BFL

1981 metų birželio 5 dieną JAV epidemiologai susidūrė su gluminančiu atveju: Los Andžele penki jauni gėjai, kurie anksčiau sveikata nesiskundė, staiga susirgo plaučių uždegimu, o du iš jų mirė.

Jie tapo pirmosiomis žinomomis naujo viruso, kuris iki šiol nusinešė daugiau gyvybių negu pasaulinis karas, aukomis.

Jau beveik 30 mln. žmonių mirė susirgę žmogaus imunodeficito sindromu (AIDS), o dar per 33 mln. kitų yra šią ligą sukeliančio viruso (ŽIV) nešiotojai.

Liga, kuri anksčiau tebuvo laikoma medicinai neįprastu susirgimu, prasiskverbė į kiekvieną žmonių visuomenės kampelį.

Šią tragišką istoriją ne vien mirtis, ligos patalas ir atskirties jausmas, bet stulbinami medicinos pasiekimai, netikėtas solidarumas ir sugriauti tabu.

“Nekyla jokių abejonių – AIDS pakeitė pasaulį”, – Jungtinių Tautų (JT) kovos programos prieš ŽIV/AIDS (UNAIDS) generalinis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė) sakė prieš Niujorke birželio 8-10 dienomis vyksiantį tarptautinį AIDS forumą.

“Mes sugebėjome sugriauti tylos sąmokslą, – pabrėžė jis. – Be to, tarp šiaurės ir pietų buvo sukurtas naujas socialinis darinys, ko dar niekuomet nebuvo nutikę su tokio pobūdžio liga.”

Keleri pirmieji kovos su AIDS metai buvo tamsusis skyrius, kurį žymėjo baimė, abejingumas ir homofobija.

Tačiau pavadinimas “gėjų maras” greitai buvo užmirštas paaiškėjus, kad ŽIV galima užsikrėsti perpilant kraują, santykiaujant skirtingos lyties partneriams, o užsikrėtusi motina virusą gali perduoti savo dar negimusiam kūdikiui.

Laimei, kovos su AIDS mastai labai greitai padidėjo, gėjų teisių organizacijoms įtikinus JAV vyriausybę skirti lėšų medicinos tyrimams. Jos taip pat agitavo prieš sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų atskirtį bei už saugius lytinius santykius.

Jau 1983 metais Prancūzijos gydytojai nustatė, kad naująją ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas.

ŽIV galima užsikrėsti per spermą, moters makšties išskyras, motinos pieną arba kraują. Šis virusas apninka imuninės sistemos ląsteles, sutrikdydamas jų gebėjimą daugintis ir jas naikindamas.

Užsikrėtusiam ŽIV žmogui kelis pirmuosius metus gali nepasireikšti jokie ligos simptomai, kol galiausiai imuninė sistema visiškai nusilpsta, o organizmas tampa itin pažeidžiamas tuberkuliozės, plaučių uždegimo ir kitų ligų sukėlėjų.

Gydytojai sukūrė ŽIV testus, padedančius nustatyti užsikrėtusius asmenis ir išvengti viruso plitimo per užkrėstą kraują.

Optimistai taip pat buvo įsitikinę, kad per porą metų bus sukurta veiksminga vakcina, kaip buvo sukurti skiepai, padėję įveikti raupus bei poliomielitą.

Tačiau pasaulis tebelaukia: vakcinų kūrėjams iki šiol nepavyko pergudrauti viruso, kuris yra padengtas atspariu polisacharidų apvalkalu ir geba stulbinamai sparčiai mutuoti.

Praeito amžiaus 9-10 dešimtmečiais, kai nebuvo jokios vakcinos, vaistų arba veiksmingų gydymo metodų, AIDS aukų gausėjo šiurpą keliančia sparta.

Dienraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama apie AIDS pakirstus garsius aktorius, roko ir sporto žvaigždes, tokius kaip Rockas Hudsonas (Rokas Hadsonas), Freddy Mercury (Fredis Merkuris) ir Arthuras Ashe’as (Arturas Ašas), tačiau milijonai kitų žmonių užgeso neatkreipę visuomenės dėmesio.

“Užėjau į bendrąjį gydymo skyrių. Visos (ten gydomos) moterys buvo išsekusios, sunykusios, mirštančios”, – M. Sidibe pirmtakas Peteris Piotas (Pėteris Piotas) prisiminė savo niūrią patirtį dirbant gydytoju Afrikoje 1983 metais.

“Tariau sau: “O, dieve, tai katastrofa!” Tai buvo suvokimo akimirka. Ji pakeitė mano gyvenimą”, – pridūrė jis.

