"Scanpix" nuotr.

Penktadienio, liepos 8-osios, rytą roboto padėta bomba susprogdino viename iš Dalaso požeminių garažų užsibarikadavusį Micahą Xavierą Johnosą (25 m.). Taip pasibaigė keliolika valandų trukę susišaudymai ir gaudynės.

Po sprogimo nutekintose nuotraukose greta M.Johnsono matyti Kalašnikovo automatas, iš kurio nusikaltėlis kliudė 12 policijos pareigūnų, penkis iš jų mirtinai. Sužeisti ir du civiliai.

Susišaudymas prasidėjo ketvirtadienį apie 9 val. vakaro per taikią demonstraciją, kurią organizavo judėjimas „Black Lives Matters“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“). Dalase šaulys taikė į policininkus, visą laiką judėjo, tad iš pradžių manyta, kad šaudo keli žmonės.

JAV kariuomenėje Afganistane kažkada tarnavęs M.Johnsonas per derybas su policija teigė, kad jo tikslas – nužudyti kuo daugiau baltaodžių.

Su apsuptu M.Johnsonu keletą valandų derėtasi, paskui pirmąkart JAV policijos istorijoje panaudotas karinis nuotolinio valdymo robotas, skirtas įtartiniems daiktams tikrinti. Policija neatskleidė, ar brangus robotas tik padėjo sprogmenis, ar ir pats buvo sunaikintas.

JAV kariuomenėje Afganistane kažkada tarnavęs M.Johnsonas per derybas su policija teigė, kad jo tikslas – nužudyti kuo daugiau baltaodžių. Per kratą jo namuose rasta daugiau ginklų. Kol kas nėra žinių, kad M.Johnsonas būtų susijęs su kokia nors teroristine organizacija.

Demonstracijos ir neramumai visose Jungtinėse Valstijose kilo dėl dviejų juodaodžių, kuriuos liepos pirmąją savaitę skirtingose vietose nušovė policininkai.

Liepos 5 d. Luizianos valstijos sostinėje Baton Ruže apie 12 val. 35 min. vietos laiku automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės buvo nušautas Altonas Sterlingas (37 m.). Policijos teigimu, buvo gautas pranešimas, kad raudonais marškinėliais vilkintis juodaodis, gatvėje pardavinėjęs kompaktinius diskus, kažkam grasina ginklu. Atvykę policininkai bandė sulaikyti A.Sterlingą, kuris atitiko nurodytus požymius. Šis pasipriešino, policininkai nesėkmingai panaudojo elektrošoką, tačiau galiausiai A.Sterlingą pavyko pargriauti. Jam buvo įsakyta nejudėti. Pareigūnas kelis kartus šovė į gulintįjį, kai šis regimai siekė ginklo. Iš sužeisto A.Sterlingo kišenės policininkas ištraukė pistoletą.

Parduotuvės savininko teigimu, A.Sterlingas įsigijo ginklą po to, kai kažkas jį bandė apiplėšti. Bent dviejų liudininkų nufilmuota medžiaga netrukus atsidūrė internete.

Visuomenę dar labiau įaudrino internete išplatinti juodaodžio Philando Castile’o (32 m.), mokyklos valgyklos darbuotojo, žūties vaizdai. Liepos 6 d. apie 9 val. vakaro policininkas jį nušovė Sent Polo priemiestyje  (Minesotos valstija). Incidento metu P.Castile’o palydovė Diamond Reynolds pradėjo mobiliuoju telefonu transliuoti įvykius internete. Vaizdo įraše matyti kraujuojantis P.Castile’as ir pro automobilio langą į jį nusitaikęs policininkas. Automobilyje dar buvo ketverių metų amžiaus D.Reynolds dukra.

Iš policijos šaltinių dabar žinoma, kad automobilis su trimis keleiviais buvo sustabdytas dėl to, kad P.Castile’as panėšėjo į asmenį, kuris liepos 2 d. grasindamas ginklu apiplėšė degalinę. Policininkų teigimu, P.Castile’as ant kelių buvo pasidėjęs ginklą. Į vyrą buvo šauta, kai jis nepakluso policininko įsakymui nejudinti rankų ir neva siekė pistoleto. Šaudęs policininkas Jeronimo Yanezas yra meksikiečių kilmės.

Liepos 12 d. Baton Ružo policija pranešė atskleidusi sąmokslą, nukreiptą prieš baltaodžius policininkus.

