Pastarąjį mėnesį daugiau nei pusę visų į medikus besikreipiančiųjų skubios pagalbos sudarė pacientai, patyrę traumas dėl slidžios šaligatvių dangos. Kas dėl to kaltas – pačių žmonių neatsargumas ar už miesto tvarkymą atsakingos įmonės, gali išaiškinti teismas.

Šią žiemą visų miestų ligoninėse traumatologijos skyriai perpildyti. Taip pat daug paslydusių ir pargriuvusių žmonių yra priversti gydytis namie, tačiau pas mus dėl nevalomų šaligatvių ir gatvių dar nėra įprasta kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Nors tokią teisę kiekvienas susižalojęs pilietis turi (jei pargriuvo eidamas apledėjusiu šaligatviu, kuris nebuvo nuvalytas ar pabarstytas specialiu smėlio mišiniu).

Šiemet itin slidžių vietų visuose miestuose apstu. Nebarstomi ne tik kiemai, atokesnės gatvelės, bet ir teritorijos prie pat daugiabučių, centrinės aikštės ir gatvės, net didieji prekybos centrai nepasirūpina, kad jiems priklausančiose automobilių stovėjimo aikštelėse klientai nesijaustų lyg čiuožykloje. To padariniai – rankų, kojų lūžiai, įvairūs patempimai ir sumušimai.

Šiuo metu tiek lėšų, tiek žmonių šaligatviams valyti skiriama kelis kartus mažiau nei, tarkime, 2008-aisiais, tad nieko keista, kad tiek šiemet, tiek pernai traumų žmonės patiria daugiau. “2009-aisiais skubią pagalbą suteikėme 29 tūkst. pacientų, o pernai – jau 32 tūkstančiams”, – skaičiuoja Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas.

Žalos atlyginimas priverstų dirbti atsakingiau

Vilnietė Miglė Aleksandravičienė prieš dvi savaites pargriuvo prie pat savo namų laiptinės. Moteris išsitiesė visa nugara, todėl smarkiai susitrenkė galvą. O po kelių dienų vėl griuvo visai šalia savo namo, esančio netoli pagrindinės Antakalnio mikrorajono gatvės. Antrą kartą ji skaudžiai užsigavo ranką ir kelius. Keturiasdešimtmetė moteris sako, kad iki šios žiemos paslydusi ir pargriuvusi nebuvo penkiolika metų. “Dabar išėjusi į gatvę bijau žengti didesnį žingsnį. Nors ir anksčiau vaikščiojau labai atsargiai, nes prie mūsų laiptinės šiemet nė karto nebuvo pabarstyti nei šaligatviai, nei laipteliai, vedantys į namą”, – pasakoja M.Aleksandravičienė.

Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas sako, kad kai po atlydžio pašąla, per dieną kreipiasi 20–30 pacientų, patyrusių traumas dėl slidžios šaligatvių dangos. “Iš jų pusei būna lūžę riešo arba dilbio kaulai. Dažnai sulaukiame pacientų su lūžiais čiurnos srityje, o vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai lūžta šlaunikaulis. Lengvesni susižalojimai pargriuvus – tai kojų kelių ir rankų riešų sumušimai, raiščių patempimai”, – teigia A.Pamerneckas.

Sumušimams ir patempimams gydyti dažniausiai užtenka įvairių tepalų bei nuskausminamųjų vaistų. O, pavyzdžiui, paciento, kuriam lūžęs šlaunikaulis, gydymas ligoninėje kainuoja daugiau kaip 4 tūkst. Lt. Jeigu reikia atlikti operaciją, o vėliau tęsti gydymą sanatorijoje – suma išauga iki 10 tūkst. Lt. Visas šias išlaidas padengia teritorinės ligonių kasos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Per žiemą iš mūsų visų kišenės iškeliauja keliolika milijonų litų lūžusiems žmonių kaulams gydyti. Tad ar ne pigiau būtų valyti gatves?

Galbūt savivaldybių atstovai pradėtų skaičiuoti, jeigu žmonės kreiptųsi į teismus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. “Jeigu nukentėjęs asmuo užregistruotų ieškinį ir atsakinga už teritorijų valymą įmonė būtų pripažinta kalta, ligonių kasos taip pat galėtų iš jos išsireikalauti pinigus, kurie buvo skirti tam žmogui gydyti. Tai būtų puiki auklėjamoji priemonė bendrovėms, nerūpestingai prižiūrinčioms gatves ir šaligatvius”, – svarsto Valstybinės ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.

