Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms.

Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą (angl. – „Bayesian analysis“). Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš tiesų yra tik nuokrypis nuo normos arba tiesiog išimtinis atvejis, kokių visatoje daugiau galbūt ir nėra. Tyrimo duomenys liudija, jog egzoplanetose galimai egzistuojančios gyvybės tikimybė yra menka.

„Iškasenos byloja, jog gyvybė Žemėje atsirado labai anksti, – pasakoja Prinstono universiteto astrofizikos profesorius Edvinas Terneris (Edwin Turner) ir buvęs universiteto tyrėjas Deividas Špygelis (David Spiegel). – Todėl žmonės manė, jog gyvybė visatoje gali būti gana paplitęs fenomenas – juk Žemėje ji atsirado taip greitai. Tačiau žinios apie gyvybę Žemėje iš tiesų labai nedaug tegali pasakyti apie gyvybės tikimybę kitose planetose.“

„Tikimybė modeliuojama iš tam tikrų prielaidų, o kai kurios jų suformuluotos iš pernelyg optimistinių apibendrinimų, – pastebi E. Terneris. – Mūsų tyrimo rezultatas tikrai nėra galutinis verdiktas, tačiau turimų duomenų analizė leidžia manyti, jog diskusija apie gyvybę kitose planetose formuojama remiantis daugiausiai senesnėmis prielaidomis.“

Masačiusetso technologijų universiteto profesorius Džošua Vinas (Joshua Winn) pareiškė, jog kolegos E. Terneris ir D. Špygelis pagrįstai dvejoja nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybėmis. Egzoplanetų charakteristikas tyrinėjantis Dž. Vinas su tyrimo rezultatais yra susipažinęs, tačiau jame nedalyvavo.

„Dažniausiai girdimas argumentas yra toks: gyvybė turi būti paplitusi visatoje, priešingu atveju ji nebūtų Žemės paviršiuje atsiradusi išsyk planetos paviršiui pradėjus vėsti, – tvirtina Dž. Vinas. – Argumentas iš pirmo žvilgsnio atrodo įtikinamas, tačiau E. Terneris ir D. Špygelis pademonstravo, jog jis neatlaiko kruopštaus statistio patikrinimo. Jų atlikta statistinė analizė byloja, jog Žemė greičiausiai yra vienintelė gyvybei tinkama planeta.“

„Gyvybės atsiradimas Žemėje davė pagrindą optimistinėms nuostatoms, tačiau dabar aš dėl gyvybės kitose planetose nebesu toks tikras, – pridūrė Dž. Vinas. – Nors, mano įsitikinimu, mokslininkai ir toliau pagal galimybes turėtų tęsti gyvybės paieškas kituose pasauliuose.“

Kosmoso gelmes zonduojantys palydovai ir orbitiniai teleskopai yra atradę daugybę įvairiausių planetų, savo sudėtimi, o kai kuriais atvejais – ir dydžiu, panašių į Žemę. Jos aplink gimtąsias savo žvaigždes sukasi vadinamojoje gyvybės zonoje, kur vanduo gali būti skysto pavidalo. Ypač daug viltingų žinių yra teikusi NASA kosminė observatorija „Kepler Space Telescope“

Vis dėlto, anot D. Špygelio, nors šiais prietaisais atliekami stebėjimai ir nemažina nežemiškos gyvybės lūkesčių, tų stebėjimų rezultatų dar negalima laikyti įrodymais, jog nežemiška gyvybė tikrai egzistuoja arba jos tikrai nėra. Žmonija paprasčiausiai tų planetų atžvilgiu projektuoja savo žinias apie gyvybę Žemėje. Tačiau tai dar nereiškia, jog tos projekcijos yra teisingos – realybė gali būti kitokia.

