Žinomi Lietuvos žmonės, darbo valandų neskaičiuojantys savo srities profesionalai, randa laiko ir pomėgiams, kurie ne tik suteikia jiems pasitenkinimo, bet ir turi išliekamąją vertę.

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai dirba svarbų darbą, tačiau randa laiko save įprasminti ir veikloje, neturinčioje nieko bendro su jų profesija. Štai plastikos chirurgas Darius Radzevičius fotografuoja ir yra surengęs ne vieną savo darbų parodą, advokatė Jūratė Zabielaitė tapo portretus, kuriuos taip pat pristato parodose. Tapybos darbų parodą „Susapnuoti paveikslai“ neseniai surengė ir kino režisierius Algimantas Puipa. Tapyti jis pradėjo vos prieš metus, tačiau taip užsidegė nauju pomėgiu, kad kartais per dieną nutapo net po tris keturis peizažus. O štai buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, diplomatas Mečys Laurinkus pasinėrė į romanų rašymą.
Beje, ir daugiau politikų, verslininkų, žinomų visuomenės veikėjų yra atradę rašytojo gyslelę. UAB Ūkio banko investicinės grupės prezidento Vladimiro Romanovo eilėraščiai pernai sugulė į poezijos knygą rusų kalba „Vienišo sfinkso apmąstymai“. Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas pernai išleido jau antrą poezijos rinkinį „Nugalėję lygumas“. „Senukų“ įmonių asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas rašo maldas ir dvasines nuostatas, kurias išgyvena kaip savo būseną. Be to, jam kilo idėja Prienų rajone esančiame Vazgaikiemio kaime įkurti Visuomenės harmonizavimo parką.
Ko kūryboje ieško ir ką atranda verslininkai, politikai, medikai, teisininkai?

Medikas rengia fotografijų parodas

Plastikos chirurgas D.Radzevičius pasakoja fotografavimu užsikrėtęs dar vaikystėje. Mat jo tėvai daug keliaudavo ir stengdavosi fotoaparatu užfiksuoti kuo įvairesnių vaizdų, paskui patys ryškindavo nuotraukas. Dažnai su „Ąžuoliuko“ choru koncertuodamas užsienio šalyse, vėliau pažintinėse kelionėse D.Radzevičius taip pat nepaleisdavo iš rankų fotoaparato, tačiau išsamiau menine fotografija pradėjo domėtis prieš aštuonerius metus.
„Peržiūrėjęs bičiulio Mariaus Jovaišos nuotraukas, pastebėjau, kad daugelį dalykų matau kitaip. Tada pradėjau skaityti literatūrą, gilintis į kompoziciją, technines detales, lankytis fotografijų parodose. Taip fotografavimas išaugo į didelį pomėgį“, – prisimena D.Radzevičius. Ir priduria, kad apie jo hobį žinojusi Palangos vasaros skaityklos vedėja Vanda Kliučininkienė pasiūlė surengti fotografijų parodą.
Atsiklausęs Lietuvos fotografų klubo prezidento Jono Staselio nuomonės, ar gali savo darbus rodyti, ir sulaukęs dar vieno paskatinimo, D.Radzevičius pirmajai parodai „Miestai“ atrinko gražiausias akimirkas, užfiksuotas įvairiose pasaulio šalyse. Praėjus metams po 2005 m. Palangos vasaros skaitykloje eksponuotos parodos, chirurgas sudėliojo darbus antrai ekspozicijai „Gamtos siesta“. Beje, tuo pačiu metu VU Santariškių klinikų Vaikų ligoninės ortopedijos skyriuje, kuriame dirba, iškabino fotografijų ciklą „Pasaulio vaikai“.
„Norėjau, kad mažieji pacientai pamatytų kitokios spalvos, kitaip gyvenančius vaikus. Be to, paroda pagyvino ligoninės aplinką. O į Palangos vasaros skaitykloje rengiamas ekspozicijas labai malonu sukviesti draugus, kolegas, artimuosius. Ta proga susitikti su jais, padovanoti savo darbų“, – atskleidžia D.Radzevičius.
Pirmąsias ekspozicijas surengęs iš kelionėse užfiksuotų vaizdų, dabar medikas iš anksto apgalvoja parodos temą, jai ruošiasi ir bando pagauti tam tikrus kadrus. Pavyzdžiui, sumanęs parodyti Šventosios grožį įvairiais metų laikais laukė, kol saulė pasisuks tam tikru kampu ar kol prisnigs.
„Taip dažnai, kaip norėčiau, negaliu išeiti, pavyzdžiui, į Vilniaus senamiestį pagaudyti kadrų, tačiau kelionėse visada fotografuoju. O namie fotoaparatas stovi matomiausioje vietoje, paruoštas fotografuoti, kad bet kada galėčiau nuspausti mygtuką“, – prisipažįsta chirurgas.
Fotografavimą jis vadina poilsiu, atgaiva sielai ir savotišku medžiotojo instinktų patenkinimu. Mat žvelgiant pro stikliuką ir bandant pagauti norimą kadrą kraujas, anot D.Radzevičiaus, užkaista panašiai kaip medžioklėje.

