Premjeras Andrius Kubilius paskelbė, kad iš Europos Sąjungos lėšų kai kurių savivaldybių šilumos ūkio modernizavimui gali būti skirta apie 100 milijonų litų.

„Džiaugiuosi, kad bus bandoma ieškoti lėšų šilumos ūkio modernizavimui. Vyriausybė pagaliau suprato, kad būtina atsigręžti į biokurą ir skatinti savivaldybėse perėjimą prie šildymo šia kuro rūšimi, kas padėtų sumažinti šilumos sąskaitas gyventojams“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad 2008-2012 metų Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta vykdyti šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios įgyvendinimas užtikrintų pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse jėgainėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc. Tačiau 2009–2011 m. Vyriausybė Lietuvoje įrengė tik apie 20 MW  biokuro  įrenginių, t.y. įgyvendino 0,5 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ragina Vyriausybę dar kartą pagalvoti apie šalies prioritetus. Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo pateikti investicijų planą, pagal kurį iki 2015 metų gruodžio 31 dienos turi būti atlikti darbai, užtikrinantys Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinių elektrinių veiklos modernizavimą. Tam buvo numatyta 171 mln. eurų (590 mln. Lt.) ES lėšų, tačiau Vyriausybė, turėjusi skirti šiam projektui 150 mln. Lt., juos perskirstė kelių tiesimui.

BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių dėl Vyriausybės veiksmų, trukdančių Vilniui grąžinti skolas, dalis kurių – 500 mln. litų – atsirado per pastaruosius ketverius metus, iš kurių beveik 3 metus Vyriausybei vadovauja A. Kubilius, o 2 metus miestą valdė konservatorių partijos atstovai. A.Zuokas ketina pažeidžiamus vilniečių interesus ginti teisme.

„Noriu viešai išsakyti argumentus, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai žinotų, kad dar nebuvo tokios valdžios, kuri taip nemylėtų Lietuvos sostinės. Finansų ministerija premjerui pateikė 2012 metų biudžetą, kuriame buvo įtraukti siūlymai Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį padidinti nuo 40 iki 45 proc., tiek pat padidinti ir skolinimosi limitą. Tačiau po pono A. Kubiliaus ir jo patarėjų, taip pat buvusio mero Raimundo Aleknos įtakos, Seimui buvo pateiktas kitas biudžeto projektas, kuriame Vilniui paliktas tas pats 40 proc. GPM atskaitymų dydis, o skolinimosi limitas netgi priešingai, ne padidintas, o sumažintas iki 35 proc.“, – sako A.Zuokas.

Pasak Vilniaus mero, toks sprendimas praktiškai atima galimybes Vilniaus savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams ir kartu kenkia vilniečiams.

Apie Vilniaus finansinę padėtį Vyriausybės vadovas ne kartą buvo informuotas miesto vadovybės, bankų, Vilniaus miesto kreditorių ir Finansų ministerijos atstovų. „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007-2010 m.“

Vasarą sudaryta bendra Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerijos ir bankų-kreditorių darbo grupė konstatavo, kad 2012 m. valstybės biudžete Vilniui būtina skirti 45 proc. (vietoje esamų 40 proc.) surenkamo GPM, be to, skolinimosi limitą padidinti nuo 40 iki 45 proc. Tai būtina, kad Vilniaus miestas galėtų vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus paslaugų teikėjams ir bankams.

„Vilniaus Taryba pati biudžeto neformuoja ir negali daryti įtakos sprendimams, kurie yra išimtinai Vyriausybės ir valdančiosios daugumos kompetencija. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei nebelieka kito kelio, kaip Lietuvos sostinės ir gyventojų interesus nuo Vyriausybės politinių sprendimų, kurie prasilenkia su ekonomine logika ir teisingumu ginti teisme“, – sako A.Zuokas.

Pagal Seimui teikiamą svarstyti biudžetą Vilniui iš vilniečių surinkto gyventojų pajamų mokesčio bus skiriama tik  40 proc. sumos, kai, pavyzdžiui, Kaune savivaldybei kauniečiai skiria 94 proc., o Klaipėdoje – 86 proc. Taigi vilniečiai nuo GPM į valstybės biudžetą skirs 510 mln. litų, o į miesto – kiek daugiau nei 300 mln. litų. Pavyzdžiui, antras pagal dydį Lietuvos miestas valstybės biudžetui skirs apie 18 mln. litų, arba net 3,4 mln. litų mažiau nei Klaipėda.

