Visuomenės nusivylimas, nepasitikėjimas valdžios įstaigomis, dideli mokesčiai, skatinantys pateisinti nelegalią prekybą, – tik kelios priežastys, lemiančios svetainėje www.beseselio.lt gausiai žymimų šešėlinės prekybos taškų atsiradimą. Nuo gegužės mėnesio, kai startavo iniciatyva „Lietuva be šešėlio“, raginanti visuomenę pranešti apie nelegalią prekybą, iš viso paskelbta apie 1191 vietą.

Projekto rengėjai ragina visuomenę duomenis apie nelegalią prekyvietę pateikti kuo išsamiau, nurodant ne tik adresą, bet ir detaliau aprašant veiklą: kokiomis prekėmis prekiaujama, iš kur jos atvežtos, kokiu metu (reguliariai, pagal užsakymą ar kt.) vykdoma prekyba ir pan. Kuo tiksliau pateikti duomenys leidžia policijai reaguoti greičiau ir efektyviau.

Iniciatyvos rezultatais susidomėjo ir Seimas

Rugsėjo pabaigoje Seime vykusiame pasitarime, kurio metu buvo bandoma atsakyti į klausimą – ką daryti ir kaip pažaboti nelegalią prekybą rūkalais ir alkoholiu, dalyvavo ir „Lietuva be šešėlio“ iniciatyvos autoriai. Šiuo metu svetainėje www.beseselio.lt pateiktame žemėlapyje daugiausia pažymėtų tamsių dėmių – nelegalios prekybos vietų – telkiasi apie didžiuosius miestus.

Pasak generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio, vien per pastarąjį pusmetį policijos iniciatyva buvo surašyta 2000 protokolų, nurodančių nusikalstamą su nelegalia prekyba susijusią veiklą. Komisaras pripažįsta, kad nors svetainėje paskelbta informacija reikalauja papildomų policijos laiko resursų, o kai kurie pranešimai būna melagingi, piliečių pateikta informacija yra visokeriopai naudinga. „Džiugu, kad šitas projektas parodo, jog visuomenė yra susirūpinusi nelegalia prekyba. O mums – garbės reikalas sureaguoti tinkamai“, – po pasitarimo surengtoje LRT diskusijų laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo S. Skvernelis.

Bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, remiantis www.beseselio.lt pateikta informacija, šiuo metu nelegali prekyba papildomai sustabdyta dar 81-oje šešėlio žemėlapyje nurodytų vietų.

Kaip spręsti?

Svetainėje www.beseselio.lt šiuo metu yra pažymėti 831 nelegalios prekybos cigaretėmis, 606 – alkoholiu, 387 – kuru taškai. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai pasižymi itin didele tolerancija šio tipo nusikalstamai veiklai (nelegalias prekes toleruoja 62 proc. visuomenės). Kita vertus, jos priežasčių specialistai siūlo ieškoti ir grįžtant prie produktų kainą sudarančių dalių.

Santykiniais skaičiavimais, akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tokia situacija sudaro sąlygas augti šešėlinei rinkai, o akcizų padidinimas tokioms prekėms kaip tabakas, alkoholis ar kuras neilgai trukus leidžia stebėti mokesčių iš legalios prekybos sumažėjimą ir išaugusius kontrabandos rodiklius.

Pažaboti nelegalią prekybą specialistai siūlo ir griežtinant baudas. O vis garsiau pradedama kalbėti apie įstatyminės bazės koregavimą bei apribojimų gauti socialines lengvatas nustatymo asmenims, įtariamiems ar nubaustiems dėl su nelegalia prekyba susijusios veiklos.

Iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ tikslas – ne tik rinkti piliečių pateiktą informaciją apie nelegalios prekybos taškus, bet ir keisti visuomenės požiūrį į šio tipo nusikalstamą veiklą. Santykiniais vertinimais, šešėlinės akcizinių prekių rinka iš kiekvieno Lietuvos mokytojo kasmet atima apie 28 tūkstančių litų arba kiekvieno pensininko – apie 3 tūkstančius litų, iš viso šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.