Be to, pasak advokato Raimundo Jurkos, jeigu būtų pradėta tokio pobūdžio bylų, atsirastų aiškesnė teisminė praktika, pavyzdžiui, kiek įrodymų pakanka vienai ar kitai aplinkybei įrodyti. Taip pat nukentėjusieji taptų drąsesni, nes tikėtų, kad ir tokio pobūdžio bylose teismas gali juos apginti. “Dabar daugelis net nežino, kad tokiomis priemonėmis galima kovoti dėl savo pažeistų teisių”, – pabrėžia R.Jurka.

Sunkiausia įrodyti, kad pats žmogus buvo atsargus

Vilnietė Živilė Jurkutė, neseniai griuvusi ir stipriai susitrenkusi abi kojas, sako, kad jeigu būtų patyrusi rimtesnių sužalojimų arba būtų reikėję atlikti mokamus tyrimus, ji mėgintų prisiteisti žalos atlyginimą. “Visus mokesčius susimoku, o išėjusi į miestą jaučiuosi lyg čiuožykloje. Kai griuvau, paskui visą savaitę sunkiai iki darbo nueidavau. Be to, šiemet kelis kartus esu slystelėjusi ir stipriai pasitempusi nugarą. Dirbu sėdimą darbą, tad dėl to patyriau daug nepatogumų”, – guodžiasi 34-erių metų moteris ir priduria, kad pastarosiomis savaitėmis net eidama Vilniaus Gedimino prospektu nesijaučia tikra, jog sveika grįš namo.

Beje, pargriuvo ji šalia Seimo rūmų. Ž.Jurkutė pastebėjo, kad tą dieną nuvalyta ir pabarstyta buvo tik Nepriklausomybės aikštė ir Seimo rūmų prieigos, o žengus dešimt žingsnių į šoną – visi šaligatviai apledėję.
Tačiau teisme vien fakto, kad paslydai, pargriuvai ir patyrei traumą, neužtenka. “Reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir įvykusių pasekmių. Tokiose bylose atsiradusios pasekmės gali būti sveikatos sužalojimas, patirti finansiniai nuostoliai ar nepatogumai, kai reikia ne vieną kartą važiuoti atlikti tyrimų, griūvant sugadintas brangus daiktas, suplėšyti drabužiai. Jeigu konkrečią teritoriją prižiūrinti įmonė turėjo nuvalyti šaligatvį, bet to nepadarė, vadinasi, pažeidė sutartį su savivaldybe, tai yra atliko neteisėtus veiksmus, už kuriuos ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti nukentėjusiajam žalą”, – paaiškina advokatas Marius Navikas.

Tačiau, pasak teisininko, sunku įrodyti, jog žmogus paslydo būtent todėl, kad nebuvo nuvalytas šaligatvis. “Teismų praktika sako, kad jeigu žmogus mato, jog eidamas apledėjusiu keliu gali pargriūti, turėtų rinktis kitą kelią. Teisėjas gali traktuoti, kad pats žmogus pasirinko riziką, todėl pats ir yra atsakingas už pasekmes. Sunku įrodyti, kad žmogus negalėjo imtis jokių saugumo priemonių”, – sako M.Navikas ir priduria, kad įrodyti, pavyzdžiui, prekybos centro kaltę, kai žmogus paslysta ant šlapių jo grindų, kur kas lengviau. Mat tokiu atveju atsakingas bus prekybos centras, nes neįspėjo, kad slidu, o pats žmogus to negalėjo suprasti. Tačiau pargriuvus slidžioje parduotuvei priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje reikės įrodinėti, kad tikrai nebuvo kito kelio patekti į vidų. Be to – kad ta vieta tikrai buvo slidi ir neprižiūrėta.

Gyventojai ir toliau čiuožinės

Bendrovės “Grinda”, atsakingos už šiaurinės Vilniaus dalies teritorijų tvarkymą, direktoriaus Algimanto Vilūno nuomone, bylos, siekiant įrodyti, jog įmonė kalta dėl to, kad paslydęs žmogus patyrė traumą, neturi perspektyvos. Be to, tokios priemonės padėties mieste nepakeis. “Reikia griežtinti konkurso sąlygas, kad jį laimėtų pajėgiausios įmonės, o ne pasiūliusios mažiausią kainą. Dabar dirbame už tris kartus mažesnę kainą, negu yra reali rinkos kaina. Savivaldybė norėjo sutaupyti, o kenčia gyventojai”, – tvirtina A.Vilūnas.