1996 buvo paskelbta gera žinia: pagaliau buvo sukurti pirmieji veiksmingi vaistai nuo ŽIV.

Šis vaistinių preparatų “kokteilis” sumažina ŽIV kiekį organizme iki sunkiai aptinkamo lygio, tačiau visiškai jo neišgydo, taip pat gali sukelti pavojingą pašalinį poveikį.

Stebuklingai atsikūrus pacientų imuninei sistemai, iš pažiūros mirčiai pasmerkti žmonės sėkmingai grįžo į gyvenimą.

Tačiau anksčiau šie vaistai buvo tokie brangūs, kad jų įsigyti galėdavo tik turtingosios šalys.

Pastangoms padėti ŽIV epidemijos apimtoms neturtingoms valstybėms vadovavo Pasaulinis fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) bei kompiuterių programinės įrangos “Microsoft” milžinės vadovas milijardierius Billas Gatesas (Bilas Geitsas).

Mūsų dienomis daugiau nei 5 mln. žmonių neturtingų arba žemiau skurdo ribos gyvenančių ŽIV nešiotojų atsivėrė galimybė išgyventi, tačiau dar 10 mln. tebelaukia gydymo, skelbia UNAIDS.

Iki 2015 metų, kai sueis Jungtinių Tautų iškelto ryžtingo uždavinio “jokių naujų užsikrėtimo atvejų, jokios diskriminacijos, jokių mirčių” įgyvendinimo terminas, negydomų pacientų padaugės iki 13 milijonų.

Kyla dilema: kuo daugiau gyvybių gelbstima, juo daugiau lėšų reikia vaistams, kuriuos užsikrėtusieji turi vartoti kiekvieną dieną visą gyvenimą.

Iki 2015 metų gydymo programai reikės dar 6 mlrd. dolerių, todėl būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių. Tikėtina, kad jų pavyks rasti Kinijoje ir kitose kylančiose milžinėse.

“Turime sustabdyti viruso plitimą, kitaip bus neįmanoma, neįmanoma gydimu sustabdyti šią epidemiją arba netgi gydyti visu žmonės, kuriems to reikia”, – sakė Tarptautinės AIDS vakcinos iniciatyvos (IAVI) vadovas Sethas Berkley (Setas Berklis).

Afrikoje šiuo metu vykdoma kampanija, propaguojanti vyrų apipjaustymą – nustatyta, jog ši procedūra vyrų užsikrėtimo ŽIV riziką sumažina dviem trečdaliais.

Dar reikšmingesni yra vieno skirtingų lyčių porų tyrimo rezultatai, rodantys, jog ankstyvas ŽIV nešiotojo gydymas gali iki 96 proc. sumažinti partnerio užkrėtimo riziką.

Kiti tyrimai, kol kas neperžengę eksperimentų stadijos, teikia vilčių, kad bus sukurtas nuo užsikrėtimo ŽIV per įprastus arba analinius lytinius santykius apsaugantis gelis.

Bet kokiu atveju, “jeigu neatsiras iš esmės padėtį keičiantis veiksnys, toks kaip vakcina, tikėtina, jog iki 2031 metų kasmet užsikrės dar po milijoną žmonių”, – sakė P. Piotas, šiuo metu vadovaujantis Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklai.

“Jeigu bus plečiamos galimybės gydyti, (ŽIV plitimo) sparta galbūt sumažės. Tačiau AIDS neišnyks”, – pabrėžė jis.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

Pasak „Lietuvos žinių“, ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Mokslininkai pirmadienį pranešė sukūrę naują makšties gelį, kuris gali padėti pažaboti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą.

Šis pasiekimas būtų labai naudingas Afrikos moterims, kurias labiausiai veikia AIDS pandemija.

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atlikti bandymai rodo, kad naujojo preparato prototipas užsikrėtimo ŽIV riziką vidutiniškai sumažina 39 proc., tačiau reguliariai šį gelį vartojusių moterų grupėje užsikrėtimo atvejų sumažėjo 54 proc., nurodė tyrėjai.

Šis studija buvo paskelbta Vienoje vykstančios 18-osios tarptautinės AIDS konferencijos šeštąją dieną.

Mokslininkai pabrėžė, jog būtina atlikti didesnio masto bandymus, kurie padėtų nustatyti, ar naujasis gelis yra pakankamai saugus vartoti ir veiksmingas. Taip pat reikia atsakyti į keletą kitų svarbių klausimų.

Tačiau bet kokiu atveju ši žinia yra šviesus vilties spindulys.

