Energetikos ministras turi aiškų įsivaizdavimą, kaip derėtis su Rusijos dujų koncernu “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, teigia Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

“Manau, kad viskas juda gera kryptimi, tikrai nestovi vietoje. Tikrai su neblogu nusiteikimu mes čia išeiname iš šito posėdžio, kiek išgirdome informacijos iš ministro. Matome, kad jis turi aiškų įsivaizdavimą, kokiais žingsniais, kaip judėti į priekį, kad tvarkingai ir pakankamai energingai įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą”, – po koalicijos susitikimo su ministru žurnalistams sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas.

Parlamentaras neatskleidė, kokių naujienų pasakė Arvydas Sekmokas – anot jo, ministras pristatė, kaip klostosi santykiai su didžiausiais “Lietuvos dujų” akcininkais – “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas International”.

“Detalių tikrai nedėstysiu. Tiek, kiek reikia Seimo nariams, mes, manau, sužinojome, o mes neatsakingi už derybas, tai detalių ir nereikia žinoti”, – sakė J.Razma.

Vienintelės dujų tiekėjos Lietuvai – “Gazprom” atstovai praėjusį penktadienį Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Dėl to Energetikos ministerija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo ištirti “Gazprom” iš dalies valdomų “Lietuvos dujų” vadovų veiklą.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Istorijos projekto “Laboratorijos “Kenigsberg-13″ paslaptys” darbuotojai teigia, kad iššifravo runų ženklus ant vokiečių požeminio bunkerio geležinių vartų ir sužinojo, kur paslėptos brangenybės, tarp kurių gali būti ir Gintaro kambarys.

Kaip pranešė agentūrai “Interfax” paieškų projekto sekretorius spaudai Vladimiras Sokolovas, prieš kurį laiką runų ženklų, užrašytų ant požeminio bunkerio “Blindaž”, kuriame 1945 metas buvo paskutinio Kėnigsbergo komendanto generolo Otto fon Lascho (Oto fon Liašo) vadavietė, kopijos buvo nusiųstos į Belgiją ekspertizei.

Neseniai iš Belgijos gauta visų 88 runų ir slaptų ženklų, užrašytų ant požeminio bunkerio įėjimo vartų sąvarų iššifravimas. Tai nepaprastai vertingas informacinis žemėlapis, nurodantis, kad bunkeryje yra antras,

apatinis aukštas, kurio patalpose yra paslėptos brangenybės”, – pareiškė V.Sokolovas.

Pasak jo, paieškos dalyviai neabejoja, kad jie suras brangenybes, tarp kurių gali būti ir Gintaro kambarys. Dabar reikia patekti į sandėlius, kurie yra 14 metrų gylyje po abejais bunkerio laiptais.

Kaliningrado centre jau ilgą laiką grupė entuziastų-mėgėjų atlieka paieškos darbus paskutinio Kėnigsbergo vokiečių karinio komendanto generolo O. fon Lascho požeminėje vadavietėje.

Blindažas yra vieno aukšto gelžbetoninėje slėptuvėje nuo bombų, pastatytoje 1945 metais, jis užtikrino normalias gyvenimo ir darbo sąlygas Kėnigsbergo įgulos vadavietei.

Patalpas sudaro du monolitiniai blokai. Slėptuvės ilgis – 42 metrai, plotis -15 metrų, gylis – 7 metrai. Patalpose yra 21 kambarys. Bunkeris buvo elektrifikuotas, įrengtos ryšio, vandens tiekimo, kanalizacijos, šviežio oro sistemos.

1945 metų kovą vokiečių įgulos vadavietė atsikėlė į šį bunkerį, kurį imta vadinti miesto gynybos vadaviete. 1945 metų balandžio 9 dieną čia atėjo sovietiniai parlamentarai ir pasiūlė vokiečių įgulai kapituliuoti. Generolas O.fon Laschas sutiko nutraukti pasipriešinimą.

Srities istorijos muziejaus filialas blindažo patalpose buvo atidarytas 1968 metais. Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta sovietinės kariuomenės Kėnigsbergo puolimui 1945 metais nuo balandžio 6 iki 9 dienos.