BFL

Pastaraisiais metais Lietuvoje įsivyrauja priešiškumas žmogaus teisėms, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

“Įsivyrauja ne tik nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet priešiškumas joms”, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį dėstė žmogaus teisių gynėjas.

Spaudos konferencijoje pristatydamas instituto parengtą Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2009-2010 metais apžvalgą, H. Mickevičius apgailestavo, kad kalbėjimas apie žmogaus teises Lietuvoje esą pasidarė nepopuliarus, o apie jas kalbantys žmonės laikomi susireikšminusiais. Jis pabrėžė, kad prieita “vertybinė kryžkelė”, ir kad demokratija be žmogaus teisių – neįmanoma.

H. Mickevičiaus teigimu, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje nustojo gerėti įstojus į Europos Sąjungą (ES).

“Jinai blogėja ryškiai nuo 2004 metų, kai įstojome į ES. Galbūt paradoksas kažkam pasirodys, bet tai yra dėsninga, nes nustojo veikti bet kokie monitoringai, bet kokie politinio spaudimo mechanizmai. Tas, kas buvo padaryta iki tol, norint įstoti į vienokią ar kitokią organizaciją, jau po to nereikėjo to daryti. Bet koks darbas sustojo, prasidėjo stagnavimas, o kažkur nuo 2008 metų labai ryškiai matyti regresas”, – dėstė jis.

Apžvalgai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje minėti tokie žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai, kaip galimas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų veikimas Lietuvoje, didėjantis kalinių skaičius, lemiantis kalinimo įstaigų perpildymą, nepakankamos teisinės galimybės ginti nuo smurto nukentėjusius vaikus, sudėtingas įsivaikino procesas ir didelės investicijos į institucinę vaikų bei suaugusiųjų globos struktūrą, užuot skatinus alternatyvas, neva nepagrįstai ribojama susirinkimų teisė ir tiesioginės demokratijos iniciatyvos, tokios kaip referendumai, įvairūs nesantaikos pasireiškimai.

Lietuvos teisinė sistema sukritikuota ir už tai, kaip nagrinėta čečėnų Gatajevų, nuteistų dėl smurto prieš globotinius, byla, ir kaip vyksta terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės teismo procesas.

Pasak instituto valdybos pirmininko Dainiaus Pūro, Lietuvoje prieš 20 metų savaime suprantama buvo tai, kad valstybės misija yra ginti kiekvieną pilietį, o ypač silpniausius, labiausiai pažeidžiamus žmones, tačiau dabar jis sakė to pasigendantis. Esą prieš dešimtmetį Lietuva buvo pavyzdys kitoms šalims pagal kuriamus pagalbos vaikams, šeimoms, žmonėms su negalia, paaugliams su problemomis, psichikos ligoniams modelius, o dabar – atsilieka.

“Dabar atsirado moralizuojanti politika, jau į įstatymus dedamas žmonių, šeimų rūšiavimas, tarp eilučių galima suprasti, kad reikia būti geriems, ir tada valstybė jus rems. Jeigu jūs būsite nepakankamai geri, tai valstybė nebūtinai jus turi remti. Taip garsiai neparašyta įstatymuose, bet iš atsakingų politikų, ideologų praslysta pasisakymai, sakykime, apie vienišas motinas, kurios pačios kaltos, kad jų vaikas neturi tėvo. Suprask, valstybė neturėtų tokių remti, nes tada daugiau motinų taps vienišos”, – ironizavo D. Pūras.

Kitu neigiamu pavyzdžiu jis nurodė investicijas į vaikų, neįgaliųjų globos namus – esą valstybė taip gina savo įstaigas, o ne žmogaus teises.

“Tai yra ekonomiškai neefektyviausias ir labiausiai pažeidžiantis žmogaus teises modelis. Dabar jau ir Europos Sąjungos fondai panaudojami šitam modeliui stiprinti atsisakant investuoti į alternatyvas, kad žmonės mokytųsi gyventi laisvėje”, – dėstė jis.

