Iš Lenkijos pasigirdo gąsdinančių ženklų – šalies ekonomikos augimas ėmė sparčiai mažėti, o centrinis šalies bankas tik ir suka galvą, kada vėl mažinti bazines palūkanų normas. Ar pavyks Lenkijai išsikapanoti iš gresiančios recesijos ir kaip šios pastangos paveiks Lietuvą?

Lenkijos, vadintos visos Europos ekonomikos žvaigžde, sugebėjusia iš krizės išeiti iškelta galva, finansai, regis, pervargo.
Pernai šios šalies BVP per metus paaugo vos 2 proc. – lėčiausiai per pastaruosius trejus metus, o Tarptautinis valiutos fondas sumažino ir šių metų Lenkijos ekonomikos prognozes. Analitikų nuomone, šiemet Lenkijos ekonomika augs maždaug 2,1 proc. Tiesa, daugeliui ES šalių net ir toks augimas – nepasiekiamas, tačiau Lenkijos verslas dėl tokių prognozių gerokai nerimauja.
Iš dalies taip yra todėl, kad Lenkijos ekonomika silpsta dėl mažėjančio vidaus vartojimo – pagrindinio šalies ekonomikos variklio. Statistika byloja, kad būtent kasdienės lenkų išlaidos sudaro apie du trečdalius šalies BVP, o pastaruoju metu vidaus vartojimas kas mėnesį mąžta apie 0,5 – 0,7 proc.
Bet kodėl lenkai, nė kiek nesukę galvos tuo metu, kai visa likusi Europa vadavosi iš krizės, nustojo pirkti būtent dabar?
Banko “DnB” analitikai aiškina, kad priežasčių – ne viena. Visų pirma, Lenkijos gyventojų santaupų rodiklis pastaruoju metu sumenko iki rekordinio lygio, atlyginimai mažėjo, bankų skolinimas stipriai sugriežtėjo.
Be to, didžioji dalis Lenkijos eksporto tenka euro zonai, vis dar besikapanojančiai skolų krizės liūne.
“Iš naujų grėsmių ši – pati didžiausia. Jei sąsajos su euro zone nemažės, o monetarinei sąjungai priklausančių šalių situacija prastės, Lenkijos laukia dideli iššūkiai”, – neabejoja ir Lenkijos Finansų ministerijos analitikas Ludwikas Kotecki.
“Visos šios priežastys ir lėmė vidaus vartojimo mažėjimą, o kadangi ekonomika yra stipriai nuo jo priklausoma, tai atsiliepė visiems svarbiausiems šalies makroekonomikos rodikliams”, – teigia DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio analitikas Mindaugas Jurgelis, pridurdamas, kad dar labiau Lenkijos popieriai gali suprastėti, kai sumažės iš ES fondų gaunama parama ūkio plėtrai.

