Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, jog “darbiečių” paramą Vilniaus mero rinkimuose Artūras Zuokas gavo su sąlyga, kad ateityje nekurs naujos partijos ir nekandidatuos į Seimą.

Antradienio vakarą Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” paklaustas, ar yra sąlygų, kad A.Zuokas nekandidatuotų į Seimą, nekurtų naujos politinės partijos, “darbiečių” lyderis atsakė: “pataikėte į dešimtuką”.

“Taip, aš kalbėjau su A.Zuoku tuo klausimu ir kalbėjau visiškai objektyviai todėl, kad jis priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo – jiems nereikia politikos, jam nereikia politinės organizacijos, jis yra nepriklausomas, nepartinis kandidatas, jis formuoja būtent tokį sąrašą”, – sakė V.Uspaskichas.

“Aš pasirašant šitą dalyką sakiau: mes tave palaikysim iki tol, kol tu tarnausi būtent vilniečiams ir nesikiši per daug į politiką. Nori prisiimti Vilniaus, Lietuvos sostinės, ūkį, prisiimk, mes padėsim, neapgaudinėk rinkėjų. Tai yra tiesa”, – kalbėjo Europos Parlamente dirbantis Darbo partijos lyderis.

Jis pažymėjo, kad “darbiečiams” parėmus naująją sostinės valdančiąją koaliciją susiformavo trapi dauguma, ir ši situacija yra palanki norint prižiūrėti “šiek tiek, gerąja prasme, avantiūristiško” mero veiklą.

“Aš galvoju, laimės vilniečiai, būtent vilniečiai todėl, kad jis turi daug idėjų ir tos idėjos bus prižiūrėtos iš valdančiosios daugumos partnerių. Jis stiprus lyderis, o tai, kad jis turi trapią daugumą, reiškia, jog jis bus pakankamai kontroliuojamas”, – dėstė V.Uspaskichas.

“Darbiečių” lyderis sakė ir prieš, ir po balsavimo Vilniuje renkant merą raginęs A.Zuoką į valdančiąją koaliciją kviesti konservatorius.

A.Zuokas trečiadienį dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtame interviu paklaustas, ar neplanuoja su savo sukurtu judėjimu dalyvauti Seimo rinkimuose, sakė, jog pagrindinis jo “tikslas šiandien – darbas miestui”.

“Šis postas – ne kokia nors tarpinė stotelė ar tolesnės politinės karjeros tramplinas”, – teigė naujasis sostinės meras.

Vilniaus meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas teigia, kad prie valdančiosios koalicijos kvies jungtis Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurių iškelti kandidatai į merus surinko mažiau balsų.

Anot A.Zuoko, mero rinkimuose jį palaikė kovo 10 dieną sudaryta koalicija su socialdemokratais “darbiečiais” ir Rusų aljansu, pavadinta “4 plius”. Meras kartoja kviesiąs prisijungti prie jos ir kitas frakcijas. Esą vėliau bus svarstoma ir apie trečiąjį vicemero postą.

“Trečias vicemero postas bus, bet turėsime tartis su koalicijos partneriais. Koalicija “4+” reiškia, kad mes turėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų koalicijos. Kalbame su visais, konservatoriais pirmiausia, esame kalbėję ir su lenkais”, – žurnalistams sakė jis.

“Paskutiniu metu dirbtinai eskaluojama nacionalinė tema, ypač prieš mero ar vicemero rinkimus, baigsis – grįšime prie normalaus darbo”, – pridūrė A.Zuokas.

Darbo partija iki pat mero rinkimų neatskleidė, ar palaikys A.Zuoką, ar į merus kandidatavusį TS-LKD atstovą Raimundą Alekną. A.Zuokas savo ruožtu teigia visą laiką derėjęsis su “darbiečiais” dėl koalicijos programos ir tikėjęsis jų paramos rinkimuose.

“Mes turėjome susitarimą, ir koalicijos partneriai, su kuriais buvo sutarta, dalyvavo vieningai, todėl eidamas į šį tarybos posėdį, tikėjau, kad taip ir bus. (…) Džiaugiuosi, kad mūsų derybinis laikotarpis buvo labai profesionalus, nes mūsų koalicijos darbų programa, kuri buvo pristatyta, Vilniuje niekad tokios nebuvo. Tai rodo, kad mes kovo 10-ąją dieną pasirašėme susitarimą dėl koalicijos formavimo Vilniaus mieste. Visą laiką dirbame prie programos – tai mane džiugina”, – teigė jis.

Jis sakė ketinantis per ketverius metus pasiekti, kad atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių Vilniuje būtų 3450 litų.

Vilniaus meru po ketverių metų pertraukos antradienį vėl išrinktas Artūras Zuokas ilgai vadovaus miestui, jei koalicijos partnerius apdalins norimais postais, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis pažymėjo, jog A.Zuoko išrinkimas meru dar kartą parodė, kad šis politikas yra geras derybininkas.

“Kadangi koalicijos vietos valdžioje Vilniuje, Kaune ar kitur dažniausiai formuojamos pagal kėdžių arba postų principą, visų koalicijų gyvenimo trukmė priklauso, kiek gautais postais yra patenkinti partneriai. Jei A.Zuokas sugebės visų koalicijos partnerių interesus patenkinti, manau, kad koalicija gali išgyventi visą kadenciją”, – BNS po balsavimo sakė A.Krupavičius.

Svarstydamas, kaip A.Zuokui seksis vykdyti miesto tarybos nario priesaiką tarnauti piliečių interesams, politikos ekspertas pabrėžė, jog naujasis sostinės meras “bent jau viešųjų ryšių lygyje, ko gero, bus patrauklus daugeliui vilniečių”.

“A.Zuokas yra patyręs politikas, mero poste vėtytas ir mėtytas, turintis įvairių etikečių, bet ta patirtis, matyt, neturėtų nueiti vėjais. Naujoje kadencijoje kaip meras jis turėtų būti žymiai atsargesnis, o iš kitos pusės jis tikriausiai bus energingas, aktyvus”, – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad sostinės merui yra labai svarbi Vyriausybės parama, todėl šioje vietoje A.Zuokui gali kilti problemų.

“Sostinės valdžios sugyvenimas su centrine valdžia yra gana svarbus veiksnys. Kad toks sugyvenimas bus lengvas, požymių nedaug, nes Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne itin svarstė galimybės dalyvauti koalicijoje su A.Zuoku. Antra vertus, viešojoje erdvėje A.Zuoko atžvilgiu yra sakoma daug įvairios kritikos iš valdančių partijų pusės”, – sakė A.Krupavičius.

“Taigi perspektyvos nėra pačios šviesiausios, bet politikai turi susitaikyti su faktais ir su tikrove. Tam tikrą sugyvenimą sostinės valdžiai ir centrinei valdžiai teks surasti”, – tvirtino pašnekovas.

Politologas kaip keistą įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sprendimą kelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.

“LLRA sprendimas kelti savo kandidatą buvo gana keistas ir akivaizdu, kad potencialios TS-LKD ir LLRA koalicijos suformavimui toks žingsnis buvo kontrproduktyvus ir reiškia, kad tokia koalicija, apie kurią buvo daug kalbėta, bus mažai įmanoma”, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad LLRA galimybes dalyvauti vienoje ar kitoje valdančioje koalicijoje sumažino jos narių, ypač lyderio Valdemaro Tomaševskio, pareiškimai, “Lietuvos-Lenkijos santykių temos eskalacija žiniasklaidoje, perdėtas kai kurių Lenkijos politikų aktyvumas, siekiant tapyti paveikslą tamsiomis spalvomis”. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, konservatoriai savo veiksmais taip pat mažino koalicijos galimybes.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Antradienį Vilniaus vicemerais išrinkti Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, dėl vietos sostinės taryboje atsisakęs Seimo nario mandato, ir socialdemokratas Romas Adomavičius, ėjęs šias pareigas ir iki šiol.

Už J.Pinskų ir už R.Adomavičių balsavo po 27 tarybos narius iš 51.

Balsų “prieš” nebuvo, didelė dalis tarybos narių šiame balsavime nedalyvavo.

J.Pinskus sakė būsiąs atsakingas už miesto plėtrą ir aplinkosaugą, R.Adomavičius – už miesto tvarkymą, saugumą, komunalines paslaugas. Jis šią sritį kuravo ir iki šiol.

Abi kandidatūras pasiūlė meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas.

Antradienį taip pat išrinktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A.Zuoko siūlymu ir 27 tarybos narių pritarimu juo tapo pagal A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąrašą išrinktas Valdas Klimantavičius.

Sostinės miesto meru išrinkus Artūrą Zuoką, įvykdyta rinkėjų valia, nes jo vadovaujama koalicija per rinkimus gavo daugiausia balsų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

“Laikantis tikros politinės logikos, koalicijos bent jau Vilniuje teisingai ir susidėliojo. Tokia buvo rinkėjų vilniečių valia, ir ta valia šiandien buvo įvykdyta”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino mananti, kad konservatoriai galės puikiai dirbti ir opozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Manau, jeigu netapai meru Vilniaus mieste, atsižvelgiant į tai, kokia galėjo susidėlioti koalicija, ko gero, nėra blogiausias variantas. Būdamas opozicijoje gali puikiausiai kontroliuoti šiandieninę situaciją – kokie koalicijos bus veiksmai, ar veiksmai ir darbai bus teisingi, skaidrūs, sąžiningi”, – kalbėjo I.Degutienė. – (…) Kartais būnant opozicijoje gali padaryti gerokai daugiau, nes yra laisvos rankos, negu būnant trapioje, neaiškioje koalicijoje. Nemanyčiau, kad čia yra pralošimas.”

Paklausta apie Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pasiūlymą konservatoriams dėtis prie A.Zuoko suformuotos valdančiosios koalicijos, parlamento vadovė teigė negalinti kalbėti už Vilniaus politikus. Kita vertus, ji prisipažino nelabai įsivaizduojanti tokio dalyko.

Pasveikusi naująjį sostinės merą Seimo pirmininkė linkėjo jam dirbti skaidriai ir teisingai.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba A.Zuoką išrinko sostinės meru. Jo kandidatūrą palaikė 26 politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį. R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

Valdančiąją koaliciją sudarė A.Zuoko vadovaujama koalicija, Darbo partija ir Socialdemokratų partija, taip pat du Rusų aljanso atstovai.

Antradienį Vilniaus meru išrinktas buvęs sostinės vadovas, jokiai partijai šiuo metu nepriklausantis Artūras Zuokas.

Už jį balsus atidavė 26 sostinės politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį.

R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

“Norėčiau, kad ši pergalė netaptų tik simboliu iškilmingos akimirkos ir dar vien įrašu mano biografijoje. Norėčiau, kad tai būtų esminių pasikeitimų mieste tąsa”, – po pergalės sakė A.Zuokas.

Į vicemerus jis pasiūlė Darbo partijos atstovą Joną Pinskų, dėl vietos sostinės taryboje atsisakiusį Seimo nario mandato, ir socialdemokratą Romą Adomavičių, ėjusį šias pareigas ir iki šiol.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Politikas 2008 metais su Liberalų ir centro sąjunga buvo išrinktas į Seimą, bet 2009-ųjų pabaigoje mandato atsisakė, vėliau pasitraukė ir iš partijos.

Sekmadienį posėdžiavusi Darbo partijos taryba sostinės “darbiečius” dėl valdančiosios koalicijos sudarymo įgaliojo derėtis su konservatoriumi Raimundu Alekna ir nepriklausomų kandidatų koaliciją į Vilniaus tarybą atvedusiu Artūru Zuoku.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sostinėje norėtų matyti A.Zuoko bloko, konservatorių bei “darbiečių” koaliciją, tačiau sako turintis mažai vilčių, kad A.Zuokas ir R.Alekna sutars dirbti kartu.

“Tai būtų idealiausias variantas – A.Zuokas, konservatoriai ir Darbo partija. Bet, tiesą sakant, aš jau prarandu viltį, kad tokia koalicija įmanoma. Todėl mes savo partijos narius įpareigojame derėtis su abiem, ir kuriems pavyks surinkti aritmetinę daugumą, visų pirma, su tais ir kalbėsimės”, – BNS sakė V.Uspaskichas.

Jis tvirtino, jog griežta Darbo partijos sąlyga – kad mero postas atitektų arba R.Aleknai, arba A.Zuokui, ir jokiu būdu “tvarkiečiams” ar lenkams.

Po Darbo partijos tarybos buvo išplatintas pranešimas, kuriame griežtai atmesta galimybė “tiesiogiai derėtis su partija “Tvarka ir teisingumas”, kaip nepatikimais partneriais, bei su Lenkų rinkimų akcija”, tačiau “darbiečiai” neprieštarautų šių partijų atstovų buvimui vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje.

“Mūsų sąlyga, kad meras būtų arba A.Zuokas, arba R.Alekna, ir nebūtų jokių kombinacijų, kai merais siūlomi mandatų mažiau taryboje turintys “tvarkiečiai” ar V.Tomaševskio blokas”, – sakė V.Uspaskichas.

Darbo partija dalyvaudama koalicijoje norėtų gauti vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus arba dviejų jo pavaduotojų postus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueiga yra pritarusi iniciatyvai sostinėje koaliciją sudaryti su “darbiečiais”, “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku.

Oponuojantį bloką kuriantis A.Zuoko judėjimas koaliciją formuotų su socialdemokratais, Rusų aljansu ir “darbiečiais”.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad juos nustebino penktadienį išplatintas pranešimas apie Artūro Zuoko koalicijos, Darbo, Socialdemokratų partijų ir Lietuvos rusų aljanso pasiektą sutarimą dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje.

Konservatoriai taip pat siekia suburti valdančiąją koaliciją, į kurią įeitų LLRA, partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

“Visokie žodiniai susitarimai daromi jau seniai, tačiau koalicija sudaroma, kad oficialiai pasirašoma sutartis. Aš kiekvieną dieną galiu skelbti apie žodinius susitarimus”, – BNS penktadienį sakė dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna.

Jis sakė esąs “beveik tikras”, kad iki pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio valdančiosios koalicijos sudėtis dar gali pasikeisti.

LLRA atstovas Janas Kaminskis BNS sakė nemanantis, kad galima tikėti paskelbtu pranešimu. Jis sakė, kad su LLRA bendroje koalicijoje dalyvavęs Rusų aljansas sprendimą gali priimti tik pirmadienį partijos taryboje.

“Nieko nežinau apie tokį susitarimą, čia galbūt gandai. Nemanau, kad tuