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius. – Konkuruoti su užsienio šalių mėsos, pieno gamintojais bus sunku ir Lietuvos rinkoje, nes įvežtinės produkcijos savikaina bus mažesnė nei pagaminta Lietuvoje. O Lietuvos pirkėjui tai reikš viena – jis ir toliau už maistą Lietuvoje mokės brangiau nei, tarkime, Olandijoje ar Vokietijoje.“

„Agrowill Group“ valdybos pirmininkas pasisakė už būtinybę nuo 2014 m. vienodinti subsidijas visoms ES šalims, sukuriant vienodas konkurencines sąlygas.

V.Bagavičius atkreipė dėmesį ir į dar vieną EK planuose numatomą ribojimą – ES parama bus mažinama stambesniems, efektyviau dirbantiems ūkiams, taikant viršutines tiesioginių išmokų ribas.

„Europos Sąjungos piliečiai tikisi turėti sveiką ir įperkamą maistą. Stambesni ūkiai gali dirbti efektyviau ir mažinti produkcijos savikainą, kuri reiškia ir mažesnes galutines maisto kainas. Jei išmokos bus mokamos tik mažesniems ūkiams, tokiu atveju arba ūkiai bus priverstinai skaidomi į mažesnius, arba bus įteisinta nesąžininga diskriminacija. Manome, kad parama turi būti teikiama pagal dirbamos žemės plotus, o ne pagal tai, kiek ūkis generuoja pajamų. Dirbtinai skatinamas ūkių skaidymas Lietuvai reikš, kad ir toliau išliksime smulkūs gamintojai, negalintys konkuruoti su stambiomis Europos ir pasaulio bendrovėmis“, – teigia V.Bagavičius.

Jis pabrėžė, kad ES kelia labai aukštus reikalavimus produkcijos kokybei. Norint pasiekti tokią kokybę, ūkininkams būtinos modernios technologijos, kurias įsigyti maži ūkiai neturi finansinių galimybių. Todėl, norint konkuruoti ES rinkoje, ūkius Lietuvoje būtina stambinti, skatinti ūkininkų kooperaciją.

Vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių valdybos pirmininkas teigia, kad paskelbti ES žemės ūkio planai reikalauja dar ilgų diskusijų ir interesų derinimo, o Lietuvos žemdirbiams svarbu, kad valstybė dėtų visas pastangas siekdama, kad parama Lietuvos žemdirbiams nebūtų mažesnė negu Vakarų Europoje..

BFL

Lietuvos žemdirbiai 2014-2020 metais gali tikėtis daugiau tiesioginių išmokų.

Europos Komisijos (EK) pateiktame 2014-2020 metų ES biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams didės vidutiniškai trečdaliu per visą laikotarpį – jos palaipsniui augs nuo 459 litų iki 614,6 litų už hektarą, pranešė Komisija.

Planuojama, kad išmokos bus skiriamos tik realiai žemę dirbantiems ūkininkams, be to, jiems bus taikomi griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai.

Lietuvos ūkininkai prireikus turės galimybę pasinaudoti naujais Europos Sąjungos finansavimo instrumentais. Vienas jų skirtas padėti žemdirbiams krizinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl maisto produktų saugumo. Taip pat siūloma Europos globalizacijos fondo lėšomis leisti pasinaudoti ir ūkininkams, kuriems reikia prisitaikyti prie naujos rinkos situacijos dėl globalizacijos poveikio.

2014-2020 metais žemės ūkio politikai Europos Sąjungoje numatoma skirti iš viso 371,72 mln. eurų (1,283 mlrd. litų). 30 proc. tiesioginės paramos ūkininkams priklausys nuo jų veiklos ekologiškumo.

BFL

Vienokią žemės ūkio viziją turi Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai, bet įdomu, kokias šios šakos perspektyvas regi praktikai, tai yra žmonės, patys aktyviai užsiimantys žemės ūkiu. To pasiteirauti nusprendėme vieno stambiausių ir turtingiausių šalies žemdirbių, Agrokoncerno grupės akcininko Ramūno Karbauskio.

VEIDAS: Kaip vertinate visą pastarųjų 20-ies metų Lietuvos žemės ūkio raidą?