D. Pūro vertinimu, Lietuva, užuot pasinaudojusi kitų šalių gera patirtimi, bando išrasti “kažkokį ypatingą dviratį”.

Instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė savo ruožtu išsakė viltį, kad neseniai vykusio visuotinio surašymo duomenys galėtų “pažadinti valdžią”.

“Faktas yra, kad žmonės išvažiuoja ne ieškoti darbo, o bėga (…) Man atrodo, kad reikėtų tiesiog suprasti – kol mes nepripažinsime, kad mūsų visuomenė gyvena smurto kultūroje, ir kuo pažeidžiamesnis yra žmogus, tuo labiau jis nukenčia (…), tol mes ir negalėsime nieko padaryti. Taip sėkmingai veikia anoniminių alkoholikų klubai – jie pirmiausia padeda žmogui pripažinti, kad jis turi problemą, ir tada gali ją spręsti”, – per spaudos konferenciją sakė ji.

D. Šakalienė ragino visų pirma nustoti painioti sąvokas.

“Kol kas painiojama vaiko gerovės sąvoka, šeimos, tradicinių vertybių ir panašios koncepcijos su elementariais vaiko apsaugos dalykais”, – pavyzdį pateikė ji.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatyta Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga – jau šeštoji instituto parengta analizė šiuo klausimu.

Liberalcentristo Armino Lydekos vadovaujamo Seimo Žmogaus teisių komiteto narių užsienio komandiruotėms šiemet buvo skirta 15 tūkst. litų, tačiau jie jau išseko.

Komiteto pirmininkas kreipėsi į Seimo valdybą, kad jo ir kolegų kelionėms būtų papildomai skirta dar 15 tūkst. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

“Nuo A.Lydekos važinėjimo į užsienį žmogaus teisių padėtis Lietuvoje nė kiek nepagerėjo”, – kritiškai į komiteto vadovo prašymą reagavo Seimo vicepirmininkė “darbietė” Virginija Baltraitienė.

Politikės teigimu, Seimo valdyba kol kas nepritarė komiteto prašymui skirti papildomų lėšų ir dėl to spręs tik konkrečiais atvejais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė irgi pripažino, kad kai kurių komandiruočių būtinumas kelia nemažai abejonių, todėl pinigai bus skiriami tik išskirtiniais atvejais.

A.Lydeka valdybos sprendimą suprato visiškai kitaip: “Realiai lėšų skyrimui buvo pritarta, lėšų bus skiriama pagal komiteto poreikius”.

Anot parlamentaro, jau dabar žinoma, kad kai kurių komandiruočių į užsienį jam nepavyks išvengti.

Nors po 15 tūkst. litų komandiruotėms yra gavę daugiau kaip pusė Seimo komitetų, užsienio kelionėms skiriamas lėšas per trumpiau nei pusmetį sugebėjo išleisti tik Žmogaus teisių komitetas.

Bet A.Lydeka įsitikinęs, kad negalima lyginti jo vadovaujamo komiteto, pavyzdžiui, su Kaimo reikalų ar Sveikatos reikalų komitetų veikla, nes jie esą užsiima vidaus politika.

“Žmogaus teisių problematiką mums tenka aptarti europiniu lygiu. Europos Sąjungoje žmogaus teisių problemoms šiandien skiriama bene daugiausia dėmesio, todėl vyksta ypač daug įvairių renginių”, – aiškino liberalcentristas.

Pats A.Lydeka aiškino už komiteto komandiruotėms skirtas lėšas skridęs tik į Madridą ir Vieną.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas buvo konferencijoje Londone, o Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė vyko į minėjimus Lenkijoje ir Tbilisyje.

Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Bausmių vykdymo kodekso straipsnio projektą, kuris parengtas, atsižvelgiant į informaciją apie dažnėjantį seksualinį smurtą prieš vaikus, vaikų patiriamą seksualinę prievartą nuo šeimos narių.

Priėmus siūlomas pataisas smurtautojai, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neturėtų galimybės būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Toks reglamentavimas būtų atgrasus asmenims, linkusiems į draudžiamus lytinius santykius. Seksualiniai nusikaltimai  pasižymi pakankamai aukštu recidyvizmo lygiu (smurtautojai linkę kartoti nusikaltimus), todėl šiuo atveju turi būti  taikomos papildomos poveikio priemonės. Ypač svarbu tai, kad priėmus įstatymo pataisas vaikai būtų geriau apsaugoti nuo anksčiau laiko grįžusio iš pataisos namų šeimos nario pakartotinio  seksualinio smurto.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos nuomone, tokios  pataisos šiandien yra būtinos ir aktualios žmogaus teisių užtikrinimo aspektu.

Siekiant sustiprinti Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių gynėjų, funkcijas ir vaidmenį, siūloma įtraukti juos į subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašą.

Tai nuspręsta svarstant Žmogaus teisių komiteto parengtą Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaitos.

„Matome būtinybę sustiprinti Seimo kontrolierių funkcijas ir vaidmenį, todėl Seimo valdybai pasiūlėme sudaryti darbo grupę kontrolierių veiklą reglamentuojantiems įstatymams tobulinti. Be to, Komitetas siūlo nustatyti Seimo kontrolierių teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

Balandžio 21 d. Žmogaus teisių komitetui pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaita. Ją pristatė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pasak kontrolierės, 2009 metais skundų skaičius tarnyboje nežymiai sumažėjo, galimai krizės sąlygomis nedrįsta skųstis diskriminaciją patiriantys darbuotojai.

Komiteto narius nustebino tai, kad vyrų skundų buvo rekordiškai daug – 61 proc.. A.Burneikienė paaiškino, kad vyrai atsikrato stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys, o vyrams skųstis yra gėdinga.

2009 m. gerokai daugiau nei anksčiau į tarnybą kreipėsi nėščių moterų. Būsimos mamos skundėsi, kad kai kurie darbdaviai, sužinoję apie nėštumą, savavališkai mažina joms atlyginimus, ragina savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų. Įsikišus Lygių galimybių kontrolieriui, dauguma atvejų darbdaviai diskriminacijos faktą pripažino, buvo sudarytos taikos sutartys ir, arba išmokėta prašoma išeitinė kompensacija, arba atstatomos anksčiau susitartos darbo sąlygos. Tyrimų dėl diskriminacijos dėl lyties bendrai atlikta panašiai kaip ir ankstesniais metais – jie sudaro 44 proc. visų tyrimų.

2009 metais padaugėjo ir skundų dėl diskriminacijos dėl amžiaus. Šiuo aspektu tarnyba atliko 22 tyrimus, tokie skundai sudarė 13 proc. visų tyrimų (2008 metais buvo atlikta 15 tyrimų – 7 proc. visų tyrimų.) Manoma, kad skundų pagausėjimą lėmė krizės padariniai: didėjant nedarbui daugėjo ir dėl amžiaus diskriminuojamų darbuotojų.

Lygių galimybių tarnyba taip pat nagrinėjo skundus patiriančių diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės (19 tyrimų – 11 proc. visų tyrimų); dėl negalios (15 tyrimų – 9 procentai visų tyrimų); religijos ar įsitikinimų (4 tyrimai – 2,4 proc. visų tyrimų). Pažymėtina, kad sumažėjo skundų dėl lytinės orientacijos (2009 m. 4 tyrimai – 2 proc. visų tyrimų, tuo tarpu 2008 metais – 8 tyrimai – 4 procentai visų tyrimų).

Komitetas teigiamai įvertino tai, kad pradėjo formuotis teismų praktika, atitinkanti Lygių galimybių tarnybos pozicijas. Įvertinta ir tarnybos konsultacinio darbo reikšmė teikiant pagalbą prokuratūrai ir teismams. Komitetas gerai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. atliktą darbą ir parengs Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitos.