„15 minučių“ nutraukė laikraščio leidybą, dienraštis „Vilniaus diena“ virto savaitraščiu, o kitąmet pirmadieniais nebepasirodys „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Verslo žinios“.

Šitaip dėl būvio kovojant tradicinei spaudai, jos vietoje išnyra audiovizualinė žiniasklaida, kurios pranašumais pasinaudos ir rudenį internetinės televizijos transliacijas pradėsiantis Žinių radijas.
Vaizdas internetu turėtų išlaisvinti neregį radiją, kuris savo klausytojams, tapsiantiems ir žiūrovais, transliuos laidas tiesiai iš studijos, jų autorių ir pašnekovų aptariamas aktualijas iliustruos grafine medžiaga, o į eterį netilpusius reportažus vartotojai ras įrašų archyve.
Pasak Žinių radijo gen. direktoriaus Dano Arlausko, jie nepretenduoja tapti įprasto formato televizija, nes tokių žaidėjų mūsų rinkoje jau ir taip per daug. Žiniasklaidos konvergencijos amžiuje, kai nebeliko tradicinio laikraščio skaitytojo, TV žiūrovo ar radijo klausytojo, šiuolaikinis vartotojas tampa žmogumi orkestru, tuo pat metu valdančiu TV pultelį, planšetinį kompiuterį ir išmanųjį telefoną, todėl žiniasklaida pati turi ieškoti savo auditorijos. D.Arlausko žodžiais, Žinių radijas turi tai, kas vartotojui svarbiausia, – informaciją, todėl reikia pasinaudoti galimybe pateikti ją dinamiškiau, o pridėtinė vertė, internetinė televizija, radijui esą brangiai nekainuos.
Žiniasklaidos ekspertas, IT specialistas Džiugas Paršonis prognozuoja, kad tokio informacinio turinio, kokį kuria Žinių radijas, poreikis tik didės, bet sėkmė priklausys nuo lankstumo: neužteks transliuoti laidą iš studijos. „Pavyzdžiui, jei vartotojas galės iškirpti kelių sekundžių trukmės įrašo fragmentą ir tokiu mikroklipu pasidalyti socialiniame tinkle, bus fantastiška. Kitaip gali atsitikti, jei transliacijos bus statiškos, apsiribojančios vienintele funkcija, – žiūri jas arba ne“, – aiškina Dž.Paršonis.
„TNS Gallup“ radijo auditorijos tyrimo duomenimis, Žinių radijui tenka vos 1,9 proc. viso klausyto laiko, tačiau D.Arlauskas užsimena, kad kuria nuosavą sistemą unikaliems vartotojams suskaičiuoti. „Telefoninės apklausos nėra reprezentatyvus būdas auditorijos dydžiui pamatuoti, duomenų paklaida gali būti ne 2, bet 20 proc.“, – aiškina jis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie artėjančius partijos rinkimus ir Vyriausybės 100 dienų darbo rezultatus.

R.Musnickas. Pradėkime nuo rinkimų Jūsų partijoje. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje sąmokslo teorijų visokių labai daug. Iš 18 kandidatų liko tik 4. Kodėl taip daug sumažėjo kandidatų?

A.Kubilius. Džiaugiamės dėmesiu mūsų partijos vidiniams rinkimams. Turime savo demokratijos šventę, kurią aš pats prieš gerą dešimtmetį, tapęs partijos pirmininku, ir pasiūliau: kad partijos pirmininką rinktų visi nariai. Kas antri metai organizuojame rinkimus ir džiaugiamės, kad šioje procedūroje gali dalyvauti visi partijos nariai. To dėka visada turime plačią diskusiją. Kandidatai siūlo įvairias kryptis, akcentus, ir tai leidžia partijai diskusijose grįžti prie kai kurių pamatinių dalykų. Pažiūrėti, kur esam, ką padarėm, ko nepadarėm. Pradinis etapas visada būna kandidatų kėlimas. Šioje procedūroje dalyvauja visi skyriai, kandidatus gali siūlyti kitos partijos vidinės organizacijos. Kai kurie skyriai siūlo po vieną, kiti – po keturis kandidatus. Ir šiemet siūlomų kandidatų buvo 18. Dalis kandidatų atsisakė dalyvauti rinkimuose, likom 4, kaip aš sakau – patys geriausi. Dabar toliau diskutuosim, ir balandžio 22-23 d. vyks rinkimai.