Be to, Vilnius išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, kuriame nemažėja gyventojų skaičius. Kituose Lietuvos miestuose gyventojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 10-15 proc.

GPM pasiskirstymas tarp miestų

PASTABA. Kituose Lietuvos miestuose į savivaldybės biudžetą patenka 100 proc.
surenkamo GPM

Savivaldybių biudžetams skiriama GPM dalis, %

Šaltinis: LR Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlis

Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pareiškė visapusiškai palaikantys A.Zuoko pasiūlymą dėl šilumos kainų sumažinimo visoje Lietuvoje ir artimiausiu metu žada kreiptis į Vyriausybę bei Energetikos ministeriją su reikalavimu šį pasiūlymą kuo greičiau įgyvendinti.

„Jeigu šilumos kainos Vilniuje nemažės, neatmetame galimybės surengti mitingą, kuriame vienas iš mūsų reikalavimų ir bus sąskaitų už šildymą mažinimas, nes būtent jos atima iš gyventojų pajamas, ypač iš pensininkų“, – sakė Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas A.Liutkevičius.

Vilniaus meras kartu su kitais politikais dar rugpjūčio pabaigoje pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šildymo kainas visoje Lietuvoje. A.Zuokas siūlo padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Taip jau šį šildymo sezoną šilumą visoje Lietuvoje galima bus atpiginti 4 ct/kWh.

Susitikimo metu Vilniaus profesinės sąjungos atstovai taip pat pabrėžė palaikantys mero pasiūlytą reikalavimą vykdant viešuosius pirkimus, įpareigoti tiekėjus mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį Vilniaus mieste, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Vyriausybės.

„Taip turėtų elgtis kiekvienas socialiai atsakingas verslas, gerbiantis savo darbuotojus“, – pabrėžė A.Liutkevičius

Vilniaus merui Artūrui Zuokui už tai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį į automobilių statymą neleistinose vietose, vakar Bostone, Harvardo universitete įteikta Taikos premija. Apdovanojimą A.Zuokui įteikė  Peter Diamond, 2010 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikoje.

„Gyvenime vadovaujuosi Marko Tveno posakiu, kad gyvenime pats efektyviausias ginklas yra juokas. Kai aplink mus tiek daug įvairiausios informacijos, kartais reikia socialinės provokacijos, kad atkreiptum žmonių dėmesį ir priverstum susimąstyti“, – Harvarde atsiimdamas apdovanojimą sakė A.Zuokas.

Vilniaus merui skirta Ig Nobel premija už pasiekimą, kuris iš pradžių priverčia nusijuokti, o po to rimtai pagalvoti. Ig Nobel, alternatyviosios Nobelio premijos, šiemet  iškilmėse Harvardo universiteto teatro salėje jau 21-ąjį kartą įteikė Nobelio premijos laureatai.

Ig Nobel premijų tikslas – švęsti ką nors nepaprasto, puoselėti vaizduotę ir skatinti žmonių domėjimąsi mokslais, medicina ir technologija.  Tarp Ig Nobel apdovanotųjų – Prancūzijosprezidentas Jacques Chirac, Indijos Ministras Pirmininkas Atal Bihari Vajpayeeir kiti. 2001 metais Ig Nobelio premiją laimėjo Grūto parkas.

