"Veido" archuvas

Už ją balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 9, o susilaikė 12 parlamentarų.

Rezoliucijoje, kuri nėra privalomas teisės aktas, parlamentas patvirtino, jog pereinamasis laikotarpis yra pratęstas iki 2014 metų balandžio 30 dienos, ir iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo su užsienio subjektais negali būti sudaromi.

Rezoliucija priimta, reaguojant į šiomis dienomis pasirodžiusius pranešimus, kad nepakeitus konstitucinio įstatymo, su Europos Komisija suderėta nuostata dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo realiai negali būti įgyvendinta.

Liberalcentristas Algis Čaplikas tvirtino, kad draudimas Lietuvoje žemę įsigyti žmonėms jau padėjo “kažkam susikrauti visai neblogą kapitalą”: “Žmonėms buvo sukelta baimė, kad jie negali parduoti, valstybė tai draudžia, bet atsirasdavo tarpininkai, kurie išaiškindavo, kaip tai galima padaryti ir padėdavo žmogui”.

Jis pasiūlė registre pasidomėti, kiek juridinių asmenų valdo žemę, kas jų steigėjai, ar jie Lietuvos piliečiai. “Tada suprastume, kad dėl ne visai mūsų protingo draudimo savaime iš rankų į rankas perėjo. Per tuos draudimus jau pagimdėm, mano manymu, ne vieną ir ne dvi oligarchines grupes, kurios ko gero siejamos su ne Lietuvos piliečiais”, – kalbėjo parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Stanevičius  rezoliuciją pavadino niekine ir skirta nebent “tik garbaus amžius močiutėms nuraminti, kurios per radiją išgirs, kad Seimas dirba, stengiasi ir žemės nepardavinės”.

“Nes tik garbaus amžiaus močiutės turbūt nežino, kad juridiniai asmenys jau laisvai perka žemę – atvažiuoja Hansas, pamilsta lietuvaitę, perima jos vardu nusipirktą žemę”, – sakė parlamentaras. Jis pasiūlė priimti pataisas, draudžiančias kooperatyvams, bendrovėms, kuriose nuosavybės turi ne Lietuvos piliečiai, negalėtų pirkti žemės ir miškų Lietuvoje.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad rezoliucija sukels teisinį neaiškumą ir prognozavo, kad ketinamas sudaryti žemės pirkimo sandoris bus pasmerktas atsidurti teisme ir Lietuvai teks bylinėtis su teistai įsigijusiu žemę savininku. “Kas kompensuos nuostolius tada?”

Konservatorius Stasys Šedbaras aiškino, kad rudenį Seimas bus priverstas priimti pataisas dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Valstietė Rima Baškienė pasiūlė surengti referendumą, kad šalies gyventojai išreikštų savo nuomonę.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neseniai pareiškė, kad nepakeitus konstitucinio įstatymo užsieniečiams teisiškai nėra apribojimų Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Su tokiu požiūriu nesutinka Žemės ūkio ministerija, mananti, kad konstitucinio įstatymo keisti nereikia.

Europos Komisija šių metų balandį leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Laikotarpis pratęstas, nes panaikinus apribojimus esą kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.

Stodama į Europos Sąjungą Lietuva buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigėsi šių metų balandžio 30 dieną.

"Veido" archyvas

2007-2013 metams žemės konsolidacijos projektams yra skirta daugiau kaip 56 mln. Lt. Planuojama, kad šių Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų užteks įvykdyti daugiau kaip 40 žemės konsolidacijos projektų. Vykdant žemės konsolidacijos projektą kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra.

Pagal naujas taisykles ketinama finansuoti žemės konsolidacijos projekto rengimo ir organizavimo, žemės vertinimo plano parengimo, pertvarkomų žemės sklypų kadastrinių matavimų, pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą žemės sandorių sudarymo, notarinio tvirtinimo, pertvarkomų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ar patikslinimo, žemės sandorių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir kitas būtinas išlaidas. Kompensuojama 100 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.

Žemės konsolidacijos projektų rengimas pradedamas gavus ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, savininkų ne mažiau kaip 5 prašymus, kuriuose nurodytas bendras žemės sklypų plotas sudaro ne mažiau kaip 100 hektarų ir priėmus sprendimą, kad šioje teritorijoje yra tikslinga vykdyti žemės konsolidacijos projektą. Valstybės žemės fondas, priėmęs sprendimą dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo tikslingumo, surinktų prašymų pagrindu parengs ir pateiks paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl finansinės paramos žemės konsolidacijos projektų organizavimui, rengimui ir įgyvendinimui gavimo.