R. M. Jums V.Landsbergio kandidatavimas į pirmininkus buvo netikėtas?

A. K. Skyriai siūlo jo kandidatūrą, o jis pats aiškiai pasakė savo kandidatavimo tikslą – kad nori platesnių diskusijų partijoje. Sveikinam jo tokį apsisprendimą, diskusijų niekada nebūna per daug, nors kartais mums, kurie esame čia, Vilniuje, Seime, frakcijoje, atrodo, kad tų diskusijų kartais gal ir per daug, ir norime sprendimų. Tai yra jo paties apsisprendimas, nėra čia daugiau ką pasakyti.

R. M. O jums tai buvo netikėtas toks apsisprendimas ar ne? Aš suprantu, kad visi turi teisę kandidatuoti ir skyriai turi teisę siūlyti, bet tai, kad žmogus kandidatuoja esant šitai situacijai, tikėjotės, kad jis gali sutikti kandidatuoti?

A. K. Aš nekėliau tokio klausimo – tikėta netikėta. Gal ne man reikėtų tokius klausimus uždavinėti.

R.M. Keturi kandidatai: Jūs, V.Landsbergis, L.Andrikienė ir V.Stundys. Dauguma politologų sako, kad laimės Kubilius, bet didelę konkurenciją sudarys Landsbergis. Ar jaučiate konkurenciją iš Landsbergio?

A.K. Aš sąmoningai prieš dešimt metų siekiau, kad partijos pirmininko rinkimai vyktų konkurencingai. Būtų idėjų, projektų, lyderio savybių konkurencija. Be abejo, kad profesoriaus asmenybė su visais didžiuliais partiniais nuopelnais ir partiniu jo matymu, su globalių procesų suvokimu yra tikrai labai stipri.

R.M. Tai kodėl kandidatuoja, kad mano, jog partijoje nevyksta diskusijos?

A. K. Aš jau sakiau, kad yra skirtingi požiūriai, nes profesorius dažniau būna Briuselyje, Strasbūre, o mes čia. Gal todėl atsiranda skirtingi požiūriai į tą pačią situaciją. Mums atrodo, kad diskusijų yra tikrai daug. Mes matome tame labai didelę pridėtinę vertę. Kuriame įvairius klubus, veikiančius partijoje ir šalia partijos. Man atrodo, kad ir visuomenėje rimtesnių diskusijų, ne populistinių, – kur yra Lietuva, kokie jos geopolitiniai, ekonominiai iššūkiai, – reikia daugiau Ir jų poreikis didėja. Buvau nustebęs, kai mes Kaune su žinomu publicistu A.Užkalniu dalyvavome „Reigano klubo“ organizuotoje diskusijoje, kurioje mūsų svarstymų apie politiką ir žiniasklaidą klausėsi apie 500 žmonių.

R. M. Vakar buvo švenčiamas Vyriausybės šimtadienis. Jūs patenkintas 100 dienų Vyriausybės darbu?

A.K. Jeigu Vyriausybė per šitą 100 dienų būtų tikrai daug padariusi, tai kalbėtume apie realius darbus, o ne apie tai, kaip jinai dirba – stipriai ar lėtai. Lėtumas yra gerai, kaip dabar kai kas analizuoja. Tas 100 dienų yra labai lėtas įsibėgėjimas. Net ir vakar klausantis Premjero kalbos įstrigo į atmintį tiktai pora jo paties įvardintų konkrečių darbų – tai saulės baterijų burbulo sunaikinimas, kuriam mes pritariam, tik nežinau, ar tokiomis priemonėmis viską reikėjo daryti. O problema buvo, ją reikėjo spręsti. Premjeras džiaugėsi, kad 1,5 ct sumažino elektros energijos tarifą, – sumažindami elektros tiekimo saugumui reikalingos elektros gamybos kvotą Elektrėnuose; ir minimalios algos pakėlimu. Darbų paketas yra mažas, o kalbų apie tai, kaip dirba Vyriausybė, yra labai daug. Taigi proporcija tarp darbų ir kalbų yra aiškiai pasvirusi į kalbų pusę.

R.M. Ką jums rodo – trūksta lyderystės idėjų?