Vaizdo įrašą, kur Vilniaus meras tanku pervažiuoja Gedimino prospekte ant dviračių tako ir pėsčiųjų perėjos pervažiuoja pastatytą automobilį vien youtube.com peržiūrėtas daugiau nei 5 milijonus kartų.  Apie socialinę provokaciją kalbėjo CNN (http://globalpublicsquare.blogs.cnn.com/2011/08/08/lithuanian-mayor-crushes-car-with-tank-in-parking-video/) , BBC (http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-14380367) , „Good Morning America“ (http://abcnews.go.com/GMA/video/lithuanian-mayor-crushes-cars-with-tank-14212169) , BBC suformulavo kaip savaitės klausimą (http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-14385640), transliavo Kinijos valstybinė televizija CCTV (http://video.sina.com.cn/v/b/58255754-2152842172.html) , rašė „Times of India“ (http://articles.timesofindia.indiatimes.com/2011-08-05/europe/29854321_1_illegal-parking-luxury-cars-expensive-cars), „The Independent“ (http://www.independent.co.uk/news/world/europe/vilnius-mayor-arturas-zuokas-crushing-blow-for-illegal-cyclelane-parkers-2330880.html) , „Guardian“ (http://www.guardian.co.uk/world/2011/aug/02/vilnius-mayor-crackdown-parking-violators) , „Washington Post“ (http://www.washingtonpost.com/blogs/blogpost/post/arturas-zuokas-lithuanian-mayor-clears-up-bike-lanes–with-a-tank-video/2011/08/02/gIQADrgvpI_blog.html) , „Huffpost world“ (http://www.huffingtonpost.com/2011/08/02/arturas-zuokas-vilnius-ma_n_916106.html) ,  „Spiegel“ (http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-79973976.html),  „Irish Times“ (http://www.irishtimes.com/newspaper/breaking/2011/0802/breaking18.html) , „Telegraph“ (http://www.telegraph.co.uk/news/picturegalleries/picturesoftheday/8676838/Pictures-of-the-day-2-August-2011.html)   ir šimtai kitų.  Lotynų Amerikoje ši žinia buvo naujienų kategorijoje svarbesnė už audrą Karibuose.

BFL

Spaudos konferenciją Seime surengę Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus įtikinėjo, kad sąskaitas už šildymą šalies gyventojams galima sumažinti beveik 20 procentų. Jeigu į jų siūlymus nebus reaguojama, galima laukti viešų protesto akcijų.

Naujienų agentūrų pranešimu, pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, tereikia vieno energetikos ministro įsakymo dėl kvotų perskirstymo Lietuvos termofikacinėms elektrinėms ir šilumos kaina visiems lietuviams sumažėtų.

“Į Energetikos ministeriją kreipėmės jau prieš mėnesį su pasiūlymu sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir tuo pačiu pabrėždami, kad tai galioja visai Lietuvai, tačiau jokio atsakymo iki šiol negavome. Jeigu iki šildymo sezono pradžios Vyriausybė ir ministerija nereaguos, galvosime apie kitus būdus atkreipti jų dėmesį, pavyzdžiui, kviesime žmones į gatves”, – sakė A. Zuokas.

Siūlyme pabrėžiama, kad reikia nustatyti Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3, Kauno, Alytaus, Panevėžio termofikacinėms elektrinėms viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kiekį pagal optimalų apkrovimą. Neefektyviai Lietuvos elektrinėje gaminamos šilumos procesas turėtų būti nutrauktas.

“Be ryžtingų ministerijos sprendimų nieko nebus. Atsižvelgus į mūsų pasiūlymą, kiekviena šeima šildymo sezono metu sutaupytų apie 700 Lt, o tai yra vidutinė pensija”, – teigė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Pasiūlyme pabrėžiama, kad VIAP kiekių perskirstymas ir kainų nustatymas leistų iš termofikacinių elektrinių papildomai gautų lėšų suformuoti Kogeneracijos fondą, kurio lėšos gali būti skirtos visų šalies miestų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų mažinimui. Tokio fondo dydis gali siekti 360,8 mln. Lt, jo panaudojimas sumažintų vidutinę šalies šilumos kainą 4,32 ct/kWh, arba 19 proc., nedidinant elektros kainos galutiniam vartotojui.

Antradienį Seime įregistruota rezoliucija dėl kogeneracijos skatinimo ir šilumos kainų Lietuvoje mažinimo ir pradėti rinkti Seimo narių parašai.

BFL

Kas bendra tarp Artūro Zuoko sprendimo išplėsti Vilnių valdančią koaliciją Lenkų rinkimų akcijos nariais ir Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos sprendimo priimti į savo gretas buvusį “prisikėlėlį” ir buvusį “krikščionį” Roką Žilinską? Atsakymas vienas – interesas turėti kiek galima daugiau garantuotų balsų savo pusėje, priiminėjant valdantiesiems svarbius sprendimus. Ir jokių ideologinių ar moralinių kompleksų dedantis su tais, kurie dar visai neseniai dėl vienų ar kitų priežasčių atrodė visiškai nepriimtini.