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Tačiau Komisija ragina šalį panaikinti šį apribojimą, dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui – tai yra anksčiau nei 2011-ųjų gegužę.

Tokio draudimo galiojimą trejiems metams – iki 2014-ųjų gegužės 1-osios – EK pratęsė ketvirtadienį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Anot pranešimo, laikotarpis buvo pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.

Nepaisant to, EK ragina Lietuvą dėti daugiau pastangų, kad struktūrinės žemės ūkio reformos būtų baigtos, o apribojimai būtų pamažu naikinami dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui, kad rinkos geriau pasirengtų liberalizavimui.

Leidimą pratęsti draudimą ketvirtadienį gavo ir Slovakija. Pereinamasis laikotarpis dar trejiems metams anksčiau taip pat buvo pratęstas ir Vengrijai bei Latvijai.

Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigsis šių metų balandžio 30 dieną. Apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad už leidimą žemę parduoti užsieniečiams pasisako 22 proc, o prieš jį – 65 proc. Lietuvos gyventojų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad draudimo patęsimas trukdo ekonomikos vystymuisi neskatina užsienio investicijų, šalį daro nepatrauklia, didina emigraciją.

Asociacijos “Investor’s’ forum” vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė mano, jog bet kokie draudimai kenkia šalies investiciniam klimatui.

Kai kurie ūkininkai sako, kad šiuo metu žemės hektaro kaina Lietuvoje, priklausomai nuo jos derlingumo, siekia nuo 2 tūkst. iki 8 tūkst. litų. Pasak jų, jaučiama nedidelė kainos didėjimo tendencija.

Valstybei priklausanti nedirbama žemė masina vis daugiau verslo grupių. Biokuro gamintojai čia siūlo sodinti gluosnius. Tuo tarpu biodujų verslo atstovai čia jau regi milžiniškas kukurūzų plantacijas, rašo “Lietuvos rytas”.

Alternatyviosios energijos šalininkai neabejoja – 448 tūkstančius hektarų nenaudojamos žemės kaip nors reikia panaudoti. Tačiau valdžia kol kas neskuba apsispręsti ir mano, kad dirvonuojantys plotai atiteks žemės grąžinimo laukiantiems gyventojams.

Lietuvos biodujų asociacijos generalinis direktorius Jonas Budrevičius jau regi viziją: valstybei priklausančioje žemėje auginti kukurūzus, rapsus, runkelius, o iš jų gaminti elektrą. Vokietijoje tokių jėgainių – apie 6 tūkstančius.

“Biodujoms gaminti naudojamos žaliavos yra labai pigios arba išvis nieko nekainuoja”, – teigė asociacijos vadovas.

Šiandien šalyje veikia tik 7 biodujų jėgainės, iš atliekų gaminančios šiluminę ir elektros energiją. Biodujų šalininkai mano, jog Lietuvoje galėtų veikti iki 200 biodujų jėgainių, kurių galia siektų 300 megavatų. Pasak jų, Lietuvoje nustatyta mažiausia ES kaina už bioenergiją, parduodamą į bendruosius tinklus Europos Sąjungoje. Vokietijoje ji siekia 72 centus, Latvijoje – 59, Lenkijoje – 38 centus.

Biodujų propaguotojai šią savaitę ketina kreiptis į prezidentę ir Vyriausybę, kad šiai energijos rūšiai būtų skiriama daugiau dėmesio.

Tačiau biomasės energetikos asociacijos “Litbioma” prezidentas Remigijus Lapinskas įsitikinęs, kad laisvoje valstybinėje žemėje turi būti auginami gluosniai ir hibridinės drebulės, skirtos biokurui. Šie augalai būtų deginami kogeneracinėse elektrinėse, gaminančiose šilumą gyventojams.

Tačiau valdžios institucijos kol kas nelinkusios palaikyti nei vienos, nei kitos pusės.

“Kol visiems gyventojams nebus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tol dėl kitokio žemės panaudojimo nebus sprendžiama”, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos žemės reformos skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė

Valdančiosios koalicijos partneriai neturi bendro sutarimo dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemę pratęsimo, trečiadienį pareiškė mažesnysis koalicijos partneris.

Po tradicinių koalicijos atstovų pusryčių, kurie surengti prieš Vyriausybės pasitarimą, liberalcentristas Algis Čaplikas BNS sakė, jog jog mažesnieji koalicijos partneriai turi kitą požiūrį nei konservatoriai premjeras ir žemės ūkio ministras.