Advokatė tapo klientus, kolegas ir bičiulius

Advokatės J.Zabielaitės pomėgis tapyti portretus taip pat jau išaugo į ne vieną parodą. Prieš ketverius metus ji debiutavo meno srityje, surengdama „Portretinių eskizų“ parodą, o šiuo metu naujais darbais papildyta ekspozicija puošia Lietuvos advokatūros mokymo centro sienas. „Pati nebūčiau išdrįsusi rengti parodos. Pirmaisiais metais net draugams, kolegoms, klientams, kurių portretus tapiau, paveikslų nedovanojau, manydama, kad jie labai prasti. Tačiau tapytojas Audrius Gražys pamatęs mano darbus privertė surengti parodą“, – prisimena J.Zabielaitė.
Advokatė neabejoja, kad nemažai žmonių norėtų rašyti ar tapyti, tačiau bijodami įžeisti profesionalius menininkus to nesiima. „Kiekvieną savo polinkį reikia realizuoti, kad pajustum pilnatvę. Be to, kūryba pradžiugina draugus ir artimuosius“, – įsitikinusi J.Zabielaitė.
Ji pati tapyti pradėjo prieš dešimt metų. Nors nežinojo nei portreto tapymo subtilybių, nei kaip dažus maišyti, tačiau ryžosi pamėginti. Beje, ir dabar advokatė nesivadovauja jokiomis taisyklėmis – tapo taip, kaip jaučia. „Sutikusi žmogų ir bandydama jį pažinti, viduje tarsi nutapau. Tad ir ant drobės perkelti portretą pavyksta lengvai“, – prisipažįsta J.Zabielaitė.
Pirmaisiais metais ji tapydavo kiekvieną savaitę ir portretas gimdavo per dvi tris valandas. Dabar per metus nutapo keturis penkis darbus. „Iš savęs daugiau reikalauju, be to, visus draugus, artimuosius, klientus jau nutapiau, o nepažįstamų žmonių nenoriu piešti, – atskleidžia advokatė. – Man svarbu, kad pleventų sielos ir jausčiau buvimo kartu su pozuotoju prasmę. Užfiksuoju minčių judėjimą veide. Tiesa, negražias praleidžiu, ant drobės perkeliu tik gražiuosius žmogaus bruožus.“
Ji yra nutapiusi Lietuvos advokatų tarybos pirmininką Virginijų Leoną Papirtį, Lietuvos apeliacinio teismą teisėją Algirdas Gailiūną, advokatus Rolandą Galvėną, Rolandą Valiūną, savo tėvą Vytautą Zabielą. Tapydama J.Zabielaitė pažino ir kitų profesijų atstovus – žurnalistą Tomą Dapkų, signatarą Romualdą Ozolą, diplomatą Kęstutį Vaškelevičių, šachmatų trenerį Gediminą Rastenį ir daugelį kitų.

