Iš Vakarų į Lietuvą atkeliavo daug madų, bet ir daug ligų. Viena jų – persidirbimas ir lėtinio nuovargio sindromas. Vis daugiau Lietuvos gyventojų nebemoka atsipalaiduoti, atitrūkti nuo įprastų darbų, o dažnam mūsų ilsėtis tapo didesne kančia, nei dirbti.

„Toli gražu ne visos Europos šalys yra apimtos tokios darbomanijos, kaip mes šiuo metu. Prancūzijoje jau kuris laikas veikia lėto gyvenimo judėjimai, žmonės pietauja niekur neskubėdami. Dalis visuomenės jau persisotino darbu ir nesibaigiančiu lėkimu. Tačiau amerikiečiai ir japonai toliau lekia, skuba. Ir čia kyla klausimas, kuriuo keliu pasuksime mes“, – svarsto psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Ji lietuvių polinkį neriboti darbo valandų vadina viena iš priklausomybės formų, nuo kurios jau kenčia nemaža dalis visuomenės. „Žmonės nebesugeba atsipalaiduoti nei savaitgaliais, nei per atostogas, nes prarado saugumo jausmą. Didžioji dalis persidirba net ne todėl, kad labai mėgtų savo profesinę veiklą, o todėl, kad nesijaučia užtikrinti dėl ateities“, – tikrąsias nesugebėjimo atsipalaiduoti priežastis nurodo G.Petronienė.
Su tuo, kad daugelis Lietuvos gyventojų savo psichoemocine sveikata susirūpina gerokai per vėlai, tik tuomet, kai nuo susikaupusių problemų pradeda “važiuoti stogas”, sutinka ir asmenybės ugdomojo vadovavimo specialistė Marija Mendelė-Leliugienė: „Vakarų visuomenėse pervargimas gana dažnai įvardijamas kaip perdegimas, o Lietuvoje sakoma, kad tai tiesiog nervų sistemos išsekimas. Iš tiesų ši problema globali, apie ją jau daug kalbama, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie trimituoja apie pavojus, bet persidirbantieji į tai numoja ranka ir šių įspėjimų nesiklauso.“
Su tuo sutinka ir dėl nesibaigiančių darbų kelerius pastaruosius metus vos po kelias valandas per parą miegodavęs klaipėdietis Darius Baltunis. „Buvo etapas, kai ieškodamas sau tinkamos veiklos mažiausiai sukau galvą dėl tokių dalykų, kaip atostogos. Pradėjęs studijuoti dirbau radijo stotyje „Laluna“, laisvalaikiu garsinau filmus, taip pat ėmiausi verslo. Vos tik atvėręs kavinės duris maniau, kad rimto darbo bus kokiems trims mėnesiams, o tada jau beliks sudėlioti darbuotojus kaip šachmatų statulėles ir teisingais ėjimais skinti pergales. Tačiau metai intensyvaus darbo ir vos dvi ar trys valandos per parą miego padarė savo“, – pripažįsta pašnekovas.
Nepalyginti daugiau laiko nei anksčiau savo draugams, pomėgiams ir skaitymui šiandien skiriantis D.Baltunis mokosi gyventi iš naujo. Veiklų gausa ir jų intensyvumas pašnekovui vos nesibaigė vadinamuoju perdegimu, kai nebesinori nieko, išskyrus nuolatinį poilsį.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovas prof. Osvaldas Rukšėnas primena, kad poilsio ir darbo režimas žmogui būtinas: „Nors daugelis mėgsta kalbėti apie begalinius žmogiškuosius resursus, vis dėlto ir jie turi savo pabaigą. Kai stresas, įtampa ir neišspręstos problemos kaupiasi, o pailsėti nebeišeina, gali pakrikti nervų sistema.“
Todėl kartkartėmis, pasak profesoriaus, įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir pasitikrinti, ar nebalansuojame ties išsekimo riba, verta kiekvienam.
Žmonės visame pasaulyje palengva ima suvokti nepaliaujamo greičio kainą, todėl stengiasi mažinti gyvenimo tempą, bet ar mums su jais pakeliui? G.Petronienė tuo labai smarkiai abejoja, nes pastaraisiais metais Lietuvoje darbomanija užsikrėtusių ir kokybiškai pailsėti nebesugebančių žmonių – vis daugiau.