Investuotojai gąsdinimų dar nesibaimina

Vis dėlto investuotojai Lenkijos kol kas lanku dar neapeina. Priešingai, Lenkija itin įdomi Kinijai, kuri vien pernai šioje šalyje atidarė keletą gamyklų, o Kinijos bankai – net du padalinius Varšuvoje. “Jei Kinija nusprendžia investuoti Europoje, pirmiausia pagalvoja apie Lenkiją”, – neabejoja šalies centrinio banko vadovas Marekas Belka. Jis pabrėžia, kad tai, jog Kinija šį sykį pasirinko bankų sektorių, taip pat nestebina, nes Lenkijoje bankininkystė yra kur kas “sveikesnė” nei daugelyje kitų ES šalių, o tokie nemalonumai, kokie Lietuvoje nutiko “Snorui” ar “Ūkio bankui”, čia vargu ar gresia. “Vienas pagrindinių aspektų, užtikrinusių sėkmingą Lenkijos ekonomikos augimą ir stabilumą krizės laikotarpiu ir dabar, yra bankų sistema. Skirtingai nei Europoje, Lenkijos bankai yra pelningi, atitinka visus kapitalo reikalavimus, ir, svarbiausia, yra visiškai likvidūs. Tai vilioja ir investuoti pasiryžusius verslininkus”, – dėsto Lenkijos finansų ministerijos analitikai.
Tačiau investuotojus į lėtėjančios ekonomikos šalį vis dar vilioja ne vien tai. Viena svarbiausių priežasčių – lankstus zloto kursas, juolab kad šalies centrinis bankas nepraleidžia progos mažinti bazines palūkanų normas ir taip didinti Lenkijoje gaminamų prekių konkurencingumą.
Pavyzdžiui, pernai Lenkijos centrinis bankas buvo vienintelis visoje ES, mažinęs palūkanų normą. Tokį titulą jis gali išlaikyti ir šiemet.
Dėl to Lenkija, nors ir kenčia dėl mažėjančio vidaus vartojimo, gali džiaugtis bent jau nemažėjančiomis eksporto apimtimis: pigios jos prekės vis dar domina tiek kaimynines šalis, tiek ir visą Centrinę Europą.
Be to, Lenkija į privatų sektorių yra sutelkusi visą savo energiją. “Privatus sektorius vaidina lemiamą vaidmenį šalies ekonomikoje. Reikia suvokti, kad dabar jis sudaro net 76 proc. BVP, be to, privačiame sektoriuje darbuojasi apie 74 proc. visos šalies darbo jėgos”, – aiškina Socialinių ir ekonominių tyrimų centro Varšuvoje vadovė Ewa Balcerowicz.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Iki šiol Lenkija išsiskyrė ekonomikos stabilumu ir buvo viena patraukliausių valstybių Lietuvos eksportuotojams bei importuotojams. Vis dėlto euro zonos problemos turėjo tam tikros įtakos ir šiai ekonomikai. Tad kokias tolesnes Lenkijos ekonomikos bei zloto perspektyvas galime numatyti šiandien ir kokią įtaką jos darys mūsų šalies verslui?
Lenkijos ekonomika išlieka viena stipriausių tarp kitų Europos valstybių. Tačiau smarkus 2012 m. ketvirčio BVP augimo sulėtėjimas verčia manyti, kad per artimiausius 12 mėnesių Lenkijos centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą gerokai daugiau, nei daugelis ekonomikos analitikų bandė prognozuoti. Naujausi antrojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad Lenkijos ekonomika sulėtėjo iki 2,4 proc., o pirmąjį 2012 m. ketvirtį fiksuotas 3,5 proc. augimo tempas. Tokio žemo BVP rezultato neprognozavo nė vienas iš 34 „Bloomberg“ apklausoje dalyvavusių ekonomistų.
Vis dėlto sudėtinės Lenkijos ekonomikos dalys neatrodo taip blogai: metų ketvirčių rezultatai rodo eksporto, importo, vidinio ir išorinio prekių vartojimo didėjimą. Nors ir sumažėjo prekių paklausa iš didžiausios Lenkijos eksporto rinkos – Europos Sąjungos, antrąjį ketvirtį šalies eksportas išaugo iki 2,7 proc., nors pirmąjį krito iki 2,4 proc. Investicijų didėjimas sumažėjo tik iki 0,3 proc. (0,4 proc. I ketvirtį). Didžiausios įtakos ekonomikos sulėtėjimui turėjo gamybos atsargų sumažėjimas, rodantis pesimistinį verslo požiūrį į prekių paklausą ateityje. Industrinė gamyba nukrito iki 1,2 proc.
Nors BVP duomenys ir liūdina, jie nėra katastrofiški – Lenkija išlieka šalimi, turinčia vieną gyvybingiausių ekonomikų tarp kitų ES šalių, nors ekonomistai ir prognozuoja, kad Lenkijos ekonomikos augimas lėtės: BVP šiais metais – iki 2 proc., 2013 m. – 1,8–1,9 proc. Lenkijos gyventojų santaupų rodiklis sumenko iki rekordinio lygio, atlyginimai mažėjo, bankų skolinimas stipriai sugriežtėjo ir visa tai lėmė vidaus vartojimo mažėjimą.
Tokie BVP rodikliai leidžia prognozuoti, kad Lenkijos centrinis bankas stengsis vykdyti lengvesnę monetarinę politiką. Tai patvirtino ir Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Marekas Belka, rugsėjo 5 d. pranešęs, kad centrinis bankas bazinę palūkanų normą palieka nepakeistą – 4,75 proc., didžiausią nuo 2009 m. sausio.
Ateityje prognozuojama Lenkijos zloto kainos kritimo tendencija, nes laukiama Lenkijos ekonomikos sulėtėjimo ir tikimasi, kad Lenkijos centrinis bankas laipsniškai mažins bazinę palūkanų normą.
Kaip tai paveiks Lietuvos verslą? Pagal 2011–2012 m. duomenis, Lietuva daugiausiai prekių importuoja iš Lenkijos. Taigi atpigęs Lenkijos zlotas importuotojams leis pigiau pirkti prekes, o tai lems didesnį įmonių pelną. Kita vertus, importuotojai, pasinaudodami galimybe atpiginti iš Lenkijos įvežtas prekes, kurios turės didesnį pranašumą, palyginti su įvežtomis iš kitų valstybių, gali padidinti parduodamų prekių apyvartą.
O Lietuvos eksportuotojai gaus mažiau pelno, jei Lenkijos įmonės už prekes atsiskaito zlotais. Lietuvos eksportuotojams šiuo atveju būtų palankiau, jei su jais būtų atsiskaitoma eurais ar litais, – tuomet įmonės nepatirtų tiesioginio atpigusio Lenkijos zloto poveikio. Vis dėlto tokiu atveju Lenkijos verslininkams gali pasirodyti per brangi lietuvių produkcija, ir tai gali lemti užsakymų sumažėjimą arba priversti įmones mažinti produkto kainą.
Stipriai nukritusi Lenkijos zloto kaina tiesiogiai neigiamai paveiks daugelį Lietuvos įmonių. Tokią prielaidą galima daryti prisiminus situaciją 2009 m., kai Lenkijos zloto kaina euro atžvilgiu buvo nukritusi iki 4,93. Tuomet daugelis tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vežėjų degalus pildavosi Lenkijoje, o mūsų šalies gyventojai vis dažniau įsigydavo pažintines bei poilsines keliones į kitas šalis būtent per Lenkijos turizmo agentūras. Tai neigiamai paveikė ir mūsų vartojimo prekių rinką: didelė Lietuvos gyventojų dalis važiavo į Lenkiją pirkti maisto, statybinių prekių, buitinės technikos, nes tai jiems ekonomiškai apsimokėjo.
Taigi dabartinės Lenkijos ekonomikos raidos tendencijos leidžia prognozuoti mūsų šalies verslui nemenkus iššūkius, kuriuos teks įveikti.