“Šnekėjome dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams terminio pratęsimo. Čia mes informavome, kad nuomonės skiriasi. Tiek mūsų, liberalcentristų, tiek Liberalų sąjūdžio, tiek Tautos prisikėlimo partijos pozicija yra kitokia. Šiandien Vyriausybė kaip tik turi svarstyti ir teikti Seimui tą klausimą”, – BNS sakė A.Čaplikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai pokalbių temų per koalicijos pusryčius BNS nekomentavo.

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę sakė tikintis, jog koalicijos partneriai Vyriausybėje sutars pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę. Anot jo, Seimas komitetų lygyje irgi yra apsisprendęs pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje.

Šis klausimas yra įtrauktas į trečiadienio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę.

“Vyriausybė dar diskutuoja, aš esu tokios pat nuomonės kaip žemės ūkio ministras, kad draudimą reikia pratęsti”, – yra sakęs premjeras.

Vyriausybei pritarus, kad dar trejiems metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams pirkti žemę, Žemės ūkio ministerija dėl to kreiptųsi į Europos Komisiją.

Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje išlieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemę galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.

Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas 2010-ųjų spalį pritarė Lietuvos derybinei pozicijai dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo dar trejiems metams.

Šiuo metu užsieniečiai pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 metų gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis.

Šie apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Premjeras Andrius Kubilius sako tikintis, jog koalicijos partneriai Vyriausybėje sutars pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę.

Ministras pirmininkas antradienį sakė pritariantis žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pozicijai šiuo klausimu.

“Tikiu, kad tokį sutarimą pasieksime. Koalicijos partneriai yra šiek tiek kitokios nuomonės. Mano įsitikinimu, kaip parodė iki šiol įgyvendinto draudimo užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje rezultatai, tai mūsų ūkininkams nepasiekus finansinio pajėgumo, kokį turėtų užsienio ūkininkai, norintys Lietuvoje įsigyti žemę, mes ūkininkus pastatyme į nelabai lygios konkurencijos sąlygas. Manau, kad dar trejiems metams pratęsus tą pačią tvarką, nieko blogo neatsitiks”, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Anot jo, Seimas komitetų lygyje irgi yra apsisprendęs pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje.

“Vyriausybėje diskutuojame. Aš esu lygiai tokios pat nuomonės kaip žemės ūkio ministras, kad draudimą reikia pratęsti”, – sakė premjeras.

Vyriausybė kitą savaitę apsispręsti, ar dar trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę. Daug diskusijų keliančio klausimo svarstymą Ministrų kabinetas pirmadienį atidėjo.

Vyriausybei pritarus, Žemės ūkio ministerija kreiptųsi į Europos Komisiją.

Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje lieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemę galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.

Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas 2010-ųjų spalį pritarė Lietuvos derybinei pozicijai dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo dar trejiems metams.

Šiuo metu užsieniečiai pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 metų gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis.

Šie apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Gyvybė Žemėje dramatiškai suklestėjo maždaug prieš 3 mlrd. metų – tikriausiai kai primityviuose organizmuose išsivystė veiksmingesni Saulės šviesos energijos panaudojimo mechanizmai, sakoma sekmadienį mokslo žurnale “Nature” paskelbtoje studijoje.

Šią išvadą padarė Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai, ištyrę “genomo fosiliją”: jie sukūrė matematinį modelį, pagal kurį buvo apskaičiuota tūkstančio šiuo metu egzistuojančių genų evoliucijos sparta.

Visiems gyviems organizmams bendrų genų įvairovė ypač padidėjo prieš 3,3-2,8 mlrd. metų – per šį laikotarpį išsivystė 27 proc. visų šiuo metu egzistuojančių genų grupių, sakoma straipsnyje.

Mokslininkai Ericas Almas (Erikas Almas) ir Lawrence’as Davidas (Lorensas Deividas) sakė, kad didysis gyvybės proveržis tikriausiai įvyko, kai išsivystė biocheminis procesas, vadinamas elektronų pernašos grandine.

Šis biologinis procesas, kurio metu elektronai pernešami per ląstelių membranas, yra itin svarbus augalams ir kai kurioms bakterijoms – jis padeda panaudoti Saulės šviesos energiją, vykstant fotosintezei, taip pat kvėpuoti atmosferos deguonimi.

Gyvybės suklestėjimą, kurį E.Almas ir L.Davidas pavadino archėjaus išsiplėtimu, maždaug po 500 mln. metų sekė vadinamoji deguonies revoliucija (Great Oxidation Event), kai Žemės atmosferoje palaipsniui pagausėjo deguonies.