„Atmeskime tai, ką mes žinome apie gyvybę Žemėje, ir to tikrumo nebelieka – pasidaro nebeaišku, kaip bet kurioje planetoje galėtų vykti abiogenezės procesai, – tęsia D. Špygelis. Jis su kolega, remdamasis tyrimo rezultatais, siekia atkreipti dėmesį, jog žmonijos lūkesčiai nežemiškos gyvybės klausimu yra galbūt kiek pernelyg dideli, o kai kuriais prioritetiniais argumentais verta suabejoti. Anot mokslininkų, gyvybės atsiradimas Žemėje buvo toks ryškus, jog jis būtų gana prastas barometras prognozuojant, kaip gyvybė galėjo atsirasti kur nors kitur visatoje.

technologijos.lt

Valstybės kontrolė, atlikusi 2009 metų finansinį ir teisėtumo auditą Žemės ūkio ministerijoje, nustatė nemažai pažeidimų. Dviejų administracinių pastatų rekonstrukcijos darbams 2006–2009 m. Valstybės investicijų projekte buvo numatyta skirti daugiau nei 22 mln. Lt, o išleista per 27 mln. Lt. Nors projektui numatytos lėšos buvo viršytos, tačiau rekonstruotas tik vienas pastatas.

Auditoriai konstatavo, kad daugiau kaip pusę darbų ministerija nupirko neskelbiamų derybų būdu iš darbus jau vykdžiusio rangovo. Rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pagal netinkamai parengtą projektą, dėl kurio keitimų prireikė papildomų biudžeto lėšų, buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo.

Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose auditoriai nustatė buhalterinės apskaitos klaidų. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno augalų veislių tyrimo stočių apskaitoje įregistruoti ankstesniaisiais metais įsigyti beveik 5 mln. Lt vertės pastatai ir statiniai, nesant jų vertę pagrindžiančių įsigijimo dokumentų.

Ministerija, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, apskaitos duomenų tinklo kūrimo ir įgyvendinimo darbams vykdyti VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai pervedė 1,4 mln. Lt, nors šiuos darbus turėjo pirkti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka. Ministerija automobilių remonto paslaugas pirko netaikydama nė vieno ministerijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklėse numatyto pirkimo būdo ir už jas sumokėjo 93 tūkst. Lt jau pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Kauno ir Vilniaus augalų veislių tyrimo stotys patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas išnuomojo nesivadovaudamos valstybės turto nuomą reglamentuojančiais teisės aktais. Kauno augalų veislių tyrimo stotis ne viešo konkurso būdu gyvenamąsias patalpas išnuomojo įstaigoje nedirbantiems asmenims. Vilniaus augalų veislių tyrimo stotis, neturėdama tokios teisės, išnuomojo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą asfaltuotą aikštelę vairavimo mokymo paslaugas teikiančiai privačiai bendrovei.

Atsižvelgusi į auditorių pastabas ministerija parengs Vyriausybės nutarimo projektą dėl patalpų perdavimo Kauno rajono savivaldybei, o Vilniaus augalų veislių tyrimo stotis sutartį dėl asfaltuotos aikštelės ir negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukė.

Seimas iš naujo svarstys prezidentės grąžintus Seimui pakartotinai svarstyti įstatymus, susijusius su žemės valdymu. Už siūlymą grąžintus įstatymus svarstyti iš naujo balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 5.

Pagrindiniu komitetu šiems įstatymams svarstyti paskirtas Kaimo reikalų komitetas, papildomais – Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Seimo posėdyje planuojama svarstyti birželio 18 d.

Dalia Grybauskaitė pasisako už atsakingos savivaldos stiprinimą ir nuoseklią, lygiateisę ir tolygią visos šalies regioninę plėtrą. Ji mano, jog grąžintuose įstatymuose nustatytas valstybinės žemės valdymo funkcijų išskaidymas, padalijant jas tarp miesto ir kaimo, Nacionalinei žemės tarnybai ir 60 savivaldybių, ne tik kad nepriartins žemės prie žmogaus, nepagreitins su žeme susijusių klausimų sprendimo ir nesustiprins savivaldos, o tik sudarys prielaidas piktnaudžiauti esminiu valstybės ir visuomenės turtu – valstybine žeme bei pakirs visuomenės pasitikėjimą tiek savivalda, tiek valstybe.

Prezidentė pažymi, kad valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas. Todėl neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai.