Stipriai nukritusi Lenkijos zloto kaina tiesiogiai neigiamai paveiks daugelį Lietuvos įmonių.

Zloto devalvacija buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lenkija geriausiai iš visų ES valstybių atlaikė krizės išbandymus. Tad gal ir Lietuvai verta savo litą atsieti nuo euro?

Lenkijos valdžia dar prieš krizę rado net kelis priešnuodžius sunkmečiui. Vienas jų – visiškai kitokia nei Lietuvos pinigų politika. Iki šiol zlotas buvo devalvuotas du kartus. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš visų ES šalių vienintelės Lenkijos ekonomika augo, eksportas pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas, užsienio investicijos plaukė galinga srove, o nedarbas nedidėjo. Žinoma, ši priemonė turi vieną didžiulį trūkumą – šiek tiek nuvertėjo Lenkijos gyventojų santaupos.
Priminsime, kad 2008-aisiais bankai klientus Lenkijoje viliojo daugiau nei 10 proc. siekiančiomis palūkanomis, tačiau, išgirdę apie ketinimus pirmą kartą devalvuoti zlotą, dauguma lenkų ėmė masiškai išlaidauti. Nes suprato, kad jų indėliai daugiau ar mažiau nuvertės. Tad šiuo metu apie 77 proc. šeimų Lenkijoje neturi jokių santaupų. Nuo pirmosios devalvacijos bangos lenkų santaupos bankuose sumažėjo perpus.
Tiesa, tie milijonai lenkų, kurie iš bankų buvo paėmę paskolas (o bankams skolingi, pasirodo, beveik pusė lenkų), dabar trina rankomis: dėl zloto devalvacijos jiems skolų našta gerokai palengvėjo.
Taigi, viena vertus, zloto devalvacija turėjo vieną didžulį trūkumą, kita vertus, ji lenkams padovanojo net šešis septynis privalumus. Todėl nieko keista, kad net ir kažkiek nuvertėjus indėliams dauguma lenkų zlotą bei savo šalies pinigų politiką vertina palankiai ir visai nenori, kad Lenkijoje būtų įvestas euras. Dar nemaža dalis Lenkijos gyventojų pasisako už tolimą euro perspektyvą – tai yra už euro įvedimą po 2015 metų.

