Ignalinoje įkurtas Žiemos sporto centras padėjo atsiskleisti Ignalinos vaikų sporto talentams, tačiau tam reikia ne vien talento, bet ir pinigų.

 

Lukas Čepulis, Karolis Paukštė ir Ugnė Kastanauskaitė – geriausi jaunieji Ignalinos slidininkai, atstovaujantys Lietuvos rinktinei, 2014 m. tapę  Lietuvos čempionais savo amžiaus grupėje ir atstovavę Lietuvai Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Jiems žadama puiki sportinė karjera, tačiau vaikus ugdantys slidinėjimo ir biatlono profesionalai tik dabar pradeda tikėti, kad šio sporto klubai išgyvens.

„Biatlonas – palyginti labai brangi sporto šaka. Per vieną kompleksinę treniruotę, kurią sudaro slidinėjimas ir šaudymas, išleidžiama apie 150 Lt, nes daug kainuoja šoviniai, slidės, tepalai, pagaliau – šautuvas. O norint palaikyti gerą fizinę formą tokios treniruotės turi vykti bent du kartus per savaitę“, – skaičiuoja biatlono treneris Gintas Čepulis.

Jis pripažįsta, kad be privačių rėmėjų pagalbos biatlonas Ignalinoje išgyventų labai sunkiai. „Privačias lėšas investuojame į inventorių, stovyklų rengimą, Kultūros ir sporto centras gali nupirkti daugiau šovinių, ginklų – to, ko patys negalime pirkti“, – vardija treneris.

Beje, rėmėjai dažniausiai ir patys yra sportininkai ar sportavę anksčiau, nes tik tokie žmonės žino, su kokiomis problemomis susiduria sportininkai, kiek sportas reikalauja lėšų. „Mūsų sporto klubo generalinis rėmėjas Algirdas Puišys – buvęs mano mokinys, kadaise tapęs Lietuvos ir Latvijos biatlono čempionu, tačiau vėliau pasukęs medicinos keliu. Jis mūsų klubą remia ne vien įsteigdamas prizus, bet ir teikdamas finansinę paramą“, – džiaugiasi G.Čepulis.

Beje, A.Puišys remia ne tik du Ignalinos sporto klubus ir sporto mokyklą, bet ir teatrą, kultūros renginius.

Pats jis teigia puikiai žinąs, kad tiek sporto, tiek kultūros organizacijos, jei gautų tik valstybės paramą, vos išgyventų. „Mažesnės sporto šakos net ir Vilniuje gyvuoja iš privačių lėšų, ką jau kalbėti apie mažesnius miestus. Vadinamosios nepopuliarios sporto šakos laikosi dėl privačių iniciatyvų, ir ne tik piniginiu požiūriu, bet ir organizavimo. O juk Ignalina išaugino tokių sportininkų, kaip Algimantas Šalna, kuris tapo biatlono olimpiniu čempionu, ir daugelį kitų, garsinusių ir garsinančių Lietuvos vardą ne tik olimpiadose, bet ir kitose varžybose“, – teigia Ignalinos sportininkų rėmėjas.

„Nuo tada, kai mūsų klubą pradėjo remti A.Puišys, vykdami į čempionatus užsienyje nebesutelpame į aštuonvietį autobusiuką – gerai parengtų vaikų, dėl kurių tikrai ne gėda tarptautinėse varžybose, vis daugėja“, – antrina G.Čepulis.

Jo teigimu, visų problemų tai, žinoma, neišsprendžia, tačiau dabar jų bent jau mažiau. Pavyzdžiui, treneris apgailestauja, kad į olimpinį festivalį, kuris vaikams yra didžiausias tikslas ir siekiamybė, nebuvo galima vežtis tiek vaikų, kiek pagal pasirengimą tikrai būtų galėję vykti, nes Olimpinis komitetas nustatė kvotą – po du berniukus ir mergaites. „Iš mūsų dar šeši panašaus pasirengimo berniukai buvo priversti nevykti vien dėl šios nustatytos kvotos“, – teigia G.Čepulis.

