„Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo detektuojami Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje“, – teigiama centro pranešime.
RSC patikslina, kad Vilniaus miesto aerozolių stotyje išmatuoti jodo kiekiai tesiekia 0,00005 Bq/m³ (kai po Černobylio avarijos siekė iki 120 Bq/m³) ir šie matavimai patvirtina kolegų iš Islandijos išmatuotus lygius. Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo nustatomi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
RSC dar kartą patikina, kad tokie maži radionuklidų kiekiai jokio neigiamo poveikio ir rizikos Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai neturės.“
Prastesnė padėtis vyrauja Japonijoje. Praėjus dviem savaitėms po šalį sukrėtusios stichijos ir sprogimo Fukušimos atominėje elektrinėje, Tekančios saulės šalies gyventojų vis dar tyko pavojai.
Vakarykštė spauda praneša, kad trečiadienį Japonijos policija patikslino, kad katastrofos aukomis tapo 9487 žmonės, o dingusiais be žinios laikoma 15 617 japonų. Iš nelaimės zonos evakuota 360 tūkst. žmonių – jie apgyvendinti laikinose pastogėse visoje šalyje.“
Apie optimistiškesnę padėtį Japonijoje pasakoja „Vakarų ekspreso“ kalbinta Vilniaus universiteto japonologijos specialybės studentė Rūta Aleksandravičiūtė, kuri šiuo metu studijuoja Osakos universitete Japonijoje. „Nors vis nuaidi sprogimai, japonai akcentuoja, kad viskas gerai, tik yra tikimybė, jog sprogs, tuo tarpu Vakarai eskaluoja, jog Japonija – tarp katastrofos ir didžiulės katastrofos. „Nežinia, ar japonai kažką nuslepia, ar Vakarai perdeda“, – sakė lietuvė.“
Reikėtų sutikti, kad milžiniškas žuvusių žmonių skaičius itin sukrėtė visą pasaulį. „Lietuvos rytas“ rašo, kad tai net pakeitė japonų ritualus – „Šiaurės rytinėje Japonijos dalyje šiomis dienomis masinėse kapavietėse laidojamos 9 balų žemės drebėjimo ir jį lydėjusio cunamio aukos.
Dalis žuvusiųjų laidojami paprastuose faneros karstuose, kiti – suvynioti į plastikinius maišus. Pagaminti tinkamų karstų nebuvo laiko.
Toks laidojimo būdas iki šiol daugeliui Japonijoje, kurioje viena vyraujančių religijų – budizmas, buvo neįsivaizduojamas. Čia mirusieji dažniausiai kremuojami, o į urnas sudėti jų pelenai laidojami akmeniniuose šeimos mauzoliejuose prie budistų šventyklų. Vietos taisyklės dažnai netgi draudžia kūnus laidoti žemėje.
Vis dėlto Japonijos pareigūnai jau patikino visų stichijos aukų artimuosius, kad žuvusieji vėliau bus palaidoti laikantis tradicijų. Jų kūnai bus iškasti ir kremuoti.“
Deja, japonų pečius užgulė ir finansinės problemos. „Lietuvos žinios“ skelbia, kad „Kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis ir sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijai kainuos 15-25 trln. jenų, arba 185-308 mlrd. dolerių.“
Nepaisant begalės žmonių žūties, didelių nuostolių, šiuo metu japonus slegia ir neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius. Apie vis naujas baimes Japonijoje skelbia „Lietuvos rytas“ – „Tokijo valdžia vakar rekomendavo miesto gyventojams negirdyti vaikų vandeniu iš vandentiekio. Mat vandens mėginiuose rasta radioaktyviųjų medžiagų pėdsakų, tarp jų jodo.“
„Respublika“ praneša, kad Japonija lieka be maisto ir vandens: „Žmogui pavojingos radiacijos dozės jau aptiktos ne tik špinatuose, bet ir dar dešimtyje daržovių rūšių, tarp jų – brokoliuose ir žiediniuose kopūstuose. Taip pat siūloma netiekti pieno iš kaimyninės Ibarakio prefektūros. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad į rinką galėjo patekti daugiau užterštų maisto produktų, nei iki šiol manyta.“
„Iš Japonijos importuojamas maistas – radioaktyvus“, – teigia „Verslo žinios“. Tačiau Mindaugas Kašinskas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas – „Verslo žiniose“ komentuoja, kad „Mūsų rinkoje galima rasti žuvininkystės produktų, prieskonių ir arbatos iš Japonijos. Tačiau po sprogimo Japonijos atominėje elektrinėje jokie maisto gaminiai iš šios šalies į Lietuvą dar nepateko. Jie mūsų rinką pasieks kiek vėliau, nes maisto produktų tiesiogiai iš Japonijos neimportuojame, juos gauname per kitas ES šalis. Rizika, jog į Lietuvą bus importuota radioaktyvių maisto produktų, yra labai maža.“
Loading ...