Tenka rinktis: moralė ar valstybės interesai

Kas galėjo pagalvoti, kad girtuoklis, skandalistas, nuolat su policininkais konfliktuojantis, savo netradicinės lytinės orientacijos neslepiantis, jau dvi partijas Seime pakeitęs R.Žilinskas gali tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu? Juk vien jo narystė krikščionimis save vadinančios partijos frakcijoje buvo nuolatinis pagrindas pašiepti šį politinį darinį. O dabar R.Žilinskas – pačios tikriausios, labai rimtai į dorą, moralę ir krikščioniškąsias vertybes žiūrinčios Seimo frakcijos narys. Ir nieko. Nors kai kurie konservatorių rėmėjai, o ypač – jų oponentai, tikrai (ar dažniau apsimestinai) griebiasi už galvos.
Kita vertus, R.Žilinskas yra Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas, besąlygiškai remiantis Vyriausybės ir Energetikos ministerijos sprendimus dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagine. Žinome, kokį pasipriešinimą šie sprendimai patiria iš rusiškosios energetikos lobistų (per papildomus Seimo nario rinkimus Klaipėdos Danės apygardoje į anksčiau valdančiajai koalicijai priklausiusią vietą dabar keliamas ir buvęs “Gazpromo” patikėtinis Lietuvoje), tad kiekvienas Vyriausybės energetikos politiką remiantis balsas Seime konservatoriams yra aukso vertės. Tad jei vardan naujos atominės ir naujo Gamtinių dujų įstatymo patvirtinimo Seime į valdančiąją frakciją reikia priimti skandalistą, jis bus nedvejojant priimtas, o protesto balsai – nutildyti. Nes Vyriausybei šiandien yra svarbesnių dalykų nei demonstratyvus moralizavimas.
Tokia šiandieną yra Vyriausybės logika, ir negali sakyti, kad ji išsigimusi ar amorali. Dar XIX a. žymus Britanijos politikas lordas Palmerstonas ciniškai, bet aiškiai pasakė: “Nacijos neturi nuolatinių draugų ir nuolatinių priešų – tik nuolatinius interesus.”
Beje, lygiai tokiais pat principais vadovaujasi ir verslas. Ten taip pat nėra amžinų priešų ar draugų – tik konkurentai ir partneriai. Kokiame nors konkurse dvi firmos gali, regis, mirtinai susipjauti, šnipinėti, skųsti viena kitą teismui. Atrodo, jei galėtų, jų savininkai nugalabytų vienas kitą. Bet praeina kiek laiko, ir žiūrėk – buvę kone priešai sudaro konsorciumą ir drauge dalyvauja kitame projekte. Pasitaiko atvejų, kad firmos vienu metu viename projekte be kompromisų konkuruoja, kitame – bendradarbiauja. Ir verslo pasaulyje tai niekam nekelia jokios nuostabos. “Nieko asmeniška, tai tik verslas”, – skelbia populiarus amerikiečių posakis.

V.Uspaskichą pirks liudininko statusu?

Atkreiptinas dėmesys, kad kol Lietuvoje politika ir verslu užsiimdavo skirtingi žmonės, Seime galiojo principas – “aš su tos blogiukų partijos nariu ant vienos pievelės nepritūpsiu”. Politikos senbuviai gerai pamena, kad 1992–1993 m., kai santykiai tarp rinkimus pralaimėjusio Sąjūdžio ir juos laimėjusios LDDP buvo labiausiai įtempti, šių partijų parlamentarai netgi reikalaudavo, kad į renginius ar kitus miestus būtų vežami skirtingais autobusais. Tačiau ilgainiui santykiai švelnėjo (prie to daug prisidėjo Europos valstybių politikų rodomas pavyzdys), o paskui įvyko lūžis – į politiką patraukė tikrieji verslininkai. Kartu jie atsinešė ir verslo sampratą apie sąjungininkus bei oponentus.
Pirmasis toks buvo Viktoras Uspaskichas, atvirai deklaravęs, kad gali bendrauti ir remti visus, su kuriais “pavyksta rasti bendrą kalbą”. Antrasis, bene labiausiai ištobulinęs koalicijų darymo su bet kuo praktiką, buvo dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Reikia pripažinti, kad nuo šių dviejų politikų principų lankstumu ne ką atsilikdavo ir “brazauskiniai” socialdemokratai. Jų lankstumo viršūne tapo 2006–2007 m. gyvavusi paramos sutartis su konservatoriais.
Šių metų įvykiai, formuojant savivaldybių tarybas ar derantis dėl paramos Vyriausybei Seime, parodė, kad ir konservatoriai padarė išvadas ir, siekdami valdžios galių, nebesusisaisto išankstiniais įžadais ar atsiribojimas. Nors jų bandymai derybomis su anksčiau neįsivaizduotinais partneriais – “paksistais”, “darbiečiais” ir lenkais išsaugoti merų postus Vilniuje bei Kaune nedavė rezultatų, bet baimės įvarė visiems. Politikos sunkiasvoriai atsisakė anksčiau savo pačių nusistatytų apribojimų ir tapo lygiai taip pat atviri deryboms su visais partneriais, net ir su mirtinais oponentais.
Teigiama, kad pastaruoju metu konservatoriai aktyviai flirtuoja su V.Uspaskichu, turinčiu rimtų nesutarimų su teisėsauga. Politinės paramos mainai į liudininko, vietoje kaltinamojo, statusą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje neatrodo visiškai laužti iš piršto. “Žinoma, kad Darbo partija su kalėjime sėdinčiu savo pirmininku būtų pats geriausias koalicijos partneris po 2012-ųjų Seimo rinkimų, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė “Veidui” vienas Tėvynės sąjungos politikos strategų. – Nors galime sudaryti koaliciją ir su socialdemokratais, jeigu mūsų turimų vietų persvara būtų pakankamai didelė, kad šie negalėtų diktuoti sąlygų.”