Jis prisimena nemalonius jam labai įstrigusius krepšininko Rimo Kurtinaičio žodžius, esą kam švaistyti lėšas kitoms sporto šakoms, jei vien tik krepšiniu galime šlovinti Lietuvą. O juk tuo metu Lietuvos biatlonininkai galėjo drąsiai varžytis su latviais, kurie vien nacionalinio lygio šaudyklas turi dvi, o Lietuvoje veikia tik kelios nedidelės šaudyklos Vilniuje, Ignalinoje, Visagine, Anykščiuose.

„Kartą dalyvavome treniruočių stovykloje, kurią vedė meistras iš Švedijos, – pasakoja treneris. – Nors sunkiai susikalbėjome, jis, rodydamas Lietuvos žemėlapį, klausinėjo, kur mūsų šalyje yra didžiausios šaudyklos, ir niekaip nesuprato, kad Žemaitijoje, Pajūryje jų visai nėra. „O kaip jūs tada turite Tomą Kaukėną? Kaip turite Dianą Rasimovičiūtę?“ – stebėjosi svečias.“

Tad ypač svarbus yra ir valdžios požiūris. Ir ne tik nacionalinės, bet ir vietos valdžios dėmesys.

Dėl Ignalinos, abiejų pašnekovų teigimu, galima sakyti, gyventojams labai pasisekė, nes valdžia sudaro sąlygas rūpintis savo kraštu, iš tiesų puoselėja Ignaliną ir nestokoja dėmesio sportui. Pavyzdžiui, neseniai įrengtas naujas baseinas, pastatytas futbolo stadionas, planuojama įrengti stacionarius maršrutus orientacininkams.

Žinoma, lėšų tenka prasimanyti ir patiems sporto klubams. „Pinigų stengiamės pritraukti ir patys – skiriame klubui 2 proc. lėšų, patys rašome projektus“, – prisipažįsta G.Čepulis.

Vis dėlto ir sportininkų, ir rėmėjų nuomone, tolesnė jaunųjų Lietuvos biatlonininkų sportinė karjera labiausiai priklausys nuo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto požiūrio į šią sporto šaką.

Estai turi septynis, latviai tris, mes – nė vieno žiemos sporto šakų olimpinio medalio. Neprognozuojama jų ir Sočyje. Kodėl?

Iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių liko mažiau nei šimtas dienų, bet Lietuvoje to nejusti. Žiemos sporto šakos Lietuvoje – ne krepšinis, tad ir televizorių ekranuose būsimi olimpiečiai negeria mineralinio, neperka buities technikos, nes vien sporto aistruoliui atpažįstamas veidas reklamai netinkamas. O realiausia olimpinė viltis – vardinius kelialapius į Sočį iškovoję ledo šokėjai Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias beveik nebeturi vilties atstovauti Lietuvai, mat lietuvio sportininko partnerė amerikietė išimties tvarka Lietuvos pilietybės negavo.
Vis dėlto ar lietuviai, kaip kad mūsų kaimynai latviai ir estai, kada užlips ant olimpinių medalių pakopų ne tik vasaros, bet ir žiemos olimpinėse žaidynėse?
“Turėsim, tikrai turėsim medalius”, – žada Kalgario žiemos olimpinių žaidynių 1988 m. aukso savininkė Vida Vencienė (tiesa, medalį  laimėjusi kaip Sovietų Sąjungos atstovė), dabar Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) referentė žiemos sporto šakoms.
Deja, šiam pažadui išsipildyti jau Sočyje vilčių nėra. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje žiemos olimpiados medalių nesame turėję. Lig šiol aukščiausiai olimpinėse arenose yra pakilę ledo čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, Solt Leik Sityje 2002 m. tapę penkti.