Paskui lenkus ir baltarusius seks Rusija

Šiandien Lenkijos zlotas yra labiausiai ES smukusi valiuta ir vertas 0,79 lietuviškų centų. O juk kadaise lito ir zloto vertė buvo panaši.
Ekonomistai įrodinėja, kad zloto devalvacija – tai ne tiek Donaldo Tusko vyriausybės sprendimas, kiek ekonominis reiškinys, nulemtas pokyčių finansų rinkose. Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidento Mindaugo Vaičiulio, kadangi lenkų nacionalinė valiuta nėra susieta su konkrečia užsienio valiuta, jos kursas prisitaiko prie ekonominių sąlygų. 2008 m., kai dėl ekonominės krizės grėsmės investuotojai atitraukė lėšas iš didesnės rizikos investicinių fondų – Vidurio bei Rytų Europos, zloto kursas krito net 30 proc.
Tiesa, vėliau zloto kursas pasiekė ankstesnį lygį. Šiuo metu jis vėl krinta ir tai sietina su pasaulinėmis euro trapumo, neramumų Graikijoje, bankų nestabilumo tendencijomis, nes specifinių problemų Lenkija lyg ir neturi.
Toks zloto kurso plaukiojimas labai palankus Lenkijos verslui ir pramonininkams, mat leidžia jiems nuolat didinti eksporto apimtis. Palankus jis ir tranporto sektoriui, nes pigus zlotas lemia ir tai, kad pirkdami degalus kaimynai moka 50 ct už litrą pigiau nei mes. Tokia pinigų politika palanki ir Lenkijos prekybininkams, be to, ji labai prisidėjo, kad vartojimas Lenkijoje smuktų kuo mažiau.
Pastaraisiais metais Lenkijos ekonomiką stiprinti padeda ir lietuviai. Pasienio gyventojai dažnai vyksta į artimiausius Lenkijos miestus pirkti maisto produktų, buities reikmenų ir įvairių kitų prekių. Pasirodo, ir šiandien įsigyti prekių Lenkijos parduotuvėse bei turgavietėse galima kur kas pigiau nei Lietuvoje.
Kalvarijos savivaldybės gyventoja Vilija Kavaliauskienė į Lenkiją važiuoja išsinuomotu mikroautobusu, susitarusi su kaimynais. Kelionė pirmyn ir atgal jai atsieina 15 Lt. Moteris negalėjo nurodyti prekės, kuri Lenkijoje kainuotų bent panašiai ar būtų brangesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, kilogramas riešutų Lenkijoje pigesnis 3 Lt, kilogramas kiaulienos faršo – 4 Lt. Bendras prekių krepšelis šeimai kainuoja pigiau apie 20 proc. 2009-aisiais daugelį prekių būdavo galima įsigyti ir 40 proc. pigiau.
Dėl jau aptartų priežasčių Lietuvos verslininkams konkuruoti su kolegomis Lenkijoje ypač sunku. Tai puikiai iliustruoja ir skaičiai. Tarkime, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą įvežta net 5,7 tūkst. t mėsos gaminių. Jų vidutinė kaina – 5,18 Lt. O iš Lietuvos į Lenkiją eksportuota vos 23 t mėsos gaminių, kurių vidutinė kaina – 16,19 Lt. Panašiai Lenkijos gamintojai lietuvius nurungia ir Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose ES šalyse.
Pastaruoju metu vėl jaučiame neigiamą zloto svyravimo įtaką – eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc. „Mūsų šalies eksportui reikia atlaikyti dvigubą smūgį. Viena vertus, neaiški padėtis euro zonoje, kita vertus, dėl svyruojančių valiutų kursų prastėja prekybos sąlygos su NVS valstybėmis. Neseniai buvo devalvuotas Baltarusijos rublis, smunka Lenkijos zloto kursas. Tikėtina, kad 2012 m. taip pat bus devalvuotas rublis, nes importas į Rusiją augo sparčiau nei eksportas ir neigiamas prekybos balansas verčia daryti permainas. Mūsų pramonė gana jautriai reaguoja į valiutų pokyčius aplinkinėse rinkose“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų ekspertas Aleksandras Izgorodinas.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kai plaukiojanti valiuta valstybėms labai pagelbėjo. Štai Argentinos valiuta anksčiau buvo susieta su užsienio valiuta, tačiau dėl prasidėjusios krizės kursui leista svyruoti. Tai lėmė, kad Argentina išsikapstė, o jos bendrasis vidaus produktas per šešerius metus padidėjo 66 proc.