FB-TU1988991

VEIDAS: Tiek su V.Uspaskichu bei jo partija, tiek su V.Tomaševskiu bei jo partija praeityje teko ir bendradarbiauti, ir kovoti, ir išdavysčių patirti. Nepaisant to, Jums sekasi su šiomis partijomis periodiškai labai sėkmingai susitarti. Kaip tai pavyksta?
A.Z.: Su lenkais, kaip partija, nesame turėję kokių nors konfliktų, gal tik nuomonių skirtumų. Vienintelį kartą, 2003-iaisiais, jie pakeitė savo sprendimą dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje.
Kita vertus, jeigu nori sėkmingai daryti politiką, negali būti nuolat įsižeidęs arba ant kieno nors amžinai supykęs. Tokia pozicija atimtų bet kokią galimybę susikalbėti su kitais politikais.
VEIDAS: Tai čia kaip versle: nėra amžinų draugų ar priešų – tik partneriai ir konkurentai?
A.Z.: Kažkuria prasme – taip. Nors, be abejonės, partneriai turi pasižymėti tam tikromis, labai svarbiomis, savybėmis: laikytis susitarimų, turėti bendrą požiūrį į kai kurias problemas, mokėti bendrauti asmeniškai. Bet svarbiausia – turi susiklostyti atitinkama politinė situacija. Nes būtent situacija po rinkimų ir lemia partijos lyderio sprendimą, kokią koaliciją sudaryti.
VEIDAS: Žvelgiant į Jūsų veiksmus savivaldybėje susidaro įspūdis, kad vienintelė partija, su kuria net nebandoma tartis ir su kuria nesugebėtumėte bendradarbiauti, – tai konservatoriai.
A.Z.: Atvirkščiai! Mes tikrai norėjome bendradarbiauti su konservatoriais ir kalbėjomės apie tai. Galiu pasakyti, kad mano pirmasis skambutis, sužinojus savivaldybių rinkimų rezultatus, buvo konservatorių sąrašo lyderiui R.Aleknai. Tikrai nuo pat pradžių siekiau sutarimo būtent su konservatoriais, nes, mano supratimu, tokia koalicija būtų labai logiška.
Tačiau konservatoriai šiandien Vilniuje turi kelias problemas. Pirmoji – asmeninės buvusio mero R.Aleknos, premjero A.Kubiliaus ir grupės naujųjų konservatorių lyderių ambicijos. Į mane jie žiūri kaip į konkurentą visomis prasmėmis. Šio psichologinio barjero jie peržengti negali, tad, derėdamiesi dėl koalicijos, metėsi sudarinėti nepaprastai keistų darinių. Iš esmės pastačiusių jų partiją ties skilimo riba, nes derėjosi su tais, su kuriais tradiciškai niekados nesiderėdavo (Lenkų rinkimų akcija bei “Tvarkos ir teisingumo” partija). Taip jie parodė visišką savo nenuoseklumą.
O mano padėtis buvo tokia, kad turėjau derėti su tais, su kuriais buvo įmanoma susitarti.
VEIDAS: Bet gal konservatoriai, derėdamiesi su lenkais ar R.Paksu, sekė būtent Jūsų pavyzdžiu? Gal jie irgi pereina prie principo, kad nėra draugų ir priešų – tik interesai?
A.Z.: Mes niekuomet nesame deklaravę, kas yra mūsų priešai, kaip tą rinkimų kampanijos metu ar ilgą laiką iki tol yra darę konservatoriai. Tad šitaip elgdamiesi jie iš esmės apgaudinėjo savo rinkėjus. Jei žiūrėsime į jų pareiškimus, padarytus per rinkimus ar anksčiau, tai savo poziciją dėl santykių su kai kuriomis partijomis konservatoriai yra nustatę aiškiai ir vienareikšmiškai. Mes tokių dalykų niekados nedarėme, tad iš karto turėjome plačias galimybes derėtis.
Kita vertus, kaip jau minėjau, mūsų ir konservatorių idėjinis bendrumas yra pats didžiausias, tad net ir dėl koalicijos išplėtimo kalbėjomės su konservatoriais.
VEIDAS: O kiek tiesos turi kalbos, kad, palikdamas Darbo partijos frakciją Vilniaus miesto tarybos valdančiojoje koalicijoje, siekiate ne tiek išplėsti koaliciją, kiek atitraukti juos nuo partijos lyderio V.Uspaskicho, į kurį konservatoriai ima žiūrėti kaip į galimą strateginį partnerį po Seimo rinkimų?
A.Z.: Mąstant logiškai ir žiūrint strategiškai, tokia prielaida visai tikėtina. Matyt, kaip savo didžiausius konkurentus 2012 m. Seimo rinkimuose konservatoriai mato Socialdemokratų partiją. Gali būti, jog jie įsivaizduoja, kad bendradarbiaudami su Darbo partija kartu galėtų silpninti socialdemokratus. Ir, galimas dalykas, susikurti porinkiminį partnerį.
VEIDAS: Ar Darbo partijos frakcijos sprendimą likti Vilniaus valdančiojoje koalicijoje V.Uspaskichas yra palaiminęs, ar tai jų savarankiškas sprendimas, ar dar jokio galutinio sprendimo nėra?
A.Z.: Kiek supratau iš savo pokalbio su V.Uspaskichu, jis yra susitaikęs su tokiu savo partijos frakcijos Vilniaus miesto taryboje sprendimu.