Laiko ribos – vis abstraktesnė sąvoka

Ilja Laursas, mobiliųjų programėlių bendrovės „GetJar“ įkūrėjas, investuotojas bei verslininkas, mano, kad tradicinis laiko skirstymas į skirtą poilsiui, darbui ar šeimai pastaruoju metu yra senstelėjęs. „Pasaulyje vis populiariau tampa savo dienotvarkę susitvarkyti taip, kad visa tai susisietų į vieną organišką derinį. Atsakinėti į elektroninius laiškus galima ir gulint pliaže, paskui – dar paplaukioti baseine ir knygą paskaityti. Laiko ribos tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo palengva nyksta“, – įsitikinęs I.Laursas.
Su mintimi, esą per atostogas sveika išjungti mobilųjį telefoną, nesutinkantis verslininkas mano, kad subalansuotai gyvenant (savo dienotvarkėje atrandant laiko sportui, šeimai, pomėgiams ir pan.) atostogų visai nereikia. Tiesa, priešingai nei jos, pietūs I.Laursui – kone šventas laikas. „Nesu amerikietiškos tradicijos, kai sumuštinis valgomas prie darbo stalo, šalininkas, todėl įprastai pietums skiriu mažiausiai 1,5–2 val. Mėgstu laikytis šios tradicijos su draugais ar su darbuotojais, tuomet ne tik apie darbą, bet ir apie gyvenimą pasikalbėti galima“, – apibendrina daug keliaujantis verslininkas.
Lėto gyvenimo filosofijos šalininkas, žurnalistas, rašytojas Carlas Honore, kurį išgarsino knyga „Garbinant lėtumą: kaip pasaulinis judėjimas meta iššūkį greičio kultui“, sako, kad, tinkamai pasirinkus laiką sparčiam tempui sumažinti, galima padidinti ne tik produktyvumą, bet ir kūrybiškumą. Pastarąjį, rašytojo teigimu, Vakarų visuomenėse nuolat žudo nesibaigiantis skubėjimas, dažną privedantis prie išsekimo ar persidirbimo.
Kaip pastebi „Veido“ kalbinti pašnekovai, karštligiškas išsekimas dažniausiai ištinka ambicingus ir darbščius žmones. Nors ir galėdami pasiekti puikių rezultatų, jie mėgaujasi tik trumpalaikiais laimėjimais, nes ilgainiui tiesiog išsenka.
Psichologas Richardas Wexleris daro prielaidą, kad būtent motyvacija darbe yra tiesiogiai susijusi su žmonių išsekimu. Jis teigia, kad dėl nuolatinio poreikio tobulėti ir mėginimo perprasti sparčiai tobulėjančias naująsias technologijas daugelis su gyvenimu tiesiog nebespėja.
Kad taip nenutiktų, O.Rukšėno įsitikinimu, būtina koncentruotai paskirstyti savo galimybes ir neperlenkti lazdos stengiantis įgyvendinti vienus ar kitus siekius: „Jei kalbėsime apie kūrybinių profesijų atstovus, reikėtų pastebėti, kad kasdien sukurti po unikalų kūrinį – didžiulė psichologinė įtampa, kuri ilgainiui pereina į fiziologinę būseną. Tad nieko keista, kad smegenys saugosi perkaitimo, todėl kažkuriuo metu jų durelės taukšt, ir užsidaro.“
Buvęs Vilniaus universiteto rektorius, dabar Seimo narys Benediktas Juodka mano, kad rasti harmoniją su savimi padeda gyvenimo tikslo turėjimas ir aiški dienotvarkė, kurioje numatyti ne tik darbai, bet ir metas pietums, atokvėpiui, šeimai.
Be dienotvarkės ir plano savo gyvenimo neįsivaizduoja ir 11 kalbų mokantis poliglotas, Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys. „Man svarbi kiekviena gyvenimo minutė, dėl šios priežasties sunkiai verčiuosi be dienotvarkės. Laiko neturiu daugiau nei aplinkiniai – tiesiog aš jį produktyviau išnaudoju“, – tvirtina pašnekovas.
Tarkime, skrisdamas lėktuvu, užuot klausęsis muzikos ar bendrakeleivių kleketavimo, G.Degėsys stengiasi įsiminti kuo daugiau naujos kalbos žodžių.