R.K.: Jei ne Lietuvos politikų klaidos 1990-aisiais, kurios lėmė patį ydingiausią perėjimą iš kolūkinės sistemos į dabartinę ir kurios mūsų šaliai padarė dešimčių milijardų litų žalą, šiandien Lietuvos žemės ūkis būtų stipriausias Rytų Europoje ir turėtų bene didžiausią potencialą visoje Europoje. Bet taip nėra. Dėl politikų sprendimų buvo žengtas neįsivaizduojamas žingsnis atgal, ir pasekmes srebiame iki šiol: dėl to 500 tūkst. ha žemės pas mus dabar dirvonuoja (o Lenkijoje nėra nė vieno dirvonuojančio hektaro), dėl to gyvulininkystė Lietuvoje susitraukė kelis kartus, dėl to pas mus vis dar daug smulkiųjų ūkininkų, ūkininkaujančių labai neefektyviai, dėl to bendras vaizdas kaime labai slogus.

VEIDAS: Dėl didėjančios maisto produktų paklausos vyksta didžiulės permainos viso pasaulio maisto rinkoje ir žemės ūkio srityje. Kaip Lietuva šiuos pokyčius galėtų išnaudoti maksimaliai naudingai?

R.K.: Iš tiesų maisto produktų pasaulyje ima trūkti. Todėl mums svarbiausia neignoruoti žemės ūkio ir neaiškinti, kad orientuosimės į žinių visuomenę bei naujausių technologijų kūrimą. Taip, mes galime judėti į žinių visuomenę, bet kartu turime suprasti ir patys sau pripažinti, kad Lietuvos ekonomikos pagrindas bus žemės ūkis. Toliau aiškinti, kad žemės ūkis Lietuvai yra kaip akmuo po kaklu, būtų didžiausia nesąmonė.

VEIDAS: O kas šiuo metu Lietuvos žemdirbiams yra didžiausias akmuo po kaklu?

R.K.: Europos Sąjungos vykdoma Baltijos šalių žemdirbių diskriminacija. Jei mūsų žemdirbiai gautų tokias pat subsidijas, kokias gauna Vakarų Europos žemdirbiai, jie klestėtų ir neabejotinai laimėtų konkurencinę kovą. Bet dabar jie finansinės paramos gauna 6–8 kartus mažiau. Taigi Vakarų ūkininkas gali nusipirkti du mersedesus – sau ir žmonai, gali leisti vaikus į mokslus, gali išvažiuoti į užsienį pailsėti, o mūsų žemdirbiai to negali. Pajamų jie gauna tik tiek, kad jų pakanka vien pragyventi. O dirba mūsų žmonės tikrai daugiau ir pinigus naudoja tikrai racionaliau nei Vakarų europiečiai.

Todėl mūsų didžiausias troškimas ir tikslas, kad nagrinėjant 2014–2020 m. ES finansinę perspektyvą būtų nuspręsta suvienodinti ES subsidijas visos ES žemdirbiams. Jei toks kelias neįmonamas, tai bent jau pasiekti, kad subsidijos lietuviams būtų mažesnės už subsidijas prancūzams ne septynis, o bent jau du kartus.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kiek Lietuvos žemės ūkis bus pažengęs į priekį, o gal atgal, 2020-aisiais?

R.K.: Šiuo metu Lietuvoje efektyviai dirbama tik 35–40 proc. žemės, o 60 proc. – ne. Po aštuonerių metų, tai yra 2020-aisiais, efektyviai ir intensyviai, manau, bus dirbama jau 70 proc. Lietuvos žemės. Derliai bus gerokai didesni nei dabar. Daugiau žemės produktų eksportuosime: ypač grūdų, rapsų, daržovių, pieno produktų, jautienos ir paukštienos.

VEIDAS: Šiuo metu dirvonuoja per 500 tūkst. ha žemės. Kaip manote, kiek jos dirvonuos 2020 m.?

R.K.: Tikėtina, kad dirvonuojančios žemės apskritai neliks. Ypač jei Lietuva pasuks bioenergetikos kryptimi. Energetiniams augalams auginti bus reikalingi dideli žemės plotai.

VEIDAS: Šiuo metu nedirbama žemė Lietuvoje apsodinama mišku. Ar tai teisingas kelias?

R.K.: Tai teisingas kelias šalyse, kuriose tų miškų mažai. Pas mus jų tikrai daug, juk mes žaliausia Europos valstybė. Tad labai įsibėgėti su miškų sodinimais nereikėtų, mat iš principo dirbama žemė duoda daugiau ir greitesnės naudos nei miškas, kuris užauga tik per 50 metų. O maisto produktų paklausai pasaulyje nuolat didėjant, mums reikės vis daugiau dirbamos žemės.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kiek žmonių dirbs Lietuvos žemės ūkyje 2020 m.?