BFL

V.Uspaskichas Lietuvos televizijos (LTV) laidoje “Savaitė” sekmadienį paneigė ankstesnius savo teiginius, kad su A.Zuoku nesutariama dėl postų.

“Nežiūrint Artūro Zuoko kompetencijos, galimybių, jo energijos ir t.t., mes pamatėme, kad tai yra ne komandos narys ir aš galvoju, šioje vietoje jis daug kur pralaimi ir šio egzamino, aš galvoju, Artūras kaip tik ir neišlaikė”, – kalbėjo V.Uspaskichas.

“Tada, kada pradėjo jis skaldyti mūsų frakciją, apdirbinėti kiekvieną mūsų frakcijos narį, aš kaip komandos narys, partijos vadovas, negaliu su tuo susitaikyti ir todėl buvo priimtas sprendimas – komandos žlugimas neatsipirksi jokiais pinigais ir jokiais postais. Todėl tas visas samprotavimas viešojoje erdvėje, kad mums trūksta postų, kad mums trūksta kažkokių tai pinigų, mes pasakėme, kad mes geriau eisim į opoziciją, bet niekam neleisim, niekam nevalia žlugdyti mūsų komandą”, – teigė jis.

Anot jo, ginčas kilo ne dėl postų. DP savivaldybėje turi du vicemerus iš trijų, du administracijos direktoriaus pavaduotojus iš trijų ir tris komitetų pirmininkus iš aštuonių.

“Tada, kada mes paskelbėme, t.y. pirmadienį, kad mes stabdome įgaliojimus savo šioje koalicijoje, mums buvo tokių netiesioginių pasiūlymų, net ir administracijos vadovo postas. Iš tikrųjų, J.Pinskus sako “tai gal mes imame?”, bet aš pasakiau “ne”. Mes specialiai neimame, kadangi ne dėl postų šis ginčas išėjo”, – teigė V.Uspaskichas.