Pernai gan sparčiai didėjusį vartojimą 2012-aisiais pristabdys prasti finansiniai lūkesčiai, nekilsiantis vidutinis darbo užmokestis ir pakibęs mokesčių Damoklo kardas.

Metų sandūroje daugeliui rūpi „suskaičiuoti viščiukus“, įvertinti, kuo gyvenome pastaruosius 12 mėnesių, ir paspėlioti, kas laukia ateityje. Taigi kaip pernai keitėsi gyventojų finansinės padėties žemėlapis ir kokius maršrutus jis mums nurodys netolimai ateičiai?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas, palyginus dviejų pastarųjų metų trečiuosius ketvirčius, didėjo daugiau nei 10 proc. ir šis augimas buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Didėjantis vartojimas – ekonomikos augimo ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimo ženklas, todėl būtų galima džiūgauti, jei ne vienas paradoksas, keliantis tam tikrų dvejonių. Analizuojamu praėjusių metų laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 1,5 proc., be to, šį nedidelį augimą visiškai užgožė 4,5 proc. kainų pokytis. Tad pagrįstai kyla klausimas: kokiomis lėšomis gyventojai finansavo didesnį vartojimą?
Situaciją galima bandyti paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis neatspindi realiai namų ūkių disponuojamų pajamų. Tai patvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu spalį atliktas namų ūkių finansinės padėties ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jo duomenimis, nepaisant to, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nepadidėjo nė 2 proc., disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Vieną pagrindinių tokių pajamų šaltinių lėmė emigracija. Dalis tautiečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams, o didėjant emigravusiųjų skaičiui auga ir perlaidų iš užsienio dalis. 2011-aisiais jų vertė perkopė 4 proc. BVP. Tačiau, nepaisant to, jog emigrantų finansinis indėlis papildant Lietuvoje likusių gyventojų biudžetą yra didelis, tikėtina, kad artimiausiu metu jis nebedidės dėl kitų šalių ekonomikos lėtėjimo.
Pajamų pokyčius taip pat lėmė nedarbo mažėjimas ir darbo rinkos pokyčiai. „Sodros“ duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių sukurta 72 tūkst. darbo vietų, o į jas nepatekę gyventojai patys bando imtis iniciatyvos ir išnaudoti turimus verslumo įgūdžius. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, beveik ketvirtadaliu pagausėjo dirbančių pagal verslo liudijimus, 14 proc. – besiverčiančių individualia veikla ir beveik 25 proc. – dirbančių nepilną darbo dieną žmonių.
Gyventojų didėjančio vartojimo finansavimo šaltiniais taip pat galėjo tapti santaupos ir paskolos. Tačiau reikia pabrėžti, kad santaupų gyventojai nepravalgė ir nepradėjo leisti – net ir vidutinėms metinėms palūkanoms mažėjant, indėlių likučiai metų pabaigoje yra 4,57 proc. didesni nei 2010 m. lapkritį. Vartojimo didėjimo paskata netapo ir skolintos lėšos. Jomis finansuota vartojimo dalis per metus sumažėjo ir trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį siekė 3,7 proc. Tačiau didėjo prekių ir paslaugų dalis, suvartota skolon, t.y. pradelsti privalomi mokėjimai. Per 12 mėnesių fizinių asmenų bendra pradelsta suma padidėjo 51 proc. ir 2011 m. gruodžio 1 d. siekė 2,74 mlrd. Lt. Tad pradelstų mokėjimų suvaldymas antrus metus iš eilės lieka vienu pagrindinių namų ūkių finansinių iššūkių.
Vis dėlto bet kokio masto vartojimo didėjimas buvo geroji žinia, rodanti gyventojų gebėjimą amortizuoti prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir suvaldyti asmeninius bei namų ūkių biudžetus. Deja, pirmoji 2011-ųjų pusė, buvusi gan optimistinė ir rodžiusi ekonomikos įsibėgėjimo ženklus, baigėsi ir gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pasikeitė. Dėl Europos Sąjungos šalių ekonomikos lėtėjimo, neužtikrintumo dėl finansinio stabilumo artimiausioje ateityje, pastarųjų įvykių Lietuvos bankų sektoriuje gyventojai lūkesčiai blogėja. Tikėtina, kad jie netrukus paveiks ir vartojimą, o taupymo nuostatos taps artimos recesijos laikotarpiui.
Perkamoji darbingo amžiaus gyventojų galia 2012-aisiais tikrai nedidės, o gali net ir mažėti dėl galimų mokestinės aplinkos naujovių. Išimtis gali būti nebent senjorai, kuriems daugiau finansinių galimybių suteiks atkurtos pensijos. Tačiau nors sprendimai mokesčių įstatymų srityje bus priimami tik pavasarį, jau dabar nesudėtinga numatyti, kad jie ne tik gali daliai gyventojų lemti tiesioginį finansinį nuostolį, bet ir paskatinti šešėlinės ekonomikos plėtrą bei emigraciją.
Į 2012-uosius įžengėme nusiteikę panašiai kaip ir prieš recesiją. Vis dėlto, reikia manyti, pastaraisiais metais įgyta nelengva patirtis ir įgūdžiai tvarkant finansus namų ūkiams tikrai pravers ir galimiems finansiniams sunkumams jie pasirengę geriau nei prieš trejus metus.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centre parengtą Europos 21-ojo a. konfliktų žemėlapį tarptautinio mokslo žurnalo „Journal of Maps“ ekspertai išrinko geriausiu 2011 m. žurnale publikuotu žemėlapiu.