Šie incidentai, be šaudynių Dalase, išprovokavo dar kelis smurtinius išpuolius. Liepos 7 d. Bristolyje, Tenesio valstijoje, juodaodis kariuomenės veteranas Lakeemas Keonas Scottas (37 m.) pro automobilio langą ėmė šaudyti automatiniu šautuvu į pravažiuojančias mašinas. Nušauta moteris, dirbusi laikraščių išnešiotoja, trys žmonės sužeisti – įskaitant policijos pareigūną. Nusikaltėlis buvo policijos apsuptas, per susišaudymą sužeistas ir nuvežtas į ligoninę. Pasak policijos šaltinių, išpuoliui jį paskatino ankstesni įvykiai, kai policininkai Luizianoje ir Minesotoje nušovė du juodaodžius.

Liepos 11 d. juodaodis Tyleris Gebhardas, gyvenantis Leikširo miestelyje Misūrio valstijoje, feisbuke susiginčijo su kaimynu policininku dėl visose JAV vykstančių demonstracijų. Įsibrovęs į kaimyno valdą T.Gebhardas įmetė pro langą betono gabalą, paskui įsiveržė į namą, kur buvo šeimininko nušautas. Pasak žuvusiojo giminių, T.Gebhardas sirgo psichikose liga.

Liepos 12 d. Baton Ružo policija pranešė atskleidusi sąmokslą, nukreiptą prieš baltaodžius policininkus. Buvo suimti trys pilnamečiai, vienas nepilnametis juodaodis, ketvirto dar ieškoma. Visi jie dalyvavo apiplėšiant lombardą, iš kurio pavogti keli pistoletai ir šautuvas.

"Scanpix" nuotr.

JAV prezidentas Barackas Obama griežtina ginklų kontrolę šalyje. Neabejotinai, tokie veiksmai sulauks didžiulio pasipriešinimo, nes dalis amerikiečių teisę turėti ir nešiotis ginklą prilygina žodžio laisvei.

BBC rašo, kad pagal B.Obamos vienašališkų veiksmų planą visi ginklų pardavėjai privalės turėti licenciją ir tikrinti visų pirkėjų praeitį; valstijos privalės suteikti informaciją apie asmenis, kurie turi psichologinių problemų ar yra smurtavę; Federalinis tyrimų biuras imsis rimtesnės kontrolės ir padidins tikrintojų skaičių 230 asmenų. Taip pat Kongreso prašoma skirti 500 mln. dolerių, kad psichinių ligų gydymas būtų labiau prieinamas. Gynybos, Teisingumo ir Nacionalinio saugumo departamentai plėtos “išmanių ginklų technologijos”, kad padidintų ginklų saugumą.

Tokius prezidento veiksmus paskatino dažni išpuoliai, kurių metu panaudoti ginklai. Vienas paskutiniųjų – Islamo valstybei (ISIS arba “Daesh”) prijaučiančios poros surengtos skerdynės San Bernardine (Kalifornija). Tuomet žuvo daugiau nei dešimt žmonių ir dar kelios dešimtys buvo sužeisti.

Po šios tragedijos “The Washington Post” pateikė šiuos faktus apie ginklus ir žudynes JAV:

1. Susišaudymai JAV dažni. Jei skaičiuoti visus atvejus, kuriuose buvo panaudotas ginklas ir buvo sužeisti mažiausiai 4 žmonės, tai tokie įvykiai Jungtinės Valstijose vyksta kasdien. Pernai jų buvo daugiau nei pusketvirto šimto.

Dažniausiai ginkluoti yra vyresnio amžiaus baltieji, gyvenantys kaimo vietovėse ir pietinėse valstijose.

2. Ginklų savininkų Jungtinėse Valstijose mažėja. Pasak 2014 m. apklausos, 31 proc. amerikiečių prisipažino turintys ginklą namuose ir tai 17 proc. mažiau nei 1977-1980 m.

3. Įdomu tai, kad nors dažniausiai susišaudymuose nukenčia juodaodžiai, tačiau mažiau jų turi ginklus namuose. 41 proc. baltųjų, 19 proc. juodaodžių ir 20 proc. ispanakalbių tikėtinai turi ginklą namuose. Dažniausiai ginkluoti yra vyresnio amžiaus baltieji, gyvenantys kaimo vietovėse ir pietinėse valstijose.

4. Pusė iš 12-os pačių kruviniausių žudynių, panaudojant šaunamąjį ginklą, įvykdytos po 2007 m.

Didesnė žmonių populiacija, daugiau streso, daugiau imigrantų ir psichiškai nesveikų žmonių nesąlygoja daugiau mirčių panaudojus ginklą.

5. Nors Amerika laikoma labai smurtaujančia šalimi, tačiau anksčiau padėtis buvo dar blogesnė. Dabar įvykdoma dvigubai mažiau žmogžudysčių nei prieš 40 metų. Tačiau JAV vis dar išsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių pagal didelį smurto lygį.