“Net ir “Vilniaus vandenis” jie mums galėtų atiduoti – nesvarbu. Mums, sudėjus visa tai ir mūsų komandą ant svarstyklių, mums tai – nieko nekainuoja, komanda mums svarbiau. Nors ir visų ūkinės veiklos įmonių vadovų postus ir jų valdybas pasiūlytų, aš nesutiksiu. Nežinau, galbūt frakcija, bet aš – ne”, – tvirtino jis.

Valdančiąją koaliciją Vilniuje sudaro 12 A.Zuoko suburto judėjimo TAIP atstovų, aštuoni “darbiečiai”, penki socialdemokratai ir du Rusų aljanso nariai. A.Zuokas į mero postą balandį išrinktas 26 sostinės politikų balsais iš 51.

kavos-aparatas

Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui paskelbus, kad šią savaitę kai kuriems sostinės savivaldybės darbuotojams gali tekti padirbėti viršvalandžius, kavinių ir restoranų tinklą valdanti bendrovė “Čili Holdings” nutarė pasirūpinti, kad miesto valdžios vyrai išlaikytų aštrų protą ir sutelktą dėmesį. Visų savivaldybės departamentų vadovai, šią savaitę nuo 18 valandos užsukę į prekybos centre “Europa” įsikūrusį “Čili pica” restoraną bus vaišinami nemokama kava.

“Prieš keletą metų Seimas pademonstravo, kad naktinis darbas ne visada duoda norimą rezultatą. Baimindamiesi, kad analogiška situacija nepasikartotų Vilniuje, nutarėme šiek tiek palengvinti pareigūnų darbą. Tikime, kad kvapnios kavos puodelis išvaikys snaudulį dirbant vėlyvais vakarais ir padės susikaupti konstruktyviam darbui miesto labui”, – sakė UAB “Čili Holdings” Marketingo departamento direktorė Irma Korsakaitė.

Visi užsukę pasivaišinti kava turėtų pateikti tarnybinį pažymėjimą, įrodantį, kad asmuo yra Vilniaus savivaldybės darbuotojas. Akciją planuojama pratęsti, jei analogiški sprendimai bus priimti Vilniaus vadovo.

Bendrovė primena, kad visi norintys pasimėgauti kava, arbata kiekviename “Čili” restorane arba kavinėje gali užsisakyti jos puodelį išsinešimui.

“Nėra nieko smagiau, kai lepinant vasariškam orui gali keletą minučių skirti pasimėgauti aromatingu gėrimu viename iš Vilniaus parkų arba skverų. Pagaliau, tai puiki išeitis skubantiems į darbą ar susitikimą”, – teigė I. Korsakaitė.

FB-TL189886

Vilniaus savivaldybė šią savaitę dirbs 12 valandų per parą – nuo 8 iki 20 valandos, antradienį paskelbė naujasis sostinės meras Artūras Zuokas.

Išplatintame pranešime A.Zuokas teigė, jog taip siekiama kuo greičiau išsiaiškinti miesto problemas, kad miesto vadovai nedelsdami galėtų imtis darbų.

“Esame pasirengę nedelsdami imtis darbų, tad turime nuodugniai išsiaiškinti esamą miesto situaciją ir kaip įmanoma greičiau spręsti susidariusias problemas. Per šį laiką taip pat susitiksime su galimais investuotojais”, – sakė A.Zuokas.

Jis teigė, kad sprendimų reikia jau šiandien, todėl dirbti reikės daugiau ir sparčiau, o savivaldybės darbuotojai turės orientuotis į konkrečius rezultatus.

Savivaldybės rinkodaros ir viešųjų ryšius skyrius kiek vėliau patikslino, kad 12 valandų dirbs tik kai kurie vadovaujantys pareigūnai visuomeniniais pagrindais.

“12 valandų dirbs savivaldybės vadovybė – meras, mero pavaduotojai, l.e.p. administracijos direktorius, reikalingų departamentų vadovai. Iki 20 val. dirbs savivaldybės tarnautojai, su kuriais vyks posėdžiai, aiškinamasi situacija ir ieškoma sprendimų”, – atsakyme BNS nurodė savivaldybės skyrius.

Oficialiame atsakyme nurodoma, kad “meras pakvietė savivaldybės darbuotojus dirbti visuomeniniais pagrindais”.