Angliška žemėlapio versija bus išleista  Didžiojoje Britanijoje.

Šis žemėlapis yra tęstinis Kartografijos centro vykdomas projektas, kuriame dalyvauja Kartografijos magistrantūros studentai (vadovė doc. G. Beconytė). Žemėlapyje  vaizdžiai pateikiama apibendrinta informacija apie skirtingų tipų konfliktus ir terorizmą Europoje nuo 2000 m. sausio iki 2010-ųjų m. gegužės. Yra parengtas lietuviškas ir angliškas variantai.

Su žemėlapiu galima susipažinti internete (http://www.geoportal.lt/wps/poc?uri=page:6_P10C7I930GE980I8PUL06T3095) ir VU Gamtos mokslų fakulteto bibliotekoje ir Kartografijos centre.

Sunkmečiu pastebėta lietuviškų holdingų kėlimo į užsienį tendencija šiemet turėtų aprimti, o užsienio investuotojų – padaugėti.

2009–2010 m. didžiosios Lietuvos įmonės, aiškiau supratusios vietinės rinkos ribotumą ir stebėdamos smunkantį vartojimą, ėmė daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. viduryje užsienyje buvo investavę 596 Lietuvos verslininkai – 67 daugiau nei prieš metus. O štai 2008 m. viduryje tokių buvo tik dešimčia daugiau nei 2007-aisiais.
Štai įmones Lietuvoje ir Kazachstane valdantis verslininkas Eligijus Survila šiuo metu taip pat daugiau dėmesio skiria veiklai užsienio rinkoje. “Į Kazachstano rinką įžengiau prieš penkiolika metų, įvertindamas didesnės rinkos potencialą ir palankesnę konkurencinę aplinką. Anksčiau šioje užsienio rinkoje buvau pasyvesnis dalyvis, bet dabar, kai Lietuvoje verslas merdi, aktyviau veikiu Kazachstano rinkoje. Čia mažesni mokesčiai, stiprus verslo palaikymas, tad valstybė greičiau brenda iš krizės”, – pasakoja verslininkas, Lietuvoje valdantis maisto žaliavų gamybos įmonę “SMS Eligita”. 2010 metais E.Survila netgi ėmėsi naujos veiklos – eksportuoti lietuvių mėsos, pieno ir saldumynų gamintojų produktus į Kazachstaną.
Verslininko manymu, 2007–2008 m. stebėtas vartojimo pakilimas į Lietuvą grįš dar labai negreit, todėl lietuviškam verslui reikėtų orientuotis į besivystančias šalis, kur didelės plėtros galimybės. Taip manančiųjų nuolat daugėja – pernai Vakarų medienos grupė pradėjo statyti fabrikų kompleksą Baltarusijoje, šiemet Azerbaidžane veiklą pradės “Alna Group” antrinė įmonė, sieksianti gauti valstybinio ir bankų sektoriaus užsakymų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad lietuviškos investicijos į užsienio šalis turėtų stiprėti, nes Lietuvos gamintojus jau pradeda rimtai varginti kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir menka vietinės rinkos perkamoji galia.