Stabilios valstybės iliuzija

Kyla klausimas, o ar Lietuvos pinigų politika buvo ir yra išmintinga, ar gerai, kad litas susietas su euru. Jei lito kursas svyruotų, gal valstybė, verslas ir visi gyventojai turėtų daugiau naudos nei dabar?
Ekonomistai tvirtina, kad fiksuotas lito kursas suteikia stabilumo valstybei ir panaikina prielaidas galimiems gyventojų neramumams, kurių ir taip netrūksta. Lietuvoje tikriausiai būtų pasiekta virimo temperatūra, jei litas svyruotų ir kažkiek nuvertėtų, juk šiuo metu lietuviai bankuose laiko per 26 mlrd. Lt indėlių. Be to, dauguma tautiečių paskolas yra pasiėmę eurais, tad devalvavus litą ne tik santaupos nuvertėtų, bet ir paskolos pabrangtų.
Finansų eksperto M.Vaičiulio nuomone, jei nors kiek devalvuotume litą, pirmiausia pabrangtų energijos ištekliai, kurie sudaro didelę dalį gamybos sąnaudų. Ir apskritai turėtume tokią situaciją, kad atlyginimai būtų išmokami litais ir nedidėtų, o produkcija šalies viduje ne tik nepigtų, bet dar pabrangtų.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidento Vaclovo Šleinotos nuomone, devalvacija – trumpalaikis instrumentas ekonomikai pagerinti, bet ne esminis. Pasak pašnekovo, iš tiesų lenkai naudoja daug kitų ekonominių instrumentų, pavyzdžiui, mažesnį PVM maistui ir degalams. Be to, tai didelė 40 mln. vartotojų rinka, vien tuo galinti pritraukti daugybę užsienio investicijų.
„Šiaip jau peilis – geras daiktas, bet nelygu, ką su juo darai. Juk prieš krizę ir Lietuva turėjo pusantro milijardo litų Rezervo fonde, bet Gedimino Kirkilo Vyriausybė viską išdalijo. Na, o atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“, – metaforomis kalba V.Šleinota.
Apskritai ši tema jau seniai neduoda ramybės nei gyventojams, nei verslininkams. Pastariesiems rūpi, kad tai iš esmės išjudintų šalies ekonomiką, nes atpigintų gamybos sąnaudas ir lietuviška produkcija taptų konkurencingesnė užsienyje. Lito devalvavimas galėtų atgaivinti ir vidaus vartojimą bei konkrečią produkciją gaminančius verslus, o ne perpardavinėtojus. Tai gerokai sumažintų ir nedarbo lygį. Tačiau tenka sutikti ir su tuo, kad plaukiojantis litas Lietuvai naudos duotų gerokai mažiau, nei plaukiojantis zlotas davė Lenkijai.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. Dėl tokio valiutų valdybos modelio mūsų nacionalinė valiuta yra gerokai pervertinta kitų valiutų atžvilgiu.

Devalvavus zlotą lenkai ėmė masiškai išlaidauti, o lietuviai ir toliau didina santaupas bankuose

LPK analitikas A.Izgorodinas: „Eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc.“

V.Šleinota: „Atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“

Makroekonominiai duomenys
Lenkija    Lietuva
BVP pokytis 2009 m. (proc.)    1,6    –14,8
BVP pokytis 2010 m. (proc.)    3,9    1,4
Infliacija (metinis pokytis; 2011 m. rugsėjis, proc.)    3,86    4,7
Nedarbo lygis    (2011 m. II ketv., proc.)    9,5    15,6
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2011 m. II ketv., eurais)    807    610
Biudžeto balansas (2011 m. I ketv., proc. BVP)    –1,9    –7,6
Konsoliduota viešojo sektoriaus skola( 2011 m. I ketv., proc. BVP)    53    39,2
Tiesioginės užsienio investicijos (2011 II ketv., mln. eurų)    601    336
Eksportas (2011 II ketv., mln. eurų)    41 336,7    5930

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija

Valiutų modeliai

ES narės    Galimos ES narės    Kitos šalys
Fiksuotas kursas, susietas su euru    Lietuva, Bulgarija, Estija (iki euro įvedimo)
Fiksuotas kursas euro atžvilgiu, su svyravimo ribomis    Latvija, Danija, Čekija, Rumunija    Kroatija, Makedonija, Serbija
Laisvai svyruojantis kursas    Vengrija, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė    Albanija, Turkija    Islandija
Latvijos lato kursas gali svyruoti ±1 proc.
Danijos kronos kursas svyruoja ±2,25 proc. euro atžvilgiu
Čekijos kronos kursas gali svyruoti apytiksliai ±13 proc.
Rumunijos lėjos kursas pastaraisiais metais svyravo iki ±2 proc. euro atžvilgiu