Optimistiškiausios prognozės prasideda nuo antro dešimtuko
Sočyje lietuviška aritmetika tokia: LTOK patvirtintame šalies olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – devyni sportininkai. Realiai į Sočį vyks šeši septyni. Nuo šešių iki aštuonių – tokio dydžio buvo visos Lietuvos rinktinės žiemos olimpinėse žaidynėse. Palyginkime: į Rio de Žaneiro vasaros olimpiadą patvirtintas 128 kandidatų atstovauti Lietuvai sąrašas.
Vardinis kelialapis į Sočį vienas – ledo šokėjų, kuriuo, deja, jie turbūt taip ir nepasinaudos. Po du nevardinius (tiek vyrų, tiek moterų) iškovoję biatlonininkai ir slidininkai, vieną – kalnų slidininkai. Dar dėl kelių olimpinių kelialapių kovos tebesitęsia.
Galutinė Lietuvos komandos sudėtis paaiškės tik sausio antroje pusėje. Pagal dabartinius rezultatus kovai jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse rengiasi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, visi kiti kandidatai į rinktinę – olimpiniai debiutantai. Olimpinį krikštą tikisi gauti biatlonininkas Tomas Kaukėnas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia, dėl vieno kelialapio varžosi trys kalnų slidininkai – Rokas Zaveckas, Aivaras Tumas ir Karolis Janulionis.
Dėl teisės rungtyniauti Sočyje lapkritį dar kovos viena didžiausių mūsų olimpinių vilčių – greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė, taip pat kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Moterų dailiojo čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė liko pirma už brūkšnio, tad maža viltis teberusena, kad kuriai nors čiuožėjai negalint dalyvauti ant Sočio ledo iščiuoš ir lietuvė.
Nors mūsų kaimynai estai ir latviai, priešingai nei mes, jau patyrė žiemos olimpinių medalių džiaugsmą, Sočyje to dar neprognozuojame. Aukščiausią – 10–15 vietą LTOK prognozavo D.Stagniūno ir I.Tobias porai. Iš biatlonininkės D.Rasimovičiūtės tikimasi 10–20 vietos, o pati sportininkė nusiteikusi kovoti ir dėl garbingesnės pozicijos. Kol kas jos geriausias rezultatas trijose olimpiadose – aštuoniolikta vieta Turine.
A.Sereikaitei prognozuota 20–25 pozicija, bet jos pasirodymai pasaulio taurės etapuose, kur ji sugebėjo būti ir devinta, didina optimizmą. Kaip ir biatlonininko T.Kaukėno, kuriam prognozuota 30–40 vieta, stabilūs ir gana sėkmingi startai pasaulio čempionatuose leidžia tikėtis ir geresnio rezultato. Iš slidininkų V.Strolios tikimasi 45–55, I.Ardišauskaitės – 40–50 vietos. Kalnų slidininkams prognozuojamos dar žemesnės – 40–60 vietos.
Lietuvos olimpinė komanda šįsyk bus labai jauna, didžioji dalis – apie dvidešimties metų, neseniai dar jaunimo grupėje rungtyniavę sportininkai, tad Lietuva turi gerų perspektyvų ateičiai.

Ko labiau trūksta – talentų ar galimybių juos ugdyti
Vis dėlto ko Lietuvai trūksta iki medalių – žiemos, sporto bazių, talentingų sportininkų ir trenerių ar protingos sporto politikos?
„Jau vien iškovoti olimpiniai kelialapiai yra didelis laimėjimas. Daugelyje žiemos sporto šakų, pavyzdžiui, biatlone, kur į startą stoja 80 sportininkų, patekti į pirmąjį trisdešimtuką jau reiškia būti tarp elito. O žiemos sporto šakoms reikia daug sportinės ištvermės bei sėkmės, ir gamta sąlygų kartais pagaili. Arba gali būti puikiausiai pasirengęs, bet ne taip truputį slides pasitepsi, ir viskas. Arba štai dailiajame čiuožime turime nerealių mergaičių. Bet prasideda brendimas, ir rezultatai krinta. Tokia specifika – daugelio jaunimo čempionų vardų suaugusiųjų sporte nelieka“, – aiškina V.Vencienė.
Ji priduria, kad žiemos sportas dar ir labai brangus: turi ir vasarą pajusti sniego pojūtį, tad privalai išvažiuoti, kur jo yra. Turi dalyvauti pasaulio taurės etapuose, kitose varžybose, nes jei nestartuosi, liksi savo kieme. Ką jau kalbėti apie tai, kad, pavyzdžiui, slidininkas turi turėti po šešias–aštuonias poras slidžių, batų, lazdų, geriausiai tinkamų tam tikram sniegui, – čia daug subtilybių.