6. JAV pietūs – labiausia nuo smurto kenčiantis regionas.

7. Daugiau ginklų – daugiau žmogžudysčių. Harvardo sužeidimų kontrolės centras atliko tyrimą ir nustatė, tiesioginį ryšį tarp ginklų paplitimo ir žmogžudysčių. Jei šalia yra ginklas, atsiranda didesnė tikimybė, kad ginčas taps mirtinas.

Net ir po beprasmių ir visą tautą sukrėtusių žudynių amerikiečiai tiki, kad ginklai apsaugo nuo nusikaltimų.

8. Valstijose, kuriose galioja griežtesni ginklų kontrolės įstatymai, užfiksuota mažiau žudynių. Tiesa, skirtumas nėra labai ryškus. Ekonomistas Richardas Florida 2011 m. atliko tyrimą ir nustatė neįtikėtiną faktą, kad didesnė žmonių populiacija, daugiau streso, daugiau imigrantų ir psichiškai nesveikų žmonių nesąlygoja daugiau mirčių panaudojus ginklą.

9. Ginklų kontrolės tema – nepopuliari Amerikoje ir sulaukia vis mažiau dėmesio. Pasak “Gallup” tyrimų, 2012 m. 58 proc. amerikeičių pasisakė už ginklų įstatymų sugriežtinimą, dabar už tai pasisako 47 proc., 38 proc. mano, kad viską reikia palikti, kaip yra, ir 14 proc. nori palengvinti ginklų kontrolę.

10. Tiesa, dauguma amerikiečių, nors ir palaiko teisę turėti ginklą, tačiau remia atskiras kontrolės iniciatyvas, kaip pirkėjo patikra, puolamųjų automatinių ginklų draudimas ir federalinės ginklų bazės sukūrimas, kad galima būtų sekti ginklų plitimą.

11. Žudynės smarkiai nepaveikia amerikiečių požiūrio į ginklų kontrolę. “Pew Research Center” tyrimas nustatė, kad net ir po beprasmių ir visą tautą sukrėtusių žudynių amerikiečiai tiki, kad ginklai apsaugo nuo nusikaltimų.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Generaline_prokuratura26

Generalinė prokuratūra sieks už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduoda Rusija, pranešė “Lietuvos ryto” televizija.

Generalinis prokuroras Darius Valys patvirtino, kad šiuo metu prokuratūra rengia dokumentus procedūrai pradėti, tačiau taktikos pareigūnas neatskleidžia. Pasak prokurorų, konkrečių veiksmų bus imtasi po to, kai teismas paskelbs nuosprendį šiuo metu vieninteliam kaltinamajam Konstantinui Michailovui.

Kitus tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON pareigūnus Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą išduoti atsisako Rusija, tačiau generalinis prokuroras patvirtino, kad buvusius omonininkus bus siekiama nuteisti už akių.

“Dėl nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusių asmenų šiuo metu sprendžiamas klausimas. Naujai pakeistas baudžiamojo proceso kodeksas leidžia pradėti procesą, inicijuoti nuosprendžio priėmimą už akių”, – sako generalinis prokuroras.

Liepos 31-ąją sueis 20 metų, kai Rygos omoninkai medininkų pasienyje nužudė 7 Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.

Tačiau prokurorai tikina, kad taip nenutiks – įtariamieji yra padarę daugiau nusikaltimų, todėl senaties terminas jiems pailgės. Senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medininkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu.

Prokuratūra tikina, kad kol kas tokio sprendimo nėra.

“Visų pirma ruošiama medžiaga dėl įtarimų formulavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Mat tokie įtarimai turi būti pareikšti ne mūsų šalies piliečiams, po to kitos procedūros vykdomos – dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir byla esant tam tikroms aplinkybėms gali būti perduota teismui ir neesant Lietuvoje kaltinamiesiems”, – dėsto generalinis prokuroras.

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas Raimundas Jurka abejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis tikina, kad įtariamiesiems privaloma įteikti pranešimą apie įtarimus. Anot prokurorų, kol kas jį yra gavęs tik vienas iš Rusijoje gyvenančių įtariamųjų.

“Jei byloje nėra duomenų, kad žmogui yra įteiktas pranešimas, tai yra, kad jis žino, kur vyks posėdis teisminis, kad vyks tas teisminis nagrinėjimas, toje byloje, kurioje jis kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos”, – aiškino R.Jurka.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tikino, kad Medininkų bylos įtariamieji galėtų būti teisiami. Užbaigti ikiteisminį tyrimą nedalyvaujant besislapstantiems asmenims esą leidžia pernai priimtos įstatymų pataisos.

