Japonijoje avarijos ištiktoje Fukušimos-Dajiči atominėje jėgainėje pirmadienį įvyko antras vandenilio sprogimas per pastarąsias tris dienas, per kurį buvo sužeisti devyni darbuotojai.

Detonavus vandeniliui, virš jėgainės pakilo didelis dūmų debesis, tačiau ją eksploatuojanti įmonė teigia, kad spinduliuotės lygis vis dar neviršija leistinos ribos.

Sprogimas jėgainės 3-ajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti, sugedus aušinimo sistemoms dėl smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, paskatino paskelbti nurodymą šimtams gyventojų neišeiti iš namų, pranešė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nurodė, kad 3-ajame jėgainės bloke radiacijos lygis buvo apie 10,65 mikrozivertų. Jėgaines eksploatuojančios įmonės vyriausybę įpareigotos informuoti tik tada, kai radiacijos lygis pasiekia 500 mikrozivertų.

Šeštadienį panašus sprogimas įvyko tos pačios elektrinės 1-jame bloke. Tąsyk buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija.

Japonijos branduolinio saugumo agentūra nurodė, kad pirmadienį per sprogimą nukentėjo devyni darbuotojai, tačiau kol kas neaišku, ar jie buvo apšvitinti. Kaip sakė agentūros atstovas Ryohei Shomi (Riohėjus Šiomis), jie visi nėra praradę sąmonės.

Reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeistas, pridūrė R.Edano, stengdamasis išsklaidyti nerimą dėl pavojaus aplinkai ir žmonėms. Televizijos reportažuose matoma, kad jėgainės 3-ojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus pirmajam sprogimui: išorinės sienos buvo išgriautos; liko tik pastato karkasas.

Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o iki 160 jų patyrė spinduliuotės poveikį.

Anksčiau pirmadienį 3-ajame reaktoriuje smarkiai padidėjo spaudimas, todėl teko evakuoti 21 jėgainės darbuotoją. Tačiau jie grįžo prie darbo, kai slėgis šiek tiek sumažėjo.

Naujienų agentūros “The Associated Press” žurnalistai pajuto sprogimo bangą cunamio nuniokotame Somos uostamiestyje, esančiame už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo reaktoriaus. Jie pranešė išgirdę tolimą sprogimo aidą ir pajutę sudrebant žemę.

Šiaurės rytų Japonijoje apie gedimus pranešama iš keturių atominių jėgainių, tačiau didžiausias pavojus gresia Fukušimos-Dajiči elektrinei. Šiuo metu neįmanoma įprastu būdu aušinti trijų reaktorių Dajiči jėgainėje, taip pat dar trijų netoliese esančiame kitame branduoliniame komplekse, nes dėl žemės drebėjimo buvo sugadintos elektros linijos, o cunamis užliejo atsarginius generatorius.

Darbuotojai pumpuoja jūros vandenį į 1-ąjį ir 3-ąjį blokus, išnaudodami paskutinę galimybę ataušinti šiuos reaktorius.

Kiti keturi reaktoriai, kuriuose temperatūra taip pat padidėjusi, kol kas aušinami nenaudojant koroziją sukeliančio jūros vandens, dėl kurio reaktorių vėliau tikriausiai nebebūtų įmanoma eksploatuoti.

Tikimybė, kad radioaktyvios medžiagos iš Japonijos galėtų pasiekti Lietuvą, yra labai maža, sekmadienio vakarą pranešė Radiacinės saugos centras.

Išplatintame pranešime centras nurodė, kad tuo atveju, jei dėl nesklandumų Japonijos atominėse elektrinėse atsirastų radioaktyvių medžiagų išmetimai, jie galėtų paveikti gyventojus tik lokaliai.

“Tikimybė, kad radioaktyvios medžiagos galėtų su atmosferos pernaša pasiekti Lietuvą, yra labai maža, praktiškai tokia tikimybė eliminuojama”, – sakoma pranešime.

Pagal esamas prognozes, patekusios į aplinką radioaktyviosios medžiagos būtų nešamos Ramiojo vandenyno link, artimiausias žemynas – Pietų Amerika.

“Kol šios medžiagos pasiektų mūsų šalies teritoriją (jeigu ir pasiektų), praeitų daug laiko bei dėl sklaidos atmosferoje radioaktyvioji tarša labai sumažėtų, praktiškai iki neišmatuojamų dydžių”, – informavo Radiacinės saugos centras.

Pranešime teigiama, kad šiuo metu jokios grėsmės gyventojai sveikatai nėra, jokių pokyčių matuojant gamtinį jonizuojančiosios spinduliuotės foną nestebima.

Sekmadienį nepaprastoji padėtis paskelbta antrojoje – Onagavos atominėje elektrinėje, kur po žemės drebėjimo buvo užfiksuota pernelyg didelė spinduliuotė.

Šeštadienį, kitą dieną po didžiausio per visą Japonijos istoriją žemės drebėjimo ir cunamio, senstančioje Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje sprogo reaktoriaus dalis.

Ramiajame vandenyne ties pietine Japonijos dalimi antradienį įvyko 7,4 balo žemės drebėjimas, dėl kurio Japonijos meteorologijos agentūra paskelbė cunamio pavojų.

Apie 2 val. 20 min. (trečiadienį) vietos (antradienį 19 val. 20 min. Lietuvos) laiku užregistruotų požeminių smūgių židinys buvo maždaug 130 kilometrų nuo Čiči salos Ramiajame vandenyne, 10 kilometrų gylyje.

Cunamio pavojus Japonijos saloms paskelbtas vidutinio lygio. Pranešimų apie kokią nors padarytą žalą kol kas nėra.

Kinijos šiaurės vakarus praeitą savaitę sukrėtusio žemės drebėjimo aukų skaičius padidėjo iki 1 944, o dar 216 žmonių iki šiol nerasti, pirmadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Per žemės drebėjimą, kuris praeitą trečiadienį smogė atokiai Činghajaus provincijai, buvo sužeisti 12 315 žmonių, o 1 134 sužeistųjų būklė tebėra sunki, naujienų agentūra “Xinhua” citavo gelbėtojų tarnybos pateiktą informaciją.

Kinijos šiaurės vakarų regioną šią savaitę nuniokojusio stipraus žemės drebėjimo aukų skaičius padidėjo iki 791, penktadienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra “Xinhua”.

6,9 balo drebėjimas, kuris trečiadienio rytą smogė atokiai Jušu apygardai Činghajaus provincijoje, sugriovė tūkstančius namų. Nelaimės zonoje pradėta didelė gelbėjimo operacija.

Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje konferencijoje tarptautinės organizacijos ir atskiros valstybės sutarė skirti dar 9,9 mlrd. JAV dolerių (25 mlrd. Lt), sausį žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui. Šiais pinigais dvejus metus bus finansuojami atstatymo projektai skurdžiausioje Amerikos žemyno valstybėje.

Daugiausiai pinigų skirs ES (4 mlrd. Lt) ir JAV (2,9 mlrd. Lt). Atskirai nuo ES dar 180 mln. eurų (622 mln. Lt) maisto produktams ir valdžios įstaigų atkūrimui skirs Prancūzija.

Priminsime, kad šią Karibų jūros valstybę sausio 12 d. sukrėtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, sulygindamas su žeme kai kuriuos sostinės Port o Prenso rajonus. Stichija nusinešė mažiausiai 220 tūkst. gyvybių, o 1,3 mln. žmonių paliko be pastogės.