Žiemos atostogų turizmui sunkmetis turėjo ypač didelę įtaką. Statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų pirmą ketvirtį į ilgesnes negu vienos dienos užsienio keliones vyko 30 proc. mažiau Lietuvos gyventojų negu tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, tuo tarpu vienadienių kelionių (be nakvynės) į užsienį padaugėjo 48 procentais. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai nereiškia, kad Lietuvos gyventojai apskritai atsisako žiemos pramogų ir atostogų šaltuoju metu, tačiau jas planuoja iš anksto, kur kas kuklesnes ir arčiau namų. Tokia tendencija turėtų išlikti ir šiemet.

„Sumažėjus pajamoms, keičiasi ir gyventojų laisvalaikio bei kelionių įpročiai, ypač šaltuoju metų laiku, kuomet didesnę dalį gaunamų pajamų tenka skirti būstui išlaikyti. Todėl žiemą dabar atostogaujama trumpiau arba arčiau namų. Be to, statistika rodo, kad lietuviai pastaraisiais metais žiemos pramogas mieliau organizuojasi patys ― praėjusių metų pirmą ketvirtį sumokėta suma už turizmo paslaugas kelionių agentūroms, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, sumažėjo 38 procentais“, ― sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, pradėjus ruoštis kelionėms iš anksto, galima rasti pigesnių apgyvendinimo vietų, naudotis pigesnių oro linijų paslaugomis, ieškoti kitų turistų patirties ir patarimų tarp savo pažįstamų ir socialiniuose tinkluose, kaip keliauti pigiau. „Planuojantieji iš anksto sakosi vidutiniškai sutaupantys apie 25 proc., o kartais ir kur kas daugiau galimų kelionės išlaidų“, ― pažymi SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Statistikos departamento duomenimis, taip pat sumažėjo ir vidutinė suma, išleidžiama žiemos kelionėms į užsienį. Šiuo metu ji siekia 1 613 litų ir yra beveik 24 procentais mažesnė negu prieš dvejus metus.

„Nors nedarbas jau kurį laiką nebedidėja, o darbo užmokestis kai kuriuose sektoriuose netgi šiek tiek paaugo, šiemet požymių, kad smarkiai padaugėtų turistinių žiemos kelionių į užsienį, nėra. Galimybes ribos ne tik gyventojų sumenkusios pajamos, bet ir brangsiantys degalai bei pabrangusios atostogų išvykos. Kita vertus, iš lėto gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities ir atsargus taupumas ― gera žinia vietiniams žiemos turizmo paslaugų teikėjams“, ― teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.

J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad vykstantieji į užsienį neturėtų pamiršti pagrindinių pinigų tvarkymo taisyklių. Pirma, svarbu pasirūpinti, kad mokėjimo kortelių, kuriomis ketinama atsiskaityti svečioje šalyje, sąskaitose būtų pakankamai pinigų ir jais būtų galima pasinaudoti ― pasitikrinti kortelės galiojimo laiką, nepamiršti, kada ir kokios lėšos bus išskaičiuotos iš sąskaitos už įvairius pirkinius ar paslaugas. Rekomenduojama nedideles grynųjų pinigų sumas užsienio valiuta įsigyti Lietuvoje, kadangi pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų ar keisti užsienyje gali kainuoti kur kas brangiau.

„Liaudiška finansų valdymo išmintis sako, kad jei negalėsi bet kada paimti pinigų, kurių nenori išleisti, tai jų ir neišleisi. Tačiau vykstant į kitą šalį verta pasilikti tokią galimybę nenumatytiems atvejams. Įvairios draudimo išmokos, pavyzdžiui, dėl vėluojančio bagažo ar medicininės išlaidos, ne visada mokamos iš karto ― kartais pirma tenka sumokėti, o tik paskui, dažnai jau pasibaigus kelionei, gauname išmoką“, ― pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė. Todėl, pasak jos, kelionėje reikia su savimi turėti priemones prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, jei netikėtai tektų atlikti kokias nors finansines operacijas.

Oficiali statistika rodo, kad Lietuvos bankų išduotų mokėjimo kortelių operacijų užsienyje skaičius per dvejus metus padidėjo nuo 1,2 mln. 2008 metų pirmą ketvirtį iki 1,5 mln. pirmą 2010-ųjų ketvirtį. „Tokias skirtingas tendencijas, kad Lietuvos turistų užsienio šalyse mažėja, o mokėjimo operacijų kortelėmis daugėja, galima paaiškinti tuo, kad praėjusiais metais daugiau keliavome į užsienį, tačiau ne poilsiauti, o, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse įsigyti reikiamų prekių pigiau“, ― sako J. Varanauskienė.