Valstybės sektoriuje algos kyla ketvirtas ketvirtis iš eilės. Keista, nes oficialiai tikinama, kad jos nėra didinamos, be to, ūkio augimas stabtelėjo ir ateities prognozės pesimistiškesnės nei anksčiau, tad pagrindo jas kelti – jokio.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 0,4 proc., iki 2116 Lt. Algos valstybės sektoriuje sudarė 2244,8 Lt ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 proc. Privačiame sektoriuje alga kur kas mažesnė – 2036,2 Lt, mažiau ir padidėjo – 0,4 proc.
Pramonininkų konfederacijos finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas stebisi, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis kyla ketvirtą ketvirtį iš eilės, o privačiame – trečią ir mažesniais tempais. Reikia turėti omeny, kad ir per krizę privatus sektorius buvo priverstas algas mažinti beveik 3 proc. daugiau, nei jos sumažintos viešajame. „Kai didėja neramumai finansų rinkose ir darosi vis brangiau skolintis, o biudžeto deficitas viršija 5,1 proc. BVP, šiandien vargu ar tinkamas laikas didinti algas viešajame sektoriuje, juolab oficialiai tikinant, kad jos nedidėja. Kai deramasi dėl minimalaus atlyginimo, Vyriausybė tikina, kad dėl įtampos finansų rinkose jo negalima kelti, tačiau tai negalioja patiems valdininkams ir jau šiuo metu didina biudžeto deficitą“, – piktinasi A.Izgorodinas.
Oficialiai ir kitąmet viešajame sektoriuje atlyginimų kelti nežadama, tačiau valstybės biudžeto projektas remiasi prognozėmis, kad vidutinė alga valstybėje  2012 m. didės 5,5 proc.

Jei antrąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių rinkos mėgino ieškoti savojo kelio ir stengėsi nepasiduoti pasaulyje plintančiam pesimizmo virusui, tai trečiąjame klusniai pasuko ten pat, kur ir visi kiti – žemyn.

Visi aštuoni „SEB Enskilda“ Baltijos šalių sektoriniai indeksai sparčiai smuko ir šiuo požiūriu procesas niekuo nesiskyrė nuo Šiaurės šalių ir pagrindinių Europos biržų. Tiesa, trečiame ketvirtyje vartojimo prekių indekso „Enskilda VPI“ vertė mažėjo vos 0,8 proc. ir tai rodo, kad vidaus rinka, taip sunkiai atsigaunanti po pirmosios krizės bangos, nenori lengvai pasiduoti prastėjančioms vartotojų nuotaikoms, o investuotojai šias pastangas vertina.

„Apibendrinant reikėtų konstatuoti, kad Baltijos šalių sektoriniai indeksai gana tiksliai atspindėjo tai, kas ir šiuo metu vyksta Šiaurės šalių ir kitose Europos biržose bei realiame sektoriuje. Ir tai yra svarbus indikatorius, nes pačių indeksų vaidmuo kiek pakito. Jeigu anksčiau biržų indeksai buvo ekonominio ciklo krypties ankstyvieji pranašai, tai dabar pokyčiai biržose nemaža dalimi nulemia realaus sektoriaus priimamus sprendimus ir, atitinkamai, ekonominio ciklo kryptį. Lūkesčiai tampa vis svarbesni makroekonominiams procesams, o šiuolaikinės informacijos sklaidos galimybės realųjį sektorių verčia lūkesčių įkaitu. Kitaip tariant, indeksai šiandien ne tik prognozuoja – jie formuoja ekonomikos tendencijas”, – komentavo “SEB Enskilda” asocijuotasis direktorius Artūras Gegužis.

Pasak jo, pagrindinėse biržose indeksų kryptis diktuoja valstybių skolos problemos, neapibržėtumas ir tiesiog nesugebėjimas susitarti sprendžiant bendras makroproblemas. Ypač nukentėjo į reikšmingas kapitalines investicijas orientuotas (kapitalui imlios) šakos – statybų, automobilių, inžinerijos pramonė. Statybų indeksas „Enskilda SI” per tris mėnesius prarado net 30,7 proc. vertės, Šiaurės šalių biržų statybos sektoriaus akcijos smuko 23 proc., o pagrindinėse Europos biržose – 11 proc.

Bankai Europos rinkose prarado daugiausia – 28,6 proc. vertės. Baltijos šalių „Enskilda BI“ bankų indeksas sumenko 21,5 proc. „Tai suprantama, nes bankų aktyvuose yra labai daug abejotinos vertės valstybių skolos popierių. Be to, dėl prastėjančios pasaulinės makroekonominės aplinkos bankai taip pat kenčia, nes būdami ekonominio organizmo kraujotakos sistema, jie negali „jaustis“ gerai, jei visas organizmas serga“, – sakė A.Gegužis.

Užsienio rinkose daug vertės prarado laivininkystės indeksai – tai susiję su lūkesčiais, kad tarptautinės prekybos apimtys menks.

Palyginti nedaug pigo maisto ir gėrimų pramonė. „Enskilda MGI“ indeksas prarado 13,8 proc., Europoje šio sektoriaus akcijos atpigo 4 proc. Tiesa, Šiaurės šalyse sektoriaus krytis buvo reikšmingas – 28,1 proc. tačiau čia pokyčius lėmė 40 proc. atpigusios „Carlsberg“ akcijos (sudaro apie 20 proc. indekso vertės) ir pingančios ne geriausius laikus išgyvenančių žuvies bei jūros gėrybių perdirbimo bendrovių akcijos.

Įdomu tai, kad per trečią ketvirtį visose stebimose rinkose buvo vienas vienintelis indeksas, kurio vertė kilo – Šiaurės šalių biržose listinguojami telekomai. Tiesa, jo vertė augo vos 0,4 proc., tačiau net ir toks menkas augimas yra išskirtinis dalykas juodųjų lūkesčių laikotarpiu. „Telekomai apskritai yra gana atsparūs ekonomikos ciklams ir netikėtoms krizėms, todėl ši tendencija tiesiog patvirtino jų statusą“, – pažymėjo „SEB Enskilda“ asocijuotasis direktorius.

Europos biržose tradiciškai atsparus išliko farmacijos sektorius, kurio indeksas sumenko 3,2 proc. IT ir technologijų indeksas prarado vos 0,5 proc. vertės. Dar daugiau – technologijų sektoriaus indeksas yra vienintelis, kuris, palyginus su 2007-ųjų liepa, Europos biržose augo. Ir augimas, beje, ne toks jau menkas – 12,1 proc. Tuo tarpu statybos sektoriaus įmonių indekso reikšmė, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 76,9 proc.