Sukūrė sąlygas visiems pajusti dvasinę pilnatvę

Kūryboje save atrado ir M.Laurinkus. Pasitraukęs iš Valstybės saugumo departamento vadovo pareigų ir turėdamas daugiau laisvo laiko jis mintyse pradėjo dėlioti romano siužetą. O rašyti jį pradėjo prieš trejus metus, dar eidamas ambasadoriaus pareigas Gruzijoje. Grįžęs iš diplomatinės tarnybos, užbaigė romaną “Elektra” apie pokarį bei paslaptingos azerbaidžanietės ir lietuvio partizano meilę. “Mane domina tarpukario, pokario ir sovietmečio Lietuvos istorija bei žmogaus dvasinio gyvenimo raida tais laikais. Rašyti mėgau nuo jaunystės, tačiau pasukęs į politiką tam neturėjau laiko”, – sako M.Laurinkus.
Būsimasis diplomatas, studijuodamas lietuvių filologiją, savo kūrybą publikavo Lietuvos pogrindžio laikraštyje “Pastogė”, vėliau kritiniai jo straipsniai buvo spausdinami “Literatūroje ir mene”.
Dvidešimt metų rašymą M.Laurinkus buvo apleidęs, o šiandien tam vėl kasdien skiria laiko. “Beveik baigiau antrą romaną, kurio veiksmas vyksta dabartiniais laikais. Pradėtas jau ir trečiasis. Mano gyvenimo saulė leidžiasi, tad stengiuosi dirbti produktyviai”, – atskleidžia buvęs Saugumo departamento vadovas.
Atsiminimų diplomatas nesiima rašyti, nes memuaristika, jo nuomone, – sudėtingas žanras. “Sukrėsti ir nustebinti galima tik tokiais kūriniais, kaip Balio Sruogos “Dievų miškas”. Šis kūrinys Lietuvos memuaristikoje nepralenkiamas”, – tvirtina M.Laurinkus.
Beje, diplomatas abejoja, ar jau galėtų save vadinti rašytoju, tačiau mano, kad yra pasiekęs tam tikrą lygį ir gali rašyti romanus.
O štai “Senukų” įmonių asociacijos prezidentui A.Rakauskui maldų ir dvasinių nuostatų rašymas – tai bendravimas su nujaučiamais įvykiais danguje ir su realiai regimais žemėje, skleidžiant savo sielos piktąją arba šventąją dvasią. “Užrašau tai, ką išjaučiu kaip aksiomines taisykles. Supratus ir įsisąmoninus jų esmę, keičiasi mano ir kitų požiūris į gyvenimą, didėja sąmoningumas, keičiantis žmonių tarpusavio santykius į gerąją pusę”, – neabejoja verslininkas. Ir priduria savo kūrybos neplanuojantis išleisti. Mat jam rašymas – tai tik priemonė dvasinėms nuostatoms tobulinti.
Vis dėlto A.Rakauskui svarbu, kad kuo daugiau žmonių pajustų dvasinę pilnatvę. Tad Prienų rajone, 160 ha plote, jis įkūrė Visuomenės harmonizavimo parką, kuriame galima ilsėtis ir apsistojus palapinėje, ir keturių žvaigždučių viešbutyje. “Kurdamas verslą jaučiau pareigą padaryti kažką tokio, kas padėtų žmonėms atsikvėpti po savaitės darbų. Vėliau, matant, kaip priešiškai žmonės nusiteikę vienas kito atžvilgiu, subrendo idėja kurti parką, kuriame pati aplinka gerai nuteiktų ir sukeltų viltį, kad mes patys galime viską pakeisti, matydami, kokia graži gali būti mūsų šalis. Į savo šalį visada verta investuoti, jei tik gali daryti tai, kuo visi naudosis”, – apibendrina A.Rakauskas.

Žinomi Lietuvos aktoriai – Rimantas Bagdzevičius, Gediminas Girdvainis ir Rimanta Krilavičiūtė – tapo socialinio projekto „Išsaugokime vyrus“ ambasadoriais.

Plakatai su šių aktorių veidais kvies rizikos grupės vyrus apsilankyti po Lietuvos regionus keliaujančioje mobilioje diagnostinėje laboratorijoje ir nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Praeitą savaitę prie jų prisijungė ir Lietuvoje viešėjęs italų estrados legenda Toto Cutugno: dainininkas, prieš ketverius metus susirgęs prostatos vėžiu, koncertų metu ragino mūsų šalies vyrus būtinai tikrintis dėl šios ligos.