R.K.: Panašiai tiek, kiek ir dabar. O jei Lietuva pasuks bioenergetikos linkme, dirbančiųjų žemės ūkyje padaugės keliolika tūkstančių.

VEIDAS: Kaip manote, kiek žemės ūkio paskirties žemė kainuos po aštuonerių metų?

R.K.: 2000 m. ji kainavo vidutiniškai 3 tūkst. Lt už ha, dabar – 6 tūkst. Lt, o 2020 m. kainuos apie 10–12 tūkst. Lt už ha. Tai yra kasmet vidutiniškai brangs po 10 proc. Bet jei įvertinsime infliaciją, iš tiesų kainos didėjimas bus mažesnis. Nemanau, kad žemės ūkio paskirties žemę masiškai puls pirkti užsieniečiai ar spekuliantai ir dėl to smarkiai padidės jos kainos. Kiek pastebėjau, visi didžiuliai finansinio investavimo į žemės ūkį projektai Lietuvoje baigėsi fiasko, jei tie investuotojai patys nedirbo žemės.

VEIDAS: Kaip manote, ar 2020 m. Lietuvos žemės ūkyje bus daug užsienio ūkininkų ir užsienio įmonių?

R.K.: Jų bus daugiau nei dabar, ypač jei ES žemdirbių rėmimo politika ir toliau išliks diskriminacinė Lietuvos žemdirbių atžvilgiu. Nes Vakarų ūkininkai turės daugiau finansinių išteklių įsigyti žemės Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvoje ir 2020 m. vyraus Lietuvos ūkininkai bei bendrovės, užsieniečiams čia nepavyks įsitvirtinti, kaip pavyko Latvijoje ar Estijoje, nes mūsiškiai yra stiprūs, ir nei danai, nei olandai jų neišstums.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokios gyvulininkystės perspektyvos Lietuvoje?

R.K.: Kiaulininkystės srityje revoliucinių permainų nebus, kiaulių auginimas stabilizuosis ir jų bus auginama panašiai kaip ir dabar – apie milijoną. O pienininkystės plėtra bus kur kas didesnė, nes tai pati svarbiausia ir perspektyviausia Lietuvos gyvulininkystės sritis. Ypač jei ES pakeis ar panaikins pieno kvotų sistemą. Beje, 2020 m. taip pat daugiau nei dabar lietuviai augins ir paukščių, nes jų paklausa pasaulyje irgi didės.

VEIDAS: Kas bus didžiausias žemdirbių galvos skausmas 2020 m.?

R.K.: Prognozuočiau, kad tada bus labai mažai norinčiųjų dirbti žemės ūkyje. Tai jau dabar didelė problema, o 2020 m. ji bus milžiniška. Dabar daug jaunų kaimo gyventojų išvažiavę į miestus, emigravę į užsienį, tad senyvi ūkininkai neturi kam perduoti savo ūkių. Kartu mažėja ir jaunuolių, besirenkančių žemdirbių profesijas, tad 2020 m. pradės trūkti ir agronomų, ir zootechnikų, ir veislininkystės specialistų. Jau dabar mes 12-os rajonų abiturientams pasiūlėme studijuoti žemės ūkio specialybes, pažadėjome po 500 Lt stipendiją studijų metu, patikinome, kad jie pas mus Agrokoncerne galės atlikti praktiką ir baigę studijas įsidarbinti, bet norinčių atsirado tik šeši. Jaunuoliai kratosi žemės ūkio specialybių, jiems neįdomūs aiškinimai, kad 2020 m. žemės ūkis bus labai perpektyvus ir iš jo bus galima neblogai gyventi.

BFL

1. Darbuotojai. Lietuvos žemės ūkyje ir susijusiose veiklose dirbs apie 7 proc. visų dirbančiųjų. Dabar dirba 8,4 proc.

2. Plėšiniai. Šalyje praktiškai nebeliks dirvonuojančios žemės, nors dabar dirvonuoja 500 tūkst. ha.

3. Žemė. Lietuvoje efektyviai ir intensyviai bus dirbama 70 proc. dirbamos žemės. Dabar efektyviai dirbama iki 40 proc. žemės.