Kėlė valdymą į Nyderlandus ar Liuksemburgą

Pernai lietuviškos bendrovės ne tik ieškojo daugiau nišų užsienyje ir aktyviau ten kūrė savo atstovybes, kad būdamos arčiau savo klientų galėtų sumažinti išlaidas, bet ir dažniau svarstė galimybę perkelti įmonių valdymą į kitas šalis. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metais valdymą iš Lietuvos iškėlė keturi didieji mokesčių mokėtojai, tarp jų ir “Akropolis”.
Audito ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės “PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus partnerė Kristina Kriščiūnaitė patvirtino, kad 2010 m. iš įmonių sulaukė nemažai prašymų konsultuoti tiek dėl valdymo iškėlimo į kitą šalį, tiek dėl veiklos perkėlimo. “Tačiau negalime sakyti, kad tai masinis reiškinys. Tik didelės įmonių grupės tai svarstė ar pasinaudojo šiomis galimybėmis, mat jos galėjo tikėtis naudos – sąnaudos valdymo įmonėms išlaikyti užsienyje paprastai didesnės, tačiau palankesnė mokesčių sistema, todėl naudos pasiekiama per masto efektą. Įmonės, kurios kėlė valdymą, tai darė dažniausiai dėl pastovesnės ir stabilesnės mokesčių sistemos ir mažesnės bendros mokestinės naštos. O veikla buvo keliama svetur, ieškant naujų rinkų, siekiant sumažinti veiklos išlaidas”, – komentavo mokesčių ekspertė.
Ekspertų teigimu, valdymą perkelti dažniausiai buvo renkamasi tarp tradicinių kontroliuojančių bendrovių (holdingų) jurisdikcijų ES – Nyderlandų, Liuksemburgo, Kipro. Kaip rodo statistiniai duomenys, per krizę visose šiose šalyse padaugėjo Lietuvos verslo investicijų – nuo 2008 m. Nyderlanduose lietuvių verslininkų investicijos išaugo beveik septynis kartus – iki 902 mln. Lt, o Kipre – 2,6 karto – iki 414 mln. Lt.
Tokia tendencija rodo, kad plonėja Lietuvos piniginė, nes lietuviškoms įmonėms perkėlus savo veiklą ar verslą, biudžetas netenka verslo ir su juo susijusių mokestinių pajamų. Tačiau nors prieš porą metų įvykusi naktinė mokesčių reforma išgąsdino lietuviškas įmones ir paskatino ieškoti stabilesnių šalių savo holdingo bendrovėms, ekspertai mano, kad ši tendencija jau aprimo ir 2011 m. tokių atvejų nedaugės. K.Kriščiūnaitė pabrėžia, kad sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą iškėlusios įmonės pernai netgi grįžo į Lietuvą.
Optimizmo, nagrinėjant Lietuvos verslo žemėlapį, įneša ir pernai pastebėtas naujų verslų kūrimo suaktyvėjimas. “Registrų centro” duomenimis, 2009 m. per 10 mėn. įsteigtos 5133 įmonės, o 2010 m. – jau 5791. D.Arlauskas dideles viltis sieja su projektu verslumui skatinti “Verslo laiptai”, – jei šiemet bus pradėta tai įgyvendinti, paprastės įmonių steigimas, atsiras šeimos įmonių su nedideliu kapitalu ir mažais mokesčiais koncepcija.