„Kasmet Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000-iams vyrų – kas trečias iš jų diagnozę išgirsta per vėlai, kai ligos gydymas būna labai komplikuotas. Ši onkologinė liga kiekvienais metais pareikalauja bent pusės tūkstančio gyvybių, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Skaičiai būtų daug mažesni, jei visuomenė būtų pakankamai informuojama apie ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tikime, kad plakatai su žinomais veidais, kviečiančiais pasitikrinti, pasieks mūsų vyrus ir paskatins juos pasirūpinti savimi.“

Pasak akcijos organizatorių, informacijos stygiaus pasekmės ryškiausios Lietuvos regionuose – čia prostatos vėžys ankstyvosiose stadijose diagnozuojamas tik kas penktam juo sergančiam vyrui. Kaimo vietovėse vyrai labai mažai žino apie šį onkologinį susirgimą bei galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, todėl jau per pirmuosius du mobiliosios laboratorijos kelionių mėnesius joje apsilankė daugiau nei 1800 vyrų. Iš jų 184 buvo rastas padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kraujyje, jie buvo nukreipti tolesniems tyrimams.

„Vyrai dažnai turi daug baimių bei tiki įvairiais mitais, susijusiais su prostatos vėžiu ir jo diagnostika, – sako aktorius bei akcijos „Išsaugokime vyrus“ ambasadorius Rimantas Bagdzevičius. – Savo pavyzdžiu bei plakatuose pateikiama informacija šiuos mitus siekiame griauti: skleidžiame žinią, kad visi vyrai, vyresni nei 50 m., turi reguliariai atlikti PSA tyrimą, kuris visiškai paprastas ir neskausmingas – tiesiog paimamas kraujo mėginys. Kai kurie tirti vyrai net juokavo, kad uodui įkandus skauda labiau.“

„Išsaugokime vyrus“ mobilioje kraujo paėmimo laboratorijoje nemokamai atliekamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams (nuo 50-75 m. bei nuo 45 m., jei pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu), teikiama informacija apie prostatos vėžį, jo diagnostiką ir gydymo būdus. PSA tyrimas nesudėtingas ir neskausmingas – kraujas imamas iš venos alkūnės linkyje, tyrimo rezultatams įtakos neturi nei paros laikas, nei maitinimasis. Šis tyrimas yra plačiausiai naudojamas žymuo, padedantis įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas. Jis taip pat labai vertingas ir ligos kontrolei po gydymo. Tyrimo rezultatai pranešami pačiam pacientui ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigai.

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas įsteigtas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos kartu su Lietuvos urologų draugija bei Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Akcija „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą, paskatinti vyrus atlikti PSA kraujo tyrimą. Fondo organizuojamos akcijos „Išsaugokime vyrus“ ekspertai – VU Onkologijos institutas, partneriai – IPSEN bei medicininių tyrimų laboratorija „Medicina Practica“. Akcijos mecenatas ir globėjas – ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

Akcijos metu mobili diagnostinė laboratorija keliauja po Lietuvos regionus, kur nemokamai tikrina rizikos grupės vyrus. Daugiau informacijos apie šią akciją www.issaugokimevyrus.lt.

Norą tapti savivaldybių tarybų nariais reiškia nemažai visuomenėje žinomų žmonių: menininkų, sportininkų, verslininkų, šou pasaulio atstovų. Tačiau politologai perspėja, kad garsenybėms gresia likti prie suskilusios geldos, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Artėjant savivaldos rinkimams vis daugiau populiarių žmonių apsisprendžia siekti mandato miestų ir rajonų tarybose. Dauguma jų į politiką suka aplenkdami partijas, taigi šioms šįkart beliks remtis daugiausia savo nariais.