Savivaldybės atstovai savo kaltės neįžvelgia ir atsakomybės prisiimti nenori. “Pačios bendrovės pasiūlė tokią kainą. Tad pačios ir kaltos, kad neįvertino savo jėgų, darbo tempų, iškritus didesniam nei įprasta kritulių kiekiui. O žalą nukentėjusiems slidžiuose šaligatviuose žmonėms jos galėtų atlyginti, nes yra apsidraudusios civiline atsakomybe”, – mano Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas ir priduria, kad savivaldybė bendroves, kurios turi valyti gatves, bet prastai atlieka darbus, baudžia finansiškai: kas mėnesį nuskaičiuoja apie 20 proc. joms skirtų lėšų.

Tačiau A.Vilūnas konstatuoja, kad šią žiemą gyventojai ir toliau čiuožinės Vilniaus šaligatviais. “Per tris savaites mes sunaudojom pusės metų druskos normą. Anksčiau sostinėje dirbo daugiau kaip tūkstantis kiemsargių, šiandien jų likę 450″, – sako “Grindos” direktorius.

Tad žmonėms belieka patiems nešiotis smėlio maišelius ir vis pasibarstyti prieš save, žingsniuojant net pagrindinėmis sostinėmis gatvėmis. Taip pat dar pravartu pasinaudoti traumatologo A.Pamernecko patarimais ir išeinant iš namų apsiginkluoti slidininko lazdomis, mat tai puiki atrama, padedanti nepargriūti. O smūgio jėgą neblogai sugeria storas ilgas paltas, nuo čiurnos patempimo gali apsaugoti ilgaauliai batai.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, prašydamas inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir įteisinti automobilių, pastatytų nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, tačiau trukdančių savivaldybėms valyti gatves, nutempimą.

“Žiemą savivaldybės, valydamos gatves, susiduria su problema. Policija gali nutempti tik automobilius, stovinčius vietose, kuriose ženklais draudžiama stovėti. Tačiau pareigūnai netenka galių, kai automobiliai stovi tose vietose, kuriose leidžiama juos statyti. Žiemą, kai daug prisninga, gatvės ir taip susiaurėja, o šalikelėse sustatyti automobiliai jas dar susiaurina. Juk negalime pristatyti visose gatvėse naujų ženklų. Todėl ir siūlau keisti įstatymą, kad priverstinai transporto priemonė galėtų būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama joms stovėti, jei ji trukdo gatvių valymui ir tvarkymui”, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Jis taip pat siūlo įteisinti tvarką, kad tokių nutemptų automobilių savininkai nemokėtų už mašinų nutempimą. Jie turėtų būti tik informuoti, kur galima atsiimti transporto priemonę.

Šiuo metu galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nutempiama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito.

Šiuo atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

A.Kupčinskas siūlo minėtą įstatymą papildyti nuostata, kad priverstinai transporto priemonė savivaldybių vykdomųjų institucijų prašymu gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo tas vietas valyti ir tvarkyti.

Kauno gatves prižiūrinti bendrovė “Kauno švara” jau savaitę miesto gatves valo bendradarbiaudama su policija. Pareigūnai apžiūri gatvėse paliktus automobilius, pagal registracijos numerius suranda savininkus ir perspėja juos nurodytą dieną automobilius patraukti.

Naujųjų metų naktį ir dieną numatoma pūga, kitomis dienomis taip pat gausiai snigs, bus vėjuota.

Šeštadienį orai smarkiai subjurs: naktį, pradedant vakariniais rajonais, kils pūgos, smarkiai snigs. Dieną tokie orai numatomi daugelyje rajonų, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Vėjas pietų, pietvakarių, 8-13 m/s, vietomis gūsiai iki 15-20 m/s, rytą pajūryje iki 23 m/s. Žemiausia temperatūra 3-8, pajūryje 0-2 laipsniai šalčio.

Šeštadienį dieną protarpiais numatomi įvairūs krituliai – sniegas, šlapdriba, daug kur smarkūs. Kils pūga, vietomis lijundra. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, daugelyje rajonų gūsiai iki 15-20 m/s.

Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Sekmadienį protarpiais taip pat pasnigs, naktį daug kur pustys. Vėjas naktį šiaurės vakarų, 8-13 m/s, vietomis gūsiai 15-17 m/s, dieną vakarų, 5-10 m/s.

Žemiausia temperatūra naktį 4-9, pajūryje 0-3 laipsniai šalčio. Aukščiausia temperatūra dieną 2-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie nulį laipsnių.