Žemės santykius reguliuojantys įstatymai privalo užtikrinti efektyvų, racionalų, centralizuotą ir visuomenine nauda pagrįstą valstybinio turto – žemės valdymą, valstybės įsipareigojimų piliečiams vykdymą bei užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijai valstybinės žemės disponavimo srityje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė savo siūlymus ir grąžino Seimui tobulinti Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas. Pasak jos, visa valstybinė žemė turi likti valstybės rankose, o už ją atsakinga turi būti tik viena valstybinė institucija.

Šiomis pataisomis Seimas siekia įteisinti tvarką, jog, panaikinus apskritis, valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms.

Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams. Panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių, kur savivaldybėms nėra suteiktos teisės disponuoti (tai yra, parduoti, nuomoti, dovanoti ir pan.) valstybine žeme.

Prezidentė vadovaujasi Konstitucinio teismo ne kartą pateiktais išaiškinimais , jog neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams. Konstitucinis teismas pabrėžia, jog visas valstybės turtas, žemė taip pat, turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei.

Prezidentės nuomone, Seimo siūlymas išskaidyti valstybinės žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijose esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt.

Prezidentės nuomone, tokia tvarka kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai , kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadas, kuriose teigiama, jog valstybinės žemės valdymo ir disponavimo funkcijų perdavimas savivaldybėms ne tik neužkirstų , bet dar padidintų piktnaudžiavimo ir neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės panaudojimo tikimybę. Generalinė prokuratūra konstatuoja, jog naujos pataisos tik susilpnintų efektyvios kontrolės mechanizmą, įteisintų vienašališką sprendimų priėmimą.

Prezidentė teigia atsižvelgusi ir į grupės Seimo narių, atstovaujančių įvairias politines jėgas, motyvuotą kreipimąsi , kuriame pasiūlytos pataisos vadinamos žalingomis valstybei ir jos žmonėms. Neigiamą nuomonę apie įstatymą yra pareiškusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos matininkų asociacija, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai.

Prezidentės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija.

Šią savaitę Seimą pasieks prezidentės Dalios Grybauskaitės veto parlamentarų priimtoms Žemės įstatymo pataisoms. Jos – vienos svarbiausių naikinant apskričių viršininkų administracijas. Jei valdantieji neskubės ieškoti kompromisų, stringantis reformos vežimas sukels nepatogumų paprastiems žmonėms, rašo “Lietuvos žinios”.

Prezidentės D.Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė dienraščiui sekmadienį patvirtino, kad valstybės vadovė vetuos Žemės įstatymo pataisas. “Netrukus bus gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros nuomonės dėl įstatymo. Tuomet baigsime rengti siūlymus, kaip reikia sutvarkyti šį teisės aktą. Prezidentės veto su siūlymais Seimas turėtų gauti trečiadienį”, – sakė ji.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuo liepos 1-osios po savo sparnu turės priglausti 744 naikinamose apskričių viršininkų administracijose dirbančius žemėtvarkininkus. Pagal apskričių reformos sumanytojų planą šie darbuotojai užsiimtų kaimo vietovėse esančios žemės administravimu. Nors metų vidurys – čia pat, NŽT net nepradėjo perimti apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų ir darbuotojų. Tarnybos atstovai tikina negalintys to daryti, kol prezidentė D.Grybauskaitė nepasirašė Žemės įstatymo pataisų.

NŽT Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Vasiliauskas dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė, kad tarnybos vadovus šiuo metu kausto nežinomybė. “Kol neįsigaliojo pataisos, numatančios, kokias funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų perimame, tol nieko negalime daryti. Laiko beveik neliko, o mes net nežinome, kiek priimsime žmonių, nes neturime informacijos, kiek tarnybai bus skirta pinigų žemėtvarkininkų algoms”, – nuogąstavo G.Vasiliauskas.

Jo teigimu, jei pataisos neįsigalios iki liepos, apskričių viršininkų administracijose dirbantys žemėtvarkininkai bus paprasčiausiai atleisti. “Ką tada reikės daryti, neįsivaizduoju”, – pridūrė G.Vasiliauskas. Skaičiuojama, kad naujiems darbuotojams išlaikyti per antrąjį šių metų pusmetį tarnybai reikėtų apie 17 mln. litų.