Kaip ir kasmet prieš šv. Kalėdas naujų puošybos idėjų pažers unikalus ir pats seniausias Lietuvoje floristų renginys „Žiemos puokštė“. Šiemet jis vyks 33-ąjį kartą, o jame dalyvaus ir varžysis apie 100 floristų ir šio meno besimokančių studentų bei moksleivių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos.

 

Šiemet „Žiemos puokštėje“ sūpuosis floristiniai aitvarai, kvepės vaistažolių krepšeliai, o mažiausiųjų floristų sukurtame namelyje Kalėdoms ruošis Karlsonas. Čia taip pat bus galima pasigėrėti profesionalų išmone kuriant šventines floristines kompozicijas kavinei, klubui, scenai ar namams, dengiant šventinį stalą ar komponuojant puokštes nuotakai.

 

Tuo tarpu būsimieji floristai rungsis komponuodami puokštes senelėms, kurdami sages, puošdami žibintus, eglutės šakas.

 

Kaip teigia kartu su LITEXPO šį renginį organizuojančios Lietuvos floristų asociacijos prezidentė Genoveta Zuokienė, floristų darbuose atsispindės ir pagrindinės floristikos tendencijos. „Šiuo metu floristikoje naudojama daug gamtinių medžiagų, ši tendencija atsispindės beveik visuose „Žiemos puokštės“ darbuose. Mūsų floristai apskritai naudoja daug gamtinių natūralių medžiagų, tuo mes išsiskiriam iš kitų šalių“, – sako G. Zuokienė.

 

Pasak Lietuvos floristų asociacijos prezidentės, floristikoje dabar taip pat populiarios rankų darbo puošmenos, interjerui skirtos detalės, papuošalai – ši tendencija atsispindės floristams kuriant sages, aksesuarus, interjero kompozicijas. Šiuo metu madingi folkloro elementai išryškės komponuojant puokštes senelei, o vis dar populiarus vintažinis stilius karaliaus kuriant nostalgiškas puokštes nuotakai.

 

Šiemet lankytojai galės ne tik grožėtis floristų darbais, bet ir patys vertinti bei išrinkti gražiausią Karlsono namelį. Visus kitus floristų darbus vertins tarptautinė žiuri ir nugalėtojus paskelbs gruodžio 8 d.

 

Pagrindinį prizą nugalėtojui – kelionę į pasaulinę floristikos parodą „IPM 2013“ Vokietijoje – įsteigė Lietuvos nacionalinė floristų asociacija. Jos prezidentė Ieva Kupčinskienė teigia, kad, jei Milanas laikomas madų sostine, tai floristikos ar kalėdinės puošybos pagrindinės tendencijos išryškėja Vokietijos parodose. Pavyzdžiui, kalėdinės puošybos naujienos buvo pristatytos dar sausio mėnesį Vokietijoje, Frankfurte vykusioje tradicinėje kasmetinėje parodoje „Christmasworld“.

 