Pirmadienį protarpiais daug kur pasnigs. Žemiausia temperatūra naktį 6-11, vietomis iki 14 laipsnių šalčio, pajūryje 2-4 laipsniai šalčio. Dieną 3-8, pajūryje 0-2 laipsniai šalčio.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas antradienį paragino medžiotojus susilaikyti nuo medžioklės, nes ledu pasidengęs sniegas miškuose žvėrims yra sunkiai išbrendamas.

“Labai gerai pagalvokite, gal garbinga susilaikyti nuo medžioklės, kai gyvūnams sunku ir pajudėti, kai stirnos ir kiti kanopiniai kruvinomis kojomis vos išklampoja per apledijusias pusnis? Neabejoju, Lietuvos medžiotojai ne tik miško šeimininkai ir puoselėtojai, bet ir girių džentelmenai”, – sakoma ministro kreipimesi.

Besikeičiant oro temperatūrai ant gausiai žemę nuklojusio sniego paviršiaus susidarė stora ir sunkiai pralaužiama ledo pluta, pasak ministro, sunkiai įveikiama net šernams.

G.Kazlausko teigimu, ledo pluta laukiniams gyvūnams nebeleidžia pasiekti maisto ir tampa sunkiai praeinamu barjeru visiems stambesniems žvėrims.

“Kviečiu visus gamtos mylėtojus, puoselėtojus, ypač gyvenančius arčiau miškų ir gerai pažįstančius kiekvieną miško takelį ateiti į pagalbą žvėrims”, – sako ministras.

+370 5 2058512

Šiaurės Amerikos ir Europos vietovėse, kuriose dangus antradienį paryčiais buvo giedras, žmonės gali pasigrožėti unikaliu visišku Mėnulio užtemimu, per kurį Žemės palydovas nusidažys rausva, varine ar net kraujo raudonumo spalva.

Pirmą kartą per beveik 400 pastarųjų metų Šiaurės pusrutulyje visiškas Mėnulio užtemimas sutapo su žiemos saulėgrįža.

Mėnulio užtemimai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto vienoje linijoje, o mūsų planetos kūgiškas šešėlis užtemdo palydovą.

Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai nematomas, nes Žemės atmosfera išsklaido dalį šviesos, kuri ir apšviečia šį dangaus kūną.

Mūsų planetos atmosfera mažiausiai sugeria ilgabangės (raudonos) šviesos spindulius, todėl per užtemimą Mėnulį jų pasiekia daugiausiai. Dėl šios priežasties mūsų palydovas tampa rausvas, vario raudonumo arba oranžinis, o kai kada netgi rusvos spalvos.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) veteranas užtemimų ekspertas Fredas Espenakas paaiškino, kad užtemimo pradinė stadija bus matoma Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Vakarų Europoje prieš Mėnuliui nusileidžiant, o vakarų Azijoje vėlesnės stadijos bus matomos tuojau po Mėnulio patekėjimo.

Užtemimas iš viso truks apie pusketvirtos valandos – nuo 6 val. 33 min. iki 10 val. 1 min. Grinvičo (8 val. 33 min. iki 12 val. 1 min. Lietuvos) laiku, tačiau visiškas užtemimas, kai Mėnulio diskas labiausiai užtemdomas, vyks nuo 7 val. 41 min. iki 8 val. 53 min. Grinvičo (9 val. 41 min. iki 10 val. 53 min. Lietuvos) laiku.

Kaip rašo JAV astronomijos populiarinimo žurnalas “Sky & Telescope”, užtemimo spalva ir šviesis priklauso nuo dviejų veiksnių.

“Pirmasis – tiesiog kaip giliai Mėnulis įskrieja į tikrąjį Žemės šešėlį. Šešėlio centras daug tamsesnis, negu pakraščiai, – nurodė žurnalas. – Kitas veiksnys – Žemės atmosferos sąlygos ties saulėtekio ir saulėlydžio linija”.

“Jeigu oras labai skaidrus, užtemimas būna šviesus. Tačiau jeigu stratosferą dėl smarkaus ugnikalnio išsiveržimo užtraukia lengvas šydas, užtemimas būna tamsiai raudonas, pelenų pilkumo arba juodai raudonas”, – priduriama straipsnyje.

Paskutinė rudens savaitė baigėsi tikru žiemos speigu. O ir visas gruodis, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų, šiemet būsiąs šaltesnis ir sniegingesnis nei įprastai. Vidutinė gruodžio temperatūra numatoma keturiais laipsniais žemesnė už vidutinę daugiametę (o ji siekia 2,4 laipsnio žemiau nulio).