Tikimasi 50 užsienio investuotojų

Lietuva ekonomikos augimo viltis sieja ne tik su lietuviškojo verslo plėtra ir eksporto didinimu, bet ir su užsienio investicijomis. 2010 m. prisiviliojome tris pasaulinio lygio korporacijas – tokių vardų kaip “Barclays”, “Western Union” ir IBM Lietuvoje tarp užsienio investuotojų jau senokai nebuvo girdėti. Vis dėlto skambūs vardai užsienio investicijų srauto statistikos nepagerino – tarptautines investicijas analizuojančios bendrovės “FDI Markes” duomenimis, iš viso pernai per 10 mėn. Lietuvoje pradėti 26 užsienio investuotojų projektai, o per visus 2009 m. pritraukti 36.
Ūkio ministras Dainius Kreivys žada, kad 2011 metai užsienio investuotojų skaičiumi bus derlingesni – planuojama prisivilioti apie pusšimtį įvairaus dydžio investuotojų, tarp jų ir keletą tokių garsių vardų kaip 2010-aisiais. Ekspertai tokius lūkesčius laiko pagrįstais ir giria premjero bei ūkio ministro aktyvumą, kviečiant į Lietuvą investuotojus. Jei šiemet Vyriausybė rodys tokias pat pastangas kaip ir pernai, keleto didelių vardų iš tiesų galime tikėtis. Juo labiau kad ūkio ministras D.Kreivys pernai lapkričio viduryje lankėsi Vokietijoje ir vienai didžiausių pasaulyje korporacijų “Bosch” pasiūlė kurti Lietuvoje paslaugų centrą, o “Schott Solar AG Mainz” kompanijai – steigti fotoelementų gamybos arba mokslinių tyrimų padalinį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu vieną didžiausių pasaulyje Kinijos telekomunikacijų bendrovę “Huawei” pakvietė kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą.
“Manome, kad tokia investuotojų pritraukimo tendencija išsilaikys, ypač jei į Lietuvą jau atėjusios įmonės ir toliau čia sėkmingai plėtos verslą. Tokiu būdu vienas investuotojas pritrauks kitą. Tikimės, kad Lietuvoje šiais metais įsisteigs daugiau verslo paslaugų centrų, kadangi turime kvalifikuotos darbo jėgos, kuri moka užsienio kalbų ir palyginti yra nebrangi. O tai vienas iš reikšmingesnių investuotojus į Lietuvą pritraukiančių aspektų”, – prognozuoja K.Kriščiūnaitė.
Prie Lietuvos konkurencinių pranašumų galima priskirti ir aukščiausio lygio Lietuvos vadovų dėmesį investuotojams. “Pozityvi Lietuvos valdžios pozicija pasireiškia ir praktine pagalba. Pavyzdžiui, vieną penktadienio popietę bendrovei “Western Union” kilo techninių problemų, – įmonės vadovai paskambino ūkio ministrui, ir nesklandumai buvo pašalinti per 45 min. To investuotojai kitose šalyse negauna”, – užtikrino “Investuok Lietuvoje” direktorius Mantas Nocius.
Jis minėjo, kad į Lietuvą šiemet gali įžengti ir vienas iš didesnių Europos prekybos tinklų. “Matau tikimybę, kad gali ateiti į mažmeninės prekybos sektorių didelis žaidėjas, nes dabar toks laikas, kai kompanijos su dideliais resursais gali atsikovoti neblogą rinkos dalį iš dabartinių jos dalyvių. Vienas Europos tinklas jau domisi Lietuva”, – atskleidė M.Nocius.
Beje, ekspertų nuomone, norint šiemet pritraukti didelius investuotojus, kaip ir pernai, Vyriausybė neapsieis be dotacijų. Lietuvos verslininkai ir dalis ekspertų kritikuoja Vyriausybę, kad remiami ne savi, o svetimi verslininkai, tačiau ši atkerta, kad Lietuvos verslininkams iš ES paramos investicijoms skirta 2 mlrd. Lt, o užsienio investuotojams – tik 68 mln. Lt.
Advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad didieji investuotojai renkasi iš kelių panašių valstybių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, todėl pasiūlyti jiems dotaciją labai svarbu. M.Nocius įsitikinęs, kad be dotacijų Lietuvai nebūtų pavykę prisitraukti nei “Barclays”, nei “Western Union”. “Štai Lenkija iš europinių pinigų skyrė 15 mln. dolerių, kad britų arbatos gamintoja “Twinings” pas juos perkeltų gamyklą. Tai rodo, kad konkurencija dėl investicijų didelė. Mes tokių pinigų neskiriame, bet didieji investuotojai įpratę gauti dovanų – jei negaus čia, pasuks kitur”, – tvirtino “Investuok Lietuvoje” vadovas. Jis pridūrė, kad didieji investuotojai ne tik sukuria daug darbo vietų, bet moka gerus atlyginimus, todėl per mokesčius į biudžetą patenka daugiau pinigų nei iš lietuviškų įmonių.