A.K. Pirmas dalykas, mano manymu, per ketverius metus esant opozicijoje nebuvo paruoštos nei idėjos, nei žmonės. Dabar per šimtą dienų bandoma užpildyti nepadarytų darbų spragą. Antras dalykas – valdančiojoje koalicijoje stokojama lyderystės. Paradoksalu – nors Premjero reitingai aukšti, jis pasitinkamas audringais plojimais, šimtadienio proga organizuojamos „visaliaudinės“ šventės, kaip vakar matėm Seime, bet tikros idėjinės lyderystės, darbų lyderystės stokojama. Tai rodo konkretus pavyzdys. Štai Premjeras, kalbėdamas apie skalūnų dujas, sakė: reikia sulaukti mokslininkų išvadų ir tada daryti sprendimus. V.Mazuronis, grįžęs iš Amerikos, irgi labai pozityviai kalbėjo, kad reikia toliau tęsti šį projektą. Bet, pasirodo, koalicijoje yra svarbesnė ne jų lyderystė, o pono Salamakino, ponios Stancikienės, pono Balsio, kurie nėra net koalicijos nariai ir kurių emocinė ar kitais pagrindais grįsta nuostata yra – neleisti „Chevron“ nieko daryti.

R.M. Kaip manote, kaip turėtų elgtis Premjeras, kaip Jūs elgtumėtės?

A.K. Mano nuostata visada buvo, kad Premjeras yra koalicijos ir platesnės visuomenės lyderis. Turi galvoti, tartis, rasti tinkamiausią sprendimą ir su juo eiti į parlamentą, koaliciją ir sakyti: mano nuomone, toks sprendimas yra geriausias, noriu, kad jūs pritartumėte, darome neatidėliotinai. Sprendimas dėl skalūnų turėjo būti priimtas po mokslininkų sprendimo, dabar jau nukeltas iki gegužės mėnesio, nes gegužę Seimas tariamai turi priimti kažkokias įstatymo pataisas, nors patys mokslininkai sako, kad žvalgymą galima vykdyti, ir tik po kelerių metų būtų galima kalbėti apie įstatymus, kurių reikia gavybai. Man atrodo, kad sprendimai gegužę priimti vis dėlto nebus, nusikels į rugsėjį. Premjeras sako, jei Seimo nariai yra įsigilinę, tegu dar pasvarsto. Taigi aš matau lyderystės stoką, be kurios svarbūs, strateginiai, projektai nejudės į priekį, nes visada bus tokių kaip Salamakinas, kurie galvoja kitaip. Jeigu nebus lyderio, projektai strigs.

R.M. Premjeras sako, kad susitarta dėl energetikos strategijos ir kad Vyriausybė yra paruošusi nacionalinį susitarimą tarp visų partijų energetikos strategijos klausimu, ir artimiausiu metu jis bus pateiktas. Kaip manote, įmanomas toks susitarimas, ir jūs pritarsite?

A.K. Aš projektą jau gavau. Manau, tikrai galime svarstyti ir vertinu tai pozityviai. Mes patys skatinome Vyriausybę imtis tokios iniciatyvos ir turėjome keletą neformalių pasikalbėjimų su Vyriausybės ir koalicijos nariais, kad tokio susitarimo reikia. Šiuo požiūriu mes esame kitokia opozicija negu ankstesnės kadencijos socialdemokratai. Tokį patį sprendimą mes siūlėme pasirašyti, kai buvome valdžioje, tačiau socialdemokratai atsisakė. Socialdemokratai, būdami opozicijoje, dažnai elgiasi neatsakingai, o kai patenka į valdžią, atsakomybė juos padaro atsakingesnius. Mes, būdami ir valdžioje, ir opozicijoje, laikomės savo nuostatų. Jeigu būdami opozicijoje matome, kad valdžia imasi teisingų iniciatyvų, esame pasiruošę patarti, padėti, pasirašyti, paremti.

R.M. Premjeras vakar išvažiavo atostogų, kaip vertinate, kad po 100 dienų Vyriausybės Premjeras atostogauja?

A.K. Kadangi nebuvau Gran Kanarijoje, galėčiau atsakyti – su pavydu. Kita vertus, nepamenu, kad aš per pirmąjį 100 dienų būčiau sugalvojęs paatostogauti. Reikia įvertinti skirtumą tarp mūsų Vyriausybės darbo pradžios ir šios Vyriausybės. Mes paveldėjome pasaulinės krizės padarinius, prieš mus veikusios Vyriausybės nepasirengimą krizei. Mes turėjome labai greitai veikti, stabilizuoti finansinę padėtį, neleisti, kad atsitiktų kaip Graikijoje ar Kipre. Ir mums tai pavyko. Dabartinei valdžiai palikom gerai sutvarkytą ekonomiką ir finansus. Ekonomika augo sparčiausiai visoje Europoje, finansai yra ant Mastrichto kriterijaus slenksčio. Dabartinei Vyriausybei nėra tokių svarbių reikalų, taigi gali ir atostogauti.