“Be šio gelio galime tikėtis, kad per metus užsikrės dešimt moterų. Turint šį gelį, užsikrėstų tik šešios moterys”, – vienas iš dviejų pagrindinių šios studijos autorių Salimas Abdool Karimas (Salimas Abdul Karimas) sakė spaudos telekonferencijoje.

Iškilūs AIDS prevencijos aktyvistai šią žinią pasveikino džiugiai, tačiau taip pat išsakė kai kurių atsargių pastabų.

“Mes suteikiame moterims viltį. Pirmąkart gavome rezultatus, kurie suteikia moterų inicijuojamos ir kontroliuojamos ŽIV prevencijos galimybę”, – sakė Jungtinių Tautų (JT) kovos su ŽIV agentūros UNAIDS vykdomasis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė).

“Jeigu (rezultatai) bus patvirtinti, šis mikrobicidas taps veiksminga priemone, (galinčia nulemti) revoliuciją prevencijoje ir padėtų mums pakeisti AIDS epidemijos trajektoriją”, – pridūrė pareigūnas.

Naujasis gelis, į kurio sudėtį įeina vaistas nuo AIDS tenofoviras, ypač turėtų padėti toms moterims, kurių partneriai atsisako naudotis prezervatyvais.

Proveržio kovoje su ŽIV plitimu būtinybė pribrendo seniai, ypač Afrikos rajonuose į pietus nuo Sacharos, kur moterys sudaro daugiau kaip 60 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Daugelis moterų šiose šalyse priverstos turėti lytinius santykius be prezervatyvų ir todėl joms gresia didesnis pavojus užsikrėsti. Taigi naujasis gelis joms būtų vienintelė apsaugos priemonė.

Tyrimo, kurį trejus metus atliko AIDS tyrimo Pietų Afrikoje programos (Caprisa) centras, rezultatai rodo, kad gelis, kurį moterys nuo 18 iki 40 metų turi naudoti vieną kartą per 12 valandų ir praėjus 12 valandų po lytinio akto, yra saugus ir efektyvus.

“Mes pirmą kartą matome, kad mikrobicidas duoda teigiamą rezultatą, kurį galima pavadinti statistiškai reikšmingu”, – sakė Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci (Entonis Faučis).

Pasak tyrėjų, moterims, kurios naudojasi geliu, taip pat sumažėja pavojus užsikrėsti pūsleline. Ši paplitusi infekcinė liga, perduodama per lytinius kontaktus, savo ruožtu didina užsikrėtimo ŽIV virusu tikimybę.

“Mes davėme moterims viltį, – pareiškė M.Sidibe. – Jos pirmą kartą gali pačios imtis AIDS profilaktikos”.

Pasaulinės sveikatos organizacijos generalinė direktorė Margaret Chan (Margaret Čan) taip pat labai gerai įvertino projektą “Caprisa”.

“Mes tikimės, jog tyrimų rezultatai pasitvirtins, – sakė ji, – ir, kai vaisto saugumas ir efektyvumas bus įrodytas, PSO pradės dirbti su savo partneriais, kad greičiau būtų galima įsigyti šių vaistų”.

Nors sergamumas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) Lietuvoje yra santykinai mažesnis nei kitose Baltijos šalyse, ekspertai teigia, kad virusas gali išplisti.

Valstybinėje ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos kontrolės programoje 2010-2012 metams pažymima, kad nors pastaraisiais metais ŽIV infekcija tarp švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų plinta lėčiau, situacija šioje rizikos grupėje išlieka grėsminga.

Prieš kelerius metus Lietuvos AIDS centro atlikti ŽIV paplitimo tyrimai parodė, kad 8 procentai narkomanų Vilniuje yra užsikrėtę ŽIV.

“Šie duomenys objektyviai patvirtina, jog Lietuva yra koncentruoto ŽIV paplitimo šalis. Prognozuojama, kad per švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų lytinius partnerius ŽIV infekcija gali išplisti į bendrą populiaciją”, – rašoma programoje, kurią trečiadienį ketina tvirtinti Vyriausybė.

2008 metų duomenimis, ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų siekė 36,98. Tai – beveik 14 kartų mažiau nei Estijoje ir 5 kartus mažiau nei Latvijoje. Daugiausia ŽIV atvejų Lietuvoje registruota Klaipėdoje.

ŽIV užsikrėtusių vyrų yra maždaug 5 kartus daugiau nei moterų. ŽIV infekcijos pirmasis atvejis Lietuvoje diagnozuotas 1988 metais.