Apie ketinimus dalyvauti savivaldos rinkimuose neseniai pareiškė baleto primarijus Nerijus Juška, iš sporto besitraukiantis dviejų olimpinių medalių laimėtojas, pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis. Ambicijų naujam gyvenimui prikelti Kauną nestokoja į visuomeninį judėjimą “Vieningas Kaunas” su bendraminčiais susibūrę žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, verslininkas Visvaldas Matijošaitis.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamų duomenų matyti, kad savarankiškais kampanijos dalyviais jau įsiregistravo apie dešimt garsių žmonių. Kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą siekia viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė, grafikė Jūratė Stauskaitė, buvęs krepšininkas Darius Maskoliūnas, dainininkės Natalijos Zvonkės širdies draugas, verslininkas Danielius Bunkus.

Tapti Kauno miesto tarybos nariais norėtų verslininkas Kęstutis Pūkas ir buvusi televizijos laidų vedėja Aušra Kilkuvienė. Dalyvauti savivaldos rinkimuose ją paskatino seniai pažįstamas visuomeniškas žmogus.

“Iš pradžių spyriojausi: kam viso to reikia? Tačiau jis pasakė, kad taip mąstant neįmanoma ko nors pakeisti”, – aiškino AKilkuvienė. Reportažus vienoje televizijos laidoje įgarsinanti moteris tikina, kad rinkimuose dalyvauja, nes nori, kad Kaune būtų tvarkomasi geriau.

Mažeikių rajone dėl tarybos nario mandato ketina varžytis žinoma krašto žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, Anykščių rajone – praeityje garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Dauguma partijų dar iki galo nesudėliojo kandidatų sąrašų. Tačiau rinkimų štabų vadovai teigia, esą su jų partijų vėliava į savivaldybių tarybas kandidatuos vos vienas kitas politikoje anksčiau nesireiškęs žinomas žmogus.

Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, jog kol kas “žvaigždžių” jų kandidatų sąraše nėra.

“Išskirtinių asmenybių gali būti dar formuojamuose kandidatų į Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių tarybas sąrašuose. Žinomų žmonių specialiai eiti su mumis į rinkimus nekalbiname, pasikliaujame savo nariais”, – pažymėjo V.Baltraitienė.

Anot Liberalų sąjūdžio (LS) centrinio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos nuomone, ne šokėjai ir ne dainininkai turi eiti į politiką, esą LS sąrašuose bus vos vienas kitas žinomesnis ne politikas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas sakė, kad negalutiniuose jų kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašuose nėra žinomų žmonių – ne socialdemokratų.

“Tokio, kuris būtų laimėjęs grožio konkursą nebūdamas LSDP nariu, mūsų sąrašuose nėra. Turime daug gražių žinomų moterų ir visos jos socialdemokratės. Socialdemokratai vyrai šalies rajonuose taip pat žinomi darbais ir nuopelnais, o ne užklasine veikla”, -aiškino J.Olekas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovo Valentino Stundžio teigimu, konservatoriai “negaudo” žinomų žmonių skambiomis pavardėmis ir gražiais veidais, kad galėtų įtraukti į kandidatų sąrašus.

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, eiti į savivaldos rinkimus žinomus žmones masina pasikeitusi rinkimų tvarka. Dabar rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos, bet ir pavieniai kandidatai.

“Lietuvoje politika pernelyg personalizuota, rinkėjai linksta balsuoti už asmenis. Matyt, gana gerai žinomi ir populiarūs žmonės, kaip atskiri kandidatai, tikisi gauti pakankamą rinkėjų paramą”, -aiškino politologas.

Pradžią žinomų žmonių veržimuisi į politiką, A. Krupavičiaus teigimu, padarė daugiausia iš šou pasaulio atstovų sudaryta Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tačiau jis pabrėžė, kad sėkmingai Seimo rinkimai partijai susiklostė daugia-mandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėse rinkimų apygardose TPP atstovai laimėjo vos porą mandatų.

“Savivaldybių tarybų rinkimai panašūs į rinkimus vienmandatėse apygardose. Tad gali atsitikti taip, kad dauguma kandidatuojančių žinomų asmenybių gali likti prie suskilusios geldos, nes rinkėjai rinksis partijų sąrašus”, – svarstė A.Krupavičius.