Savivaldybės profesinės sąjungos vadovas Darius Šaluga sako, kad kiekvienas darbas turi būti apmokamas pagal išdirbtą laiką.

“Priverstinių dalykų čia būti negali. Manau, kad meras neturėjo omeny rimtų ketinimų priversti žmones varu dirbti 12 valandų. Aš nemanau, kad meras pažeidinės Lietuvos Respublikos įstatymus, tokius, kaip Darbo kodeksas, ir aš esu įsitikinęs, kad jis tiesiog pakvietė norinčius aukoti viršvalandžius miesto labui. Tačiau kiekvienas darbas, kuris yra dirbamas tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje, turi būti apmokamas pagal išdirbtą laiką”, – BNS sakė D.Šaluga.

Pasak D.Šalugos, kol kas A.Zuoko kvietimas padirbėti ilgiau yra “tiktai žodžiai”.

“Šiuo atveju tai yra tiktai žodžiai. Žinant poną Artūrą ir jo darboholizmą, kurį tikrai labai sveikinu, tai nesistebiu jokiais pareiškimais, tikrai džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto meras vėl yra toks aktyvus žmogus (…). Aš galvoju, kad tai tiesiog viešųjų ryšių akcija”, – teigė D.Šaluga.

Su nepartinių kandidatų koalicija sėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodęs A.Zuokas prieš savaitę buvo išrinktas Vilniaus meru. Šias pareigas jis ėjo ir 2000-2007 metais.

FB-SM174830

Vilniaus meras Artūras Zuokas siūlo į Visagino atominės elektrinės (AE) statybas įtraukti ir baltarusius.

“Mūsų manymu, šiandien turime padaryti viską, kad pasikviestume baltarusius, kaip partnerius, ir bendrai statytume atomine elektrinę Visagine. Jei bus statoma atominė elektrinė šalia Vilniaus, tai pirmiausia bus šitos Vyriausybės ir prezidentės atsakomybė.Tik jų sprendimai galėtų keisti esamą padėtį”, – interviu savaitraščiui “Veidas” sakė A.Zuokas.

Anot jo, atominė elektrinė šalia Vilniaus miestą, kaip sostinę, paverstų amžinu provinciniu regioniniu centru.

“Tai reiškia, kad Vilnius nebebus tuo paskutiniu barjeru, už kurio dar užkliūva žmonės, galvodami, ar geriau išvažiuoti į Londoną, Berlyną, Dubliną, ar likti Vilniuje. Vilniuje nebus galima galvoti apie ilgalaikes ir tvarias investicijas. Galime užmiršti planus turėti 2,4 mln. turistų per metus. Padarysime viską, kad elektrinė nebūtų statoma”, – teigė sostinės meras.

Šiuo metu Vilniaus skola siekia beveik 900 mln. litų. A.Zuoko teigimu, bus stengiamasi didinti pajamas į miesto biudžetą.

“Norėdami įtvirtinti Vilnių kaip regiono centrą, mes turime, norime to ar ne, investuoti. Jei šiandien to nepadarysime, paskui bus per vėlu. Aš manau, kad šiandien turime galvoti apie pajamų didinimą, o ne apie skolos mažinimą”, – teigė A.Zuokas.

Anot jo, miestams neteisingai paskirstomi pinigai.

Finansų ministerijos duomenimis, Vilniaus mieste lieka 40 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Kaune – 94 proc. GPM. Apskaičiuota, kad savivaldybė nuo 2007 m. pradžios negavo 264 mln. litų, kurie priklausytų Vilniaus miestui.

“Visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis sieksime, kad Finansų ministerija, kuri dabar pripažįsta klaidą dėl GPM paskirstymo tarp skirtingų savivaldybių, ištaisytų ją planuodama kitų metų biudžetą. Antra, mūsų skaičiavimais, 30-40 tūkst. gyventojų dirba ir gyvena sostinėje, tačiau nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos. Jeigu pasieksime, kad gyventojai deklaruotų gyvenamąją vietą Vilniuje, kitais metais galėtume gauti papildomai iki 50 mln. litų pajamų į savivaldybės biudžetą.Trečias dalykas – verslo skatinimas ir vieša bei privati partnerystė, kuri nereikalautų lėšų iš biudžeto”, – teigė A.Zuokas.