Per deguonies revoliuciją, dar vadinamą deguonies katastrofa, įvyko, ko gera, pats didžiausias rūšių pasikeitimas per Žemės istoriją: išmirė daugelis primityvių ir mikroskopinių organizmų, kuriems deguonis buvo kenksmingas, o juos pakeitė stambesni, deguonimi kvėpuojantys padarai.

“Mūsų rezultatai negali atskleisti, ar išsivysčiusi elektronų pernaša tiesiogiai nulėmė archėjaus išsiplėtimą, – pripažino L.Davidas. – Kita vertus, galime daryti prielaidą, jog atsiradus galimybei pasinaudoti daug didesniais energijos ištekliais, biosferoje atsirado didesnių ir sudėtingesnių mikroorganizmų ekosistemų”.

Iki šiol rastos seniausios fosilijos susidarė maždaug prieš 588 mln. metų, kai vyko vadinamasis kambro sprogimas.

Tačiau prekambre gyvenę organizmai buvo minkštakūniai, todėl iš jų neliko beveik jokių fosilijų. Kita vertus, jie paliko turtingą DNR paveldą, leidusį kompiuteriais atkurti “genomo fosilijas”.

“Šios išvados įdomios tuo, jog jos įrodo, kad labai senų įvykių istorijos yra įrašytos gyvų organizmų bendroje DNR, – sakė E.Almas. – Dabar, kai pradedame suprasti, kaip iššifruoti šią istoriją, turiu vilties, kad sugebėsime išsamiau atkurti kai kuriuos svarbiausius evoliucijos įvykius”.

2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tačiau praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m.

Artėjant apskričių reformos atomazgai Nacionalinėje žemės tarnyboje posėdžiai vyksta kasdien ir ne po vieną, nes tarnybą greitai užgrius papildomų darbų škvalas.

Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės reformos skyriuje – štilis. Skyriaus vedėjas Mindaugas Kirsnys atvirai teigė, kad įprastų funkcijų skyrius jau neatlieka: “Viskas sustabdyta, dokumentus ir darbus rengiamės perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Interesantų skundus nagrinėjame tik išimtiniais atvejais – žmonės juk niekuo dėti, kad vyksta reforma”.

O skundų netrūksta, nes Vilniaus apskrityje žemės grąžinimo reikalai juda lėčiausiai visoje Lietuvoje, o lėšų jiems skirta kaip niekad mažai. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjas Albinas Bagdonas “Veidui” sakė, kad valstybės biudžete žemės reformai užbaigti šių metų pirmą pusmetį buvo numatyta 4,3 mln. Lt. Antrą pusmetį biudžete reformai bus skirta dar 4,2 mln. Lt. Tai gerokai menkesnės lėšos nei pernai (19,7 mln. Lt).

Vyriausybė yra žadėjusi baigti grąžinti žemę iki šių metų pabaigos, o Vilniaus ir Kauno miestuose bei Ignalinos ir Vilniaus rajonuose – iki 2012 m. galo. Dalyje šalies rajonų reforma jau baigiama, tačiau vis dar daug regionų, kuriuose ji tik įpusėjo. Sudėtingiausia padėtis sostinėje – čia piliečių teisės į žemės nuosavybę atkurtos mažiau nei 20 proc.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdo kalbos apie diskusijoje tarp valdančiosios koalicijos partnerių kilusią idėją siūlyti Vyriausybei padidinti žemės mokestį ir tokiu būdu surinkti į biudžetą papildomų lėšų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad niekas nesvarsto tokios minties.

Žemdirbių savivalda šią savaitę išreiškė savo nepritarimą žemės mokesčio padidinimui. „…jeigu kalbėsime, kas tą žemę dirba ir užsiima žemės ūkio gamyba, tai tik mažiau nei pusė ūkininkų dirba nuosavą žemę, didesnę dalį dirbamos žemės jie nuomojasi. Žemės mokestį moka žemės savininkas, ne naudotojas. Taigi pakėlus žemės mokestį, žemės savininko patiriamų išlaidų skirtumas bus perkeltas į nuomininko – žemdirbio išlaidas, t.y. jis mokės didesnį žemės nuomos mokestį“, – savo nuogąstavimus savivalda išreiškė pranešime spaudai.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patikino, kad niekas net nesvarsto tokios minties: „Esu kategoriškai prieš žemės mokesčio padidinimą, – teigia ministras, pabrėždamas būtinybę įvesti diferencijuotą mokestį už nedirbamas apleistas žemes. – Tai numatyta ir Vyriausybės programoje, kur labai aiškiai nurodyta, kad apleistos žemės turi būti tvarkomos, privalo būti sukurta konkreti jų panaudojimo programa ir nurodyti prioritetai“.