„Buvo išskirtos keturios pagrindinės šių metų Kalėdų puošybos tendencijos“, – pastebi I. Kupčinskienė. Pirmoji – „Šalta dinamika“ su aiškiomis, ryškiomis, taisyklingomis formomis ir dominuojančia viena ar keliomis spalvomis grafikos fone. Tokioje puošyboje daug šviečiančio plastiko, neono, gumos, ryškiai dažytos odos. Antroji – „Nakties žavesys“ su spindinčia auksine prabanga, blizgučiais, kristalais, šilku, kailiais, efektingais stiklo gaminiais. Trečioji – „Minkšti debesys“ – subtili, jausminga puošyba su daug skaidraus stiklo, su lyg piene išplaukusiomis spalvomis, pereinančiomis į visiškai baltą spalvą. Ir ketvirtoji – „Įmantrus folkloras“ – gyvybinga, spalvinga, linksma puošyba. Joje naudojami autentiški raštai, natūralios, gamtinės medžiagos, į kurias kūrybiškai įterpiamos ir modernios. Šiai puošybos tendencijai būdingas įvairių raštų kratinys – gėlių, tradiciniai kašmyro raštai jungiami su įvairiaspalviais langučiais. Madinga viskas, kuo užsiiminėjo mūsų senelės – megzti, nerti žaisliukai ir net dekoracijos iš medžio. Prie šio stiliaus derinamas net neoninis įvairių gėlių raštų ar langučių apšvietimas.

 

Floristų paroda-konkursas „Žiemos puokštė“ vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO gruodžio 7-8 d. nuo 11 val. iki 19 val., gruodžio 9 d. – nuo 11 val. iki 17 val. Kartu vyks paroda „Šventė“.

Mėgstantys adrenaliną ir šiurpuliuką, perbėgantį kūnu, ras sau pramogų tiek snieguotą, tiek lietingą žiemą. Juk galima leistis į savotišką safarį dumblinais ar snieguotais neišvažiuojamais Lietuvos keliais specialiai tam parengtu visureigiu, sniego motociklu ar keturračiu. Profesionalūs automobilininkai, gavę leidimus ir įsitikinę ledo tvirtumu bei saugumu, ant užšalusių ežerų įrengia trasas, kuriose galima azartiškai palenktyniauti. Tačiau tokios pramogos labiau tinka suaugusiems žmonėms.

Rusija planuoja išleisti beveik 2 mlrd. JAV dolerių 2014 metais Sočyje, esančiame netoli neramaus Šiaurės Kaukazo regiono, vyksiančios olimpiados ir parolimpinių žaidinių saugumui užtikrinti, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime.

Abi olimpiados, kurias Kremlius laiko itin svarbiomis formuojant Rusijos įvaizdį, vyks Juodosios jūros kurorte Sočyje, esančiame netoli Šiaurės Kaukazo, kuriame Maskva kovoja su islamistais sukilėliais.

Praeitą savaitę 35 žmonių gyvybes nusinešęs mirtininko sprogdintojo išpuolis pagrindiniame Maskvos oro uoste vėl pakurstė nerimą dėl šalies galimybių užtikrinti saugumą per masinius renginius, ypač per žiemos olimpiadą, į kurią atvyks tūkstančiai užsieniečių.

Verslo dienraštis “Vedomosti”, remdamasis vienu saugumo šaltiniu, nurodė, kad Maskva planuoja išleisti 57,8 mlrd. rublių (4,92 mlrd. litų) vieno iš svarbiausių sporto pasaulio reginių saugumui užtikrinti. Nurodoma, jog dalis šių lėšų buvo skirtos jau praeitais metais.

Tačiau kol kas mažai žinoma, kaip konkrečiai planuojama panaudoti šiuos pinigus – kaip rašo “Vedomosti”, už šią programą atsakinga Rusijos VRM ir kitos institucijos pasiruošimus olimpiadai komentuoti atsisakė.

Vankuverio žiemos olimpiados saugumui buvo išleista 900 mln. JAV dolerių, o beveik 1,5 mlrd. dolerių kainavusios 2004 metų Atėnų vasaros olimpinė žaidynės buvo vienos iš brangiausių per olimpiadų istoriją, “Vedomosti” citavo Rusijos inovacijų, infrastruktūros ir investicijų instituto direktorę Mariną Udačiną.

Skurdžiame Šiaurės Kaukaze prieš centrinę Kremliaus valdžią kovojantys islamistai sukilėliai per porą pastarųjų dešimtmečių įvykdė daug išpuolių Rusijoje, per kuriuos žuvo šimtai žmonių.