Visų trijų šios žiemos mėnesių temperatūra esą būsianti labai artima vidutinei daugiametei žiemų Lietuvoje temperatūrai, tai yra apie keturis laipsnius šalčio, o kritulių būsią gerokai – apie 50 mm mažiau (įprastai iškrinta apie 128 mm).

Priminsime, kad mūsų sinoptikai, prognozuodami sezono orus, paprastai remiasi Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis. Deja, pernai mūsų sinoptikai su savo prognozėmis dėl žiemos orų prašovė pro šalį.

Tiksliausias sezono prognozes, pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Bukančio, teikia JAV nacionalinis aplinkos prognozių centras. Pernai A.Bukantis, remdamasis amerikiečių kolegų prognozėmis, šimto procentų tikslumu nusakė būsimus žiemos, pavasario ir vasaros orus.

eteorologai šįkart prognozuoja labai panašiai kaip ir kolegos Europoje: gruodį oro temperatūra būsianti 2–3 laipsniais žemesnė nei vidutinė daugiametė, vadinasi, vidutiniškai sieks apie 5–6 laipsnius žemiau nulio, o sausį – artima vidutinei daugiametei, tai yra apie 5–6 laipsnius šalčio rytinėje dalyje ir apie –3 laipsnius pajūryje. O vasarį orai bus vienu laipsniu šiltesni nei vidutiniškai ir sieks apie 3–4 laipsnius šalčio. Kritulių kiekis šią žiemą Lietuvoje mažai skirsis nuo įprasto. “Taigi žiema nebus rūsti”, – žada A.Bukantis.

Tačiau, pasak profesoriaus, vadinamųjų regioninių anomalijų, kai orai ne pagal sezoną sušyla ar atšąla, neišvengsime.
Orų genijumi neretai vadinamas JAV meteorologas Joe Bastardi patvirtina: “Lietuvoje šios žiemos orai niekuo neišsiskirs iš ankstesnių metų žiemos orų: tiek oro temperatūra, tiek kritulių kiekis atitiks tradicinį žiemų Lietuvoje lygį”.

Tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ši žiema bus vienu laipsniu šiltėlesnė ir ne tokia snieginga. O štai Baltarusijoje žiema bus šaltesnė nei įprasta, bet kritulių kiekiu niekuo neišsiskirs.

A.Bukantis prognozuoja, kad nuo 2011 iki 2020 m. Lietuvoje klimatas bus stabilus. Bet jau nuo trečiojo šio amžiaus dešimtmečio ims smarkiai šilti tiek žiemą, tiek vasarą. “Žiemos temperatūra pakils apie 0,5–1 laipsnį, o vasarą orai bus šiltesni 0,6–0,8 laipsnio”, – prognozuoja profesorius.

Škoda Auto” ir toliau didina specialių žiemai gaminamų automobilių patrauklumą. „Superb“ ir “Superb Combi” su visų ratų pavara yra labai populiarūs daugelyje Europos šalių, tad nenuostabu, kad tokios versijos sudaro beveik dešimt procentų nuo visų parduodamų automobilių.

Nuo šiol šią patrauklią kombinaciją taip pat galima rinktis ir “Octavia Scout“ modeliui. Jame 2.0 TDI CR DPF 103 kW variklis puikia suderintas su visų ratų pavara ir automatine 6 laipsnių DSG transmisija. Lygiai tokia pat įranga siūloma ir kitoms „Octavia“ ir „Octavia Combi“ versijoms. Be to, sedanui ir universalui dar galima rinktis ir 1,6 TDI CR DPF 77 kW galios dyzelinį variklį su automatine 7 laipsnių DSG pavarų dėžė ir visų ratų pavara.

Visuose minėtuose modeliuose galios paskirstymas ašims yra kontroliuojamas elektroniniu būdu per ketvirtos kartos “Haldex sankabą. Esant normalioms sąlygoms, 96% visos variklio galios yra nukreipiama į priekinę ašį. Tačiau, jei ratų sukibimo su kelio danga parametrai keičiasi, Haldex sistema reaguoja per sekundės dalis ir dalį sukimo momento nukreipia tiems ratams, kurių sukibimo parametrai yra geriausi tuo konkrečiu momentu. Rezultatas – saugus vairavimas bet kokiomis sąlygomis, įskaitant šlapią dangą, sniegą ir ledą.

Beveik kiekvieną dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sulaukia klausimų, kokia gi bus šių metų žiemą. Kadangi tarnyba sezoninių prognozių nesudaro, tenka remtis tik pasaulio prognozių centrų teikiamais pranešimais, kurie dažnai keičiasi ir prieštarauja vieni kitiems.