Investuotojus gąsdina biurokratija

Kita vertus, nors turime ir konkurencinių pranašumų, akis vis dar bado iki šiol taip ir neišspręstos problemos. Didžiuosius užsienio investuotojus konsultuojančios advokatų kontoros “Sorainene” advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad investuotojams Lietuvoje labiausiai kliūva biurokratija ir nepaslanki darbo teisė.
“Paties premjero raginamas investuotojas ateina į Lietuvą, jam pažadamos dotacijos. Bet vos procesai nusileidžia į ministerijų lygį, paaiškėja, kad joms gauti prireiks daugybės paraiškų, dokumentacijos. Investuotojams taip pat nepatinka sudėtingas darbo teisės reguliavimas ir nepatogus susisiekimas iš Vilniaus su Europos šalimis”, – į iki šiol dar neatliktus Lietuvos namų darbus dėmesį atkreipė advokatas.

Įkirta: Sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą į užsienį iškėlusios įmonės grįžta į Lietuvą.

Lentelė

Kiek didieji investuotojai sukurs darbo vietų

“Barclays”
2010 m. – 500
2011 m. – 700

“Western Union”
2010 m. – 192
2011 m. – 200

Jų nuomone, kontūras apibrėžia ne visą teritoriją, nes jis neatspindi Rusijos Ivangorodo miesto, Rusijos Užnarvio, kai kurių Pskovo srities teritorijų, priklausiusių Estijai iki Antrojo pasaulinio karo.

“Nėra žemių už Narvos, nėra didelės dalies Setumos (teritorijos, kur gyveno setu). Yra Estijos SSR siena. Turint omenyje, kad pinigai yra simbolis, kuris turi atspindėti istoriją ir kultūrą, euro monetos dabar tėra dalinis (simbolis)”, – pirmadienį Estijos televizijos vakaro naujienų laidoje sakė setu seniūnas Ahto Raudoja (Ahtas Raudoja).

Setu nuomone, monetose neatspindi teritorijos, kuri priklausė Estijai pagal 1920 metais sudarytą Tartu taikos sutartį su Sovietine Rusija.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui administracinė sieną tarp Estijos SSR ir RSFSR buvo pastūmėta labiau į vakarus. Atkūrus Estijos nepriklausomybę 1991 metais pasienyje gyvenanti ortodoksinė finougrų tautelė buvo perskelta perpus: viena dalis gyvena Rusijoje, kita – Estijos respublikoje.

Rusija laiko Tartu sutartį istoriniu dokumentu, o Estija – galiojančiu, tai patvirtino šalies parlamentas 2005 metais Estijos ir Rusijos sienos sutarties ratifikavimo įstatymo preambulėje.

Estija perėjo prie euro nuo šių metų sausio 1 dienos. Estijos euro monetose pavaizduotas dabartinis šalies geografinis kontūras.