Pasak S.Šedbaro, pagal galiojančias teisinės pagalbos sutartis apie įtarimus užtektų informuoti tik įtariamojo neišduodančią šalį.

“Tos šalies institucija privalo užtikrinti savo piliečiui įteikimą. Mūsų pareiga yra informuoti ir mes traktuojame, kad savo pareigą atlikome ir ana šalis įsipareigojusi toliau veikti atitinkamai gavusi atitinkamą dokumentą”, – tvirtino parlamentaras.

K.Michailovą prokurorai siūlo įkalinti iki gyvos galvos.

Kaltinamasis 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Nuo to laiko K.Michailovas yra suimtas.

Maskva ir Varšuva jau labai arti, kad būtų padėtas taškas sprendžiant Katynės klausimą, mano Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

“Mes priartėjome labai, labai arti”, – sakė jis interviu agentūrai “Interfax”.

Drauge Lenkijos diplomatas pažymėjo, kad ne viskas dar padaryta.

“Tai turbūt toks momentas, kai, tarkime, jūsų valtis smarkiai prakiuro, ir jūs jau beveik sustabdėte vandens sunkimąsi. Beveik. Bet tas “beveik” reiškia, kad vanduo dar sunkiasi. Kad būtų galima būti tikriems dėl ateities, dėl to, kad šia valtimi galima ramiai plaukti, reikia užbaigti darbą, kad nebelikto to žodžio “beveik”, – pabrėžė jis.

Ambasadorius visų pirma pažymėjo, kad tebėra atviras klausimas dėl dokumentų, susijusių su Katynės byla, išslaptinimo.

“Šis procesas yra kur kas sudėtingesnis ir reikalauja daugiau laiko nei mes tikėjomės. Bet mes viliamės, kad nepasuksime iš šio kelio, ir visi dokumentai bus išslaptinti. Mes taip pat neprarandame vilties, kad juridiškai bus reabilituotos represijų aukos”, – pareiškė jis.

W.Zajaczkowskis taip pat pažymėjo, kad yra dvi Katynės problemos pusės: tai, kas vyksta valstybių lygiu, ir tai, kas vyksta Strasbūre, kur nagrinėjami žuvusių Lenkijos karininkų šeimų ieškiniai Rusijai.

Ambasadorius pažymėjo, kad kai kurie žmonės ne visiškai teisingai supranta, apie kokią kompensaciją žuvusiųjų šeimoms kalbama, ir patikslino, kad “valstybių lygiu šio klausimo nėra, bet jis yra privačiuose ieškiniuose”.

“Anglų kalba sąvoka “compensation” nebūtinai reškia “materialinį atlyginimą”, tai gali būti kokios nors kitos rūšies atlyginimas. Bet tai jau priklauso nuo dialogo tarp tų, kas padavė ieškinį, ir tų, kam iškelta ši byla. Lenkijos valstybė nėra tiesioginė šio proceso šalis, ji dalyvauja jame kaip trečioji šalis, remianti ieškovus”, – sakė jis.

Todėl diplomatas pareiškė nuomonę, kad dialogas turi vykti tarp pagrindinių šio proceso dalyvių.

“Ten yra keli dalykai: kalbama apie visų dokumentų išslaptinimą, apie juridinę reabilitaciją. Man sunku komentuoti, kaip vyksta šis procesas, nes yra dvi suinteresuotos šalys, ir jos turi nuspręsti, kaip joms elgtis”, – pridūrė jis.

Maždaug 22 tūkstančių per 1940 metų žudynes sovietų sušaudytų lenkų karininkų šeimų atstovai pirmadienį pranešė nesieksiantys kompensacijų už patirtą žalą, kai Rusijos įstatymų leidėjai pagaliau pripažino Josifo Stalino atsakomybę už šias Antrojo pasaulinio karo laikų žudynes.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, toks sprendimas jau buvo priimtas 2008 metų gegužę, kai Katynėje nužudytų lenkų karininkų artimųjų federacija savo nutarime rašė, jog negalima pinigais įvertinti artimųjų mirties ar žmogaus garbės ir orumo.

“Pritartume idėjai, kad Rusijos Federacija įkurtų fondą, kuris finansuotų Lenkijoje Katynės žudynių aukomis pavadintus objektus – ligonines, mokyklas”, buvo rašoma Federacijos nutarime.

“Mes nesitikime, kad Rusija atlygins mums žalą. Nėra sumos, kuri atlygintų vyro, tėvo ar brolio netektį”, – naujienų agentūrai AFP sakė šios federacijos viceprezidentė 74-ių Krystyna Brydowska (Krystyna Brydovska).