Pagal Žemės įstatymo pataisas patikėjimo teise apskričių valdyta žemė būtų tvarkoma dviejų šeimininkų: kaimo vietovėse ją administruotų NŽT, o miestuose ir rajonuose – savivaldybių administracijos. Parlamentarai tokiems pakeitimams pritarė nepaisydami prezidentės išsakytų abejonių dėl galimos korupcijos. Teigiama, kad įsigaliojus pataisoms valstybė nebekontroliuotų miestų valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir kitų klausimų, juos spręstų tik savivaldybių pareigūnai. D.Grybauskaitės manymu, norint išvengti neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės naudojimo, žemės klausimus reikia perduoti vienai valstybės institucijai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma dienraščiui sakė, kad prezidentės veto daugelio parlamentarų nenustebins, nes apie tai puse lūpų kalbėta ir anksčiau. Konservatorius vylėsi, kad valstybės vadovės veto apskričių reformos nesustabdys. “Nieko baisaus nenutiks. Iš teisės akto galima išbraukti tą dalį, kuri savivaldybėms suteikia teisę tvarkyti miestuose esančią žemę, ir visą valstybinę žemę patikėti NŽT”, – teigė parlamentaras. Anot jo, blogai būtų tik tokiu atveju, jeigu vetuotų pataisų svarstymas užtruktų ir tik prieš liepos 1-ąją taptų aišku, kam bus patikėta tvarkyti valstybinę žemę.

“Tuomet liktų labai mažai laiko struktūrų pertvarkai. Tektų susitaikyti su tuo, kad žemės tvarkymo reikalai kuriam laikui strigs”, – perspėjo J.Razma.

Nors iki liepos 1-osios laiko lieka vis mažiau, Vyriausybė dar nėra nusprendusi, kiek papildomai lėšų skirs ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms, kurios perims dalį apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra suskaičiavusi, jog apskričių viršininkų administracijų darbams tęsti per metus reikia daugiau kaip 41 mln. litų. Šiuo metu šiose administracijose dirba apie 2 tūkst. žmonių. Po reformos beveik pusė jų pereis į ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas.

Ministerijos jau yra pateikusios skaičiavimus, kiek lėšų joms reikės naujiems darbuotojams išlaikyti. Pavyzdžiui, VRM nuo liepos ketina priglausti 42 specialistus, kurių darbo užmokesčiui per metus būtų skiriama 1,7 mln. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada įdarbinti 35 žmones. Iki metų pabaigos jų algoms reikės beveik 1 mln. litų, dar 105 tūkst. litų ŠMM iš Vyriausybės prašo kitoms išlaidoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei keliose jai pavaldžiose įstaigose norima įdarbinti 28 tarnautojus, kurių algos iki metų pabaigos biudžetui atsieitų apie 400 tūkst. litų.

Papildomos pareigybės būtų steigiamos ir Ministro pirmininko tarnyboje, 10 darbuotojų išlaikymas per antrąjį pusmetį kainuotų 360 tūkst. litų.

Vos prabilę apie planus naikinti apskričių viršininkų administracijas valdantieji tikino, kad taip bus sutaupyta biudžeto lėšų. Tačiau tikslių skaičiavimų, kokios naudos iš reformos gaus valstybės kišenė, iki šiol nėra.

VRM Teritorinio administravimo politikos skyriaus vedėjas Adolfas Norkūnas dienraščiui sakė, kad per metus tikimasi sutaupyti 30 mln. litų – tiek buvo skiriama dalies administracijų darbuotojų algoms. “Tačiau nereikia pamiršti, kad nebereikės išlaikyti dalies patalpų, kuriose glaudėsi administracijos, bus sutaupyta transporto, komunalinių paslaugų sąskaita, tačiau kiek iš to laimėsime, pamatysime tik kai reforma jau bus įvykusi”, – aiškino A.Norkūnas.