Vis daugiau ne tik ambicijų stokojančių žmonių, bet ir sėkmingai dirbančių verslininkų laimingo gyvenimo receptų ieško dvasinio tobulėjimo klubuose ar saviugdos mokyklose.

Tačiau medikai įspėja, kad daugelyje jų dalijami patarimai žlugdo asmenybę, nes sukuria iliuziją, kad problemos pačios išsisprendžia.

Jau ne vienus metus įvairūs mokytojai Lietuvoje sutraukia pilnas sales norinčiųjų išmokti spręsti tarpusavio santykių ir darbo problemas, suvaldyti stresą, nukreipti mintis tinkama linkme, pajusti gyvenimo pilnatvę, atrasti tikruosius savo tikslus. Mat siūlomi receptai, iliustruojami šimtais sėkmės istorijų, atrodo labai aiškūs – tereikia apsivalyti nuo neigiamų patirčių ar skausmo, pamilti save, ir tada jau pati širdis bei aukštesnės jėgos pakuždės visus atsakymus. Taip savaime išsispręs įsisenėjusios verslo bėdos, pasitaisys pašliję santykiai šeimoje, taps aišku, kad jau laikas imtis naujos veiklos.
Sąmoningo gyvenimo mokytojai tikina, kad dėl nieko nereikia sukti galvos ir panikuoti, nes viskas bus išspręsta pačiu geriausiu būdu, jeigu tik visos žmogaus jėgos ir mintys bus nukreiptos į atgailą, baimių atsikratymą, meilę pasauliui. Svarbiausia – išjungti proto balsą, nesivadovauti jokiais logiškais argumentais, nes juos diktuoja netinkami įpročiai ir nuo vaikystės kaupta neigiama patirtis.
Tuo įtikėjusieji atsiduria iliuzijų pasaulyje, nes perkelia asmeninę atsakomybę aukštesnėms jėgoms. Be to, siekdami mokytojų iškelto nerealaus tikslo dažnai apleidžia karjerą ar veiklą, kuriai skyrė visą gyvenimą, visai atsisako plėtoto verslo, aukštų pareigų.
Štai Robertas Karvauskas šešiolika metų vadovavo savo įmonei, užsiimančiai pastatų šiltinimu. Tačiau pernai nusprendė direktoriaus kėdę užleisti pavaduotojui, o pats visiškai pasinėrė į dvasinio tobulėjimo paieškas, be to, įgyta patirtimi pradėjo dalytis su kitais. „Nuolat jaučiau įtampą versle, didžiulį nerimą ir baimę dėl ateities. Ši įtampa persikėlė ir į šeimą. Labiausiai slėgė, kad nežinojau, kaip problemas spręsti. Bendraudamas su žmonėmis mačiau, kad jiems sekasi, jie gali šypsotis, o man viskas griūva“, – priežastis, kodėl nusprendė ieškoti atsakymų, atskleidžia R.Karvauskas.
Vyras pradėjo gilintis į saviugdą, išbandė daug savęs tobulinimo technikų, nuolat lankė įvairius seminarus, skaitė knygas. „Ši mano ego kova su savimi tęsėsi dešimt metų. Atrodė, kad išmokau valdyti emocijas, tapau pasitikintis savimi ir laimingas. Pradėjau naują verslą, santykiai šeimoje buvo puikūs, viskas ėjo sklandžiai, bet tik iki pirmo sunkaus įvykio. Tada vidiniai konfliktai vėl pradėjo neduoti ramybės“, – pasakoja R.Karvauskas.
Pernai išbandęs specialias kvėpavimo ir meditacijos praktikas, jis pagaliau pajuto tikrąją dvasinę palaimą. „Pasirodo, nebereikia kovoti su pasauliu. Tik atradęs dieviškumą supratau, kad yra aukštesnės jėgos, kurios viską sutvarko. Dabar tiesiog paleidžiu ketinimą ir žinau, kad mano pasaulis tai sutvarkys pačiu tinkamiausiu būdu. Jis dar nė karto manęs neapvylė. Tad visiškai išnyko nerimas dėl ateities ir įtampa“, – tvirtina pastatų šiltinimo ekspertas.

Gebėjimas atverti čakras – šizofrenijos požymis

Asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas“ mokymų vadovas Aivaras Pranarauskas sako, kad pokyčius žmogus dažniausiai pajunta po penkerių ar net daugiau metų intensyvių seminarų lankymo, kvėpavimo, meditacijos praktikų, savianalizės pratimų. Jo nuomone, ieškantysis atsakymų turi išbandyti daug įvairių technikų, išklausyti seminarų įvairiomis temomis, kad jo gyvenime įvyktų lūžis.
Beje, kad seminarų lankytojai gautų kuo daugiau žinių, jų organizatoriai į pagalbą pasitelkia ne tik šokio terapijos, meditacijos ar kvėpavimo pratimų ekspertus, bet ir psichologus, filosofus, viešosios vadybos specialistus. Tad tokia saviugda ir dvasinis tobulėjimas gerokai paplonina piniginę. Pavyzdžiui, keturių valandų seminaras kainuoja 100–200 Lt, dešimties užsiėmimų kursas – apie 2000 Lt, įvairios praktikos, atliekamos savaitgaliais sodybose, – 400–900 Lt, o klubo, kai nariai renkasi kiekvieną savaitę, mėnesio mokestis svyruoja nuo 50 iki 100 Lt.
A.Pranarauskas teigia, kad jau kelerius metus norinčių tobulėti žmonių srautas yra stabilus. Pavyzdžiui, į dešimties seminarų kursą susirenka po 500 klausytojų, o kartą per metus organizuojamos paskaitos, ypač užsienio lektorių, sutraukia net iki tūkstančio žmonių.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus Valentino Mačiulio vertinimu, nemaža dalis visuomenės tiki įvairiais savamoksliais mokytojais, plūsta į apsišaukėlių iš Rytų ar Rusijos paskaitas, nes žmogus iš prigimties yra pasiduodantis įtaigai ir patiklus. „Net 8 proc. žmonių labai lengva užhipnotizuoti ir nukreipti bet kokia linkme. Kai atsiranda stiprus lyderis, mokantis valdyti ir įtikinti, žmogus nevaldomai eina paskui jį, vesdamasis dar ir draugus, nors tas vedlys pateikia tik žodžių kratinį ir aiškina nelogiškus dalykus“, – dėsto psichiatras.
Pasak jo, sąmoningumo mokantys vedliai iš to tik užsidirba, kiti, patys įtikėję, kad patyrė nušvitimą, tiesiog primityviai mąsto ir yra neišsilavinę. O trečioji grupė, ypač jaučiančių įvairias bangas, signalus iš kosmoso, gebančių atverti čakras, anot V.Mačiulio, yra psichiniai ligoniai, kuriems dažniausiai pasireiškia psichinio automatizmo sindromas – vienas iš šizofrenijos požymių.

Skatina pasyvumą ir žlugdo asmenybę

Vis dėlto net tarp išsilavinusių žmonių sparčiai plinta sielų valymas, tikėjimas spinduliavimu iš visatos ir pan. „Kai trūksta politikos ir visuomeninio gyvenimo lyderių, be to, jei žmogus nemato gyvenimo prasmės, jo viduje prasideda sumaištis. Tada sunku atskirti rimtus, mokslu pagrįstus dalykus nuo ligonių paistalų. Mūsų visuomenėje plinta ne mokslinė nuomonė, bet tikėjimas stebukladariais ir prietarais. Bendroji kultūra krinta į viduramžių lygį“, – neabejoja V.Mačiulis.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Ričardas Doveika mano, kad patenkinę kūniškus poreikius ir profesines ambicijas žmonės ieško dvasinių dalykų. „Galima atmesti krikščionybę, tačiau nuo savęs žmogus negali pabėgti – vis tiek reikia dėmesio vidiniam pasauliui. O kai yra visokių pranašų, mokyklų ar seminarų, siūlančių pasirūpinti žmogaus dvasingumu, dalijančių lengvus receptus, visada bus ir paklausa“, – tvirtina R.Doveika.
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas pastebi, kad saviugda dažniau susidomi žmonės, kurie neturi stabilių vertybių, patiria nesaugumo jausmą ir jaučiasi vieniši. Susižavėję stipriu lyderiu, jie patiki, kad problemos gali labai lengvai išsispręsti.
O verslininkai, kuriems netrūksta pasitikėjimo ir kurie žino, ko nori iš gyvenimo, pasak psichoterapeuto ir psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, įvairių mokytojų įtakai pasiduoda todėl, kad yra pervargę, jų protas perkrautas, – taip ieškoma būdų atsipalaiduoti. Tačiau įtikėję, kad išsivalius sielą užplūs dvasinė pilnatvė, o širdis ir intuicija išspręs visas problemas, jie tik persikelia į iliuzijų pasaulį.
„Idėja, kad užteks remtis vien tik protu – graži. Psichoterapijoje taip pat mokoma įsiklausyti į širdį, tačiau turi būti išlaikyta pusiausvyra. Mat kitaip žmogus pasiduoda saviapgaulei, nusimeta atsakomybę už savo veiksmus. Tai receptai, žadantys lengvą ateitį, tačiau jie skatina pasyvumą ir asmenybė netobulėja“, – dėsto R.Milašiūnas.
Jam antrina R.Doveika: „Saviugdos mokyklos, žadančios rojų žemėje, pateisina asmeninės atsakomybės vengimą, sukuria iliuziją, kad galima gyventi lyg pasakoje. Tuo tikėdamas žmogus eina ne tobulėjimo, o degradacijos keliu. Mat naikina savo asmeniškumą – veidą, sielą. Juk tik pasimokius iš klaidų, išgyvenus kančią galima eiti toliau.“

Žala sveikatai

Įvairūs saviugdos kursai gali įkvėpti pasitikėjimo savo jėgomis, atsikratyti baimių, tačiau efektas dažniausiai būna trumpalaikis. O neretai atsikvošėjus savivertė būna dar labiau smukusi. „Ypač tą patiria jautrūs žmonės. Be to, jiems kyla ir didžiausias pavojus, kad pradėję ieškoti dvasinio tobulėjimo kelio nustums į antrą ar net trečią planą iki tol buvusius svarbius dalykus – darbą, profesinius siekius. Tai pavojinga, nes suformuluotas tikslas – pasiekti nušvitimą, pamilti visą pasaulį ir visiems atleisti yra nerealus. Tad vėliau užplūs tik dar didesnis nusivylimas savimi ir aplinkiniais“, – aiškina G.Valickas.
Beje, įvairios meditacijų, kvėpavimo praktikos gali ne tik padaryti žalos asmenybei, bet pakenkti ir sveikatai. Pavyzdžiui, jokiais moksliniais įrodymais nepagrįsti kvėpavimo pratimai, kurių moko savamoksliai. „Greitai dešimt kartų įkvėpus ir iškvėpus gali pasireikšti hiperventiliacijos sindromas – apsvaigti galva, žmogus gali net nualpti. Nors gydytojai taip pat taiko kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, astmai gydyti, tačiau kai nėra mokslinio pagrindo – tai jau mistika“, – įsitikinęs V.Mačiulis.
Visų tradicinių religijų atstovai ir psichologai moko dvasiškai tobulėti, kelti tikslus bei jų siekti, taip pat atlaidumo, atjautos, tačiau kai nukrypstama į kraštutinumus – naudojami metodai prasilenkia su sveiku protu, įtikima kosmoso jėgomis, o emocijomis pasikliaujama labiau nei logiškais argumentais, saviugda tampa asmenybės degradacija.

Psichoanalitikas R.Milašiūnas sako, kad verslininkai, pasidavę įvairių mokytojų įtakai ir įtikėję, jog išsivalius sielą širdis ir intuicija išspręs problemas, tik persikelia į iliuzijų pasaulį.