“Kaip galima pinigais įvertinti lenkų karininko gyvybę. Ji neįkainojama, – sakė K.Brydowska, kurios tėvas buvo vienas karo belaisvių, kurie buvo sušaudyti Katynės miškuose ir kitose dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.

Taip K.Brydowska reagavo į Lenkijos opozicinės konservatorių partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) pareiškimą, kai penktadienį Rusijos parlamentarai po ilgų metų pagaliau sutiko oficialiai patvirtinti tekstą, kuriame sakoma, jog minėtos žudynės buvo vykdomos tuometinio sovietų diktatoriaus Stalino nurodymu.

Kaip ir kiti Lenkijos lyderiai bei Katynės šeimų federacija J.Kaczynskis pasveikino šį Rusijos žingsnį, žengtą ruošiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui Lenkijoje.

Tačiau J.Kaczynskis viešai pareikalavo, kad gruodžio 6 dieną numatyto susitikimo su Rusijos vadovu metu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorowskis) iškeltų žalos atlyginimo klausimą.

Pasak jo, “kompensacijos turi būti pirmiausiai išmokėtos nužudytųjų artimiesiems”, tačiau, pasak politiko, galima kalbėti ir apie kompensaciją Lenkijos valstybei, nors tai diskusijos tema, tačiau pati problema egzistuoja , sakė J.Kaczynskis.

“Jaroslawas Kaczynski nėra mūsų federacijos narys. Tik ši organizacija turi teisę kelti žalos atlyginimo klausimą”, – paaiškino K.Brydowska.

Sekmadienį prezidento B.Komorowskio patarėjas profesorius Tomaszas Naleczas (Tyomašas Nalenčas) nurodė, kad Katynės nusikaltimas bus aptartas Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito Varšuvoje gruodžio 6 d. metu ir pridūrė, jog “galimų kompensacijų problema bus paliesta tik tada, jei abu prezidentai sutiks, kad Katynės byla su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, turi būti iki galo išaiškinta ir išspręsta”.

T.Naleczas pabrėžė, kad kompensacijos klausimas bus svarstomas tik tada, jei šito pageidaus žuvusiųjų artimieji.

J.Kaczynskio brolis dvynys buvęs šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) žuvo prie Smolensko sudužus lėktuvui, kai lenkų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Kartu žuvo dar 95 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų aukščiausi šalies pareigūnai ir Katynės žudynių aukų artimieji.

Sovietų Sąjungos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją iš rytų, sovietų NKVD išžudė Lenkijos elitinius karininkus, kurie nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos kovėsi su nacistine Vokietija, o vėliau pakliuvo į Raudonosios armijos nelaisvę.

Lenkų kariškių žudynės vyko keliose vietose, tačiau Katynė tapo jų svarbiausiu simboliu. Tie įvykiai taip pat susiję su, ko gera, skandalingiausiu melu, kurį pusę šimtmečio skleidė Sovietų Sąjungos propaganda, vertusi kaltę dėl lenkų karininkų nužudymo naciams.

Katynės klausimas ilgai buvo opus Varšuvos ir Maskvos santykiuose, kurie dažnai būdavo įtempti nuo tada, kai Lenkijoje 1989 metais buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas.

1990 metais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, kad už Katynės žudynes atsakinga Maskva, tačiau netgi mūsų dienomis tik nedaugelis Rusijos gyventojų, ilgą laiką girdėjusių vien sovietinę propagandą, žino tiesą apie tuos įvykius.

Generalinė prokuratūra neatmeta galimybės pakeisti nusikaltimų kvalifikaciją Medininkų žudynių byloje, teigia Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka.

Šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje, vienintelis kaltinamasis yra Konstantinas Michailovas. Jam kaltinimai pateikti dėl daugelio žmonių nužudymo, kai jie vykdė tarnybos pareigas. Šiam nusikaltimui nustatytas 20 metų senaties terminas, kuris gali sueiti jau kitąmet.

Kai kurie teisininkai ir politikai ragina perkvalifikuoti minėtus kaltinimus į nusikaltimus žmoniškumui, kuriems senaties terminas netaikomas.

“Dar atviras ir svarstytinas klausimas dėl kitokios nusikaltimo kvalifikacijos, kur senaties terminai netaikomi. Tai priklausys nuo visų byloje surinktų duomenų patikrinimo ir įvertinimo”, – tragedijos 19-ųjų metinių išvakarėse naujienų portalo delfi.lt konferencijoje sakė prokuroras A.Kliunka.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti septyni neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnai.