Lietuvoje plinta nauja tendencija: vis daugiau jaunavedžių apsisprendžia vestuvinį žiedą nešioti ant kairės rankos. Vestuvių planuotoja Edita Žulytė patvirtino, kad šiuo metu jau daugiau klientų žiedus maunasi ant kairės rankos negu ant dešinės.
Taip elgiamasi dėl įvairių priežasčių: patogumo, romantiškumo, nes kairė ranka arčiau širdies, bet labiausiai – dėl mito, esą vestuvinį žiedą ant dešinės rankos mums primetė sovietmetis, o senovės lietuviai, kaip ir visas Vakarų pasaulis, žiedus nešiojo ant kairės rankos.
Istorikas Gediminas Vaskela tvirtina, kad tokios kalbos nėra teisingos. „Rusijoje XVIII–XIX a. vestuvinis žiedas paprastai mūvėtas ant dešinės rankos piršto. Ir pas mus dažniausiai taip pat (bent nuo XIX a.)“, – tvirtina istorikas.
Dar vienas įrodymas, kad XX a. pradžioje lietuviai vestuvinius žiedus nešiojo ant dešinės rankos, – to laikmečio nuotraukos. Balio Buračo fotografijų albumuose “Darbai ir šventės”, “Portretai”, kuriuose įamžinti Lietuvos gyventojai nuo 1915 iki 1939 m., vestuviniai žiedai puošia dešines rankas.
Pasak G.Vaskelos, tradicija vestuvinį žiedą nešioti ant kairės rankos vyrauja ar bent labai paplitusi Turkijoje, Armėnijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Kanadoje, Meksikoje, Slovėnijoje, Švedijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir t.t. Žiedas ant dešinės rankos dažniausiai nečiojamas Rusijoje, Serbijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Čilėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Graikijoje, Indijoje, Venesueloje, Izraelyje ir kt.
„Kvaila manyti, kad viena blogiau ar geriau už kita. Ir kvaila savuosius įpročius menkinti ar stengtis jų atsisakyti. Na, prancūzai mūvi žiedus kitaip, ir kas čia tokio?“ – stebisi istorikas.

Mokslininkams pavyko pirmą kartą aptikti ploną iš antimedžiagos dalelių antiprotonų sudarytą juostą (žiedą), gaubiančią Žemę. Šis atradimas, apie kurį rašoma leidinyje „Astrophysical Journal Letters“, patvirtinta teorinius darbus, kuriuose buvo teigiama, jog Žemės magnetinis laukas gali sugauti antimedžiagą.

Anot mokslininkų, nedidelis antiprotonų kiekis yra tarp Van Alleno žieduose esančios „įprastos“ medžiagos.

Antiprotonus aptiko „Pamela“ (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light- nuclei Аstrophysics) palydovas, paleistas 2006 metais. Jo užduotis – tirti didelės energijos daleles, atkeliaujančias iš Saulės ir Saulės sistemos gilumos – vadinamuosius kosminius spindulius.

Šios kosminių spindulių dalelės gali susidurti su molekulėmis, sudarančiomis Žemės atmosferą, ir taip sukelti dalelių „liūtis“. Didžioji dalis šių kosminių ar jų sukuriamų antrinių dalelių įstringa Van Alleno žieduose – srityse, kur jas sugauna Žemės magnetinis laukas.

Vienas „Pamela“ tikslų buvo tarp įprastų dalelių, tokių kaip protonai ar helio atomų branduoliai, ieškoti antimedžiagos dalelių.

Nauja analizė rodo, kad kai „Pamela“ keliauja pro sritį, vadinamą Pietų Atlanto anomalija, palydovas fiksuoja tūkstančius kartų daugiau antiprotonų nei paprastai aptinkama kosmose ar, kaip galima manyti, susidarytų įprasto dalelių irimo metu.

Anot mokslininkų, tai yra požymis, kad antiprotonus toje vietoje laiko antiprotonų žiedai, Van Alleno žiedų atitikmenys, bent jau tol, kol jie susiduria su įprasta atmosferos medžiaga ir yra panaikinami.

Šis žiedas yra „gausiausias antiprotonų šaltinis netoli Žemės“, teigė tyrimo bendraautorius Alessandro Bruno iš Bari universiteto.

„Sulaikyti antiprotonai gali pradingti jiems sąveikaujant su atmosferos sudedamosiomis dalelėmis, ypač nedideliuose aukščiuose, kur panaikinimas (anihiliacija) tampa pagrindiniu praradimo mechanizmu“, – „BBC News“ kalbėjo jis.

„Didesniame nei kelių šimtų kilometrų aukštyje praradimo rodiklis yra daug žemesnis, taigi ten gali susidaryti didelis antiprotonų kiekis“, – aiškino jis.

Anot A. Bruno, mokslininkams pavyko ne tik patvirtinti teorinius darbus, jau seniai numačiusius šių antimedžiagos žiedų egzistavimą. Jo teigimu, šios dalelės taip pat gali tapti nauju kuro šaltiniu ateities erdvėlaiviams.

technologijos.lt