4. Kainos. Žemės ūkio paskirties žemė kainuos vidutiniškai 9–12 tūkst. Lt už ha. Dabar kainuoja apie 6 tūkst. Lt už ha.

5. Struktūra. Trečdalį visos žemės dirbs stambūs ūkiai, o du trečdalius – šeimų ūkiai.

6. Invazija. Užsieniečiams priklausys apie 5 proc. dirbamos žemės Lietuvoje.

7. Parama. 2014–2020 m. Lietuvos žemdirbiai įvairiu pavidalu gaus 18–19 mlrd. Lt ES finansinės paramos.

8. Derlius. 2020 m. Lietuvoje kur kas daugiau nei dabar bus auginama energetinių augalų, javų, rapsų, daržovių, galvijų ir paukščių.

9. Plėtra. Palyginti su šiuo laikotarpiu, gerokai padidės žemės ūkio produkcijos eksportas: eksportuojama bus daugiau nei pusė Lietuvoje pagaminamų pieno produktų, galvijienos, išauginamų javų, taip pat daugiau bus eksportuojama daržovių.

10. Eksportas. Per metus bus eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų, kurių vertė sieks maždaug 12 mlrd. Lt (2010 m. – 9,8 mlrd. Lt), o importuojama už 8 mlrd. Lt (2010 – už 7,9 mlrd. Lt).
11. Trūkumai. Šalyje dramatiškai trūks žemės ūkio specialistų – agronomų, zootechnikų, veislininkystės specialistų, melžėjų ir kt.

zmes ukis22

Nuostolių dėl iššalusių žieminių kultūrų patyrusiems žemdirbiams išsyk iškyla dvi problemos – nėra atsėjimui reikalingų grūdų ir trūksta akcizais neapmokestinto dyzelino. Apie išankstines sutartis, kurių, jau dabar aišku, ūkininkai negalės įvykdyti, jie dar negalvoja, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Rapsų statistika liūdna, nukentėjo ir kviečiai. Šalia vėluojančios sėjos gali trūkti ir sėklos, nes greta vasarinių reikės atsėti ir žieminius”, – pažymi AB “Linas Agro Group” (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas.

Jis skaičiuoja, kad rapsų dar galima atvežti, nes jų reikia 6 kg/ha, o kviečių 250 kg/ha ir sertifikuotos sėklos nupirkti ir atgabenti, tiek, kad užtektų šimtams tūkstančių nukentėjusių hektarų, – nepavyks.

Dalis žemdirbių ir stambių ūkių sės vadinamąją “ūkinę” nesertifikuotą sėklą, kurios derlius mažesnis ir prastesnis.

Be to, nemaža dalis šalies ūkininkų, praėjusiais metais gavusių galimybę įsigyti dalį šiems metams skirto akcizais neapmokestinamo dyzelino, jau išnaudojo turimus limitus, todėl jiems atsėti pasėlius gali tekti perkant brangesnius degalus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skaičiuoja, kad pasėliams atsėti sunaudojama apie 15 proc. metams skirto dyzelinių degalų kiekio, o pernai būtent tokią dalį leista įsigyti iš šiems metams skirto limito. Dabar ministerija vertina, kad nors žiemos nuostoliai dar tiksliai neapskaičiuoti, dauguma žemės ūkio veiklos subjektų jau išnaudojo visą 2011 m. leistiną įsigyti akcizais neapmokestinamą dyzelinių degalų kiekį.

Valstiečių liaudininkų sąjungai pagrasinus nutraukti politinę paramą valdančiajai koalicijai, premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė, kad sprendimas dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams buvo atidėtas pačių valstiečių liaudininkų prašymu.

“Sprendimas dėl išmokų ūkininkams buvo atidėtas savaitei pačių valstiečių liaudininkų prašymu, kad būtų detaliau apsvarstytas. Premjeras yra įsitikinęs, kad svarstomas sprendimas yra labai geras ūkininkams”, – BNS premjero poziciją perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

Tris atstovus Seime turinčių valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė ketvirtadienį partijos tarybai teiksiąs siūlymą nutraukti paramos sutartį, nes valdantieji esą nevykdo įsipareigojimų. Tarp svarbiausių minimos tiesioginės išmokos žemdirbiams.

Valstiečiai liaudininkai yra įsipareigoję nereikšti ir nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe.

Valdančioji Permainų koalicija šiuo metu parlamente turi 69 Seimo narių palaikymą iš 140.