„15 minučių“ nutraukė laikraščio leidybą, dienraštis „Vilniaus diena“ virto savaitraščiu, o kitąmet pirmadieniais nebepasirodys „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Verslo žinios“.

Šitaip dėl būvio kovojant tradicinei spaudai, jos vietoje išnyra audiovizualinė žiniasklaida, kurios pranašumais pasinaudos ir rudenį internetinės televizijos transliacijas pradėsiantis Žinių radijas.
Vaizdas internetu turėtų išlaisvinti neregį radiją, kuris savo klausytojams, tapsiantiems ir žiūrovais, transliuos laidas tiesiai iš studijos, jų autorių ir pašnekovų aptariamas aktualijas iliustruos grafine medžiaga, o į eterį netilpusius reportažus vartotojai ras įrašų archyve.
Pasak Žinių radijo gen. direktoriaus Dano Arlausko, jie nepretenduoja tapti įprasto formato televizija, nes tokių žaidėjų mūsų rinkoje jau ir taip per daug. Žiniasklaidos konvergencijos amžiuje, kai nebeliko tradicinio laikraščio skaitytojo, TV žiūrovo ar radijo klausytojo, šiuolaikinis vartotojas tampa žmogumi orkestru, tuo pat metu valdančiu TV pultelį, planšetinį kompiuterį ir išmanųjį telefoną, todėl žiniasklaida pati turi ieškoti savo auditorijos. D.Arlausko žodžiais, Žinių radijas turi tai, kas vartotojui svarbiausia, – informaciją, todėl reikia pasinaudoti galimybe pateikti ją dinamiškiau, o pridėtinė vertė, internetinė televizija, radijui esą brangiai nekainuos.
Žiniasklaidos ekspertas, IT specialistas Džiugas Paršonis prognozuoja, kad tokio informacinio turinio, kokį kuria Žinių radijas, poreikis tik didės, bet sėkmė priklausys nuo lankstumo: neužteks transliuoti laidą iš studijos. „Pavyzdžiui, jei vartotojas galės iškirpti kelių sekundžių trukmės įrašo fragmentą ir tokiu mikroklipu pasidalyti socialiniame tinkle, bus fantastiška. Kitaip gali atsitikti, jei transliacijos bus statiškos, apsiribojančios vienintele funkcija, – žiūri jas arba ne“, – aiškina Dž.Paršonis.
„TNS Gallup“ radijo auditorijos tyrimo duomenimis, Žinių radijui tenka vos 1,9 proc. viso klausyto laiko, tačiau D.Arlauskas užsimena, kad kuria nuosavą sistemą unikaliems vartotojams suskaičiuoti. „Telefoninės apklausos nėra reprezentatyvus būdas auditorijos dydžiui pamatuoti, duomenų paklaida gali būti ne 2, bet 20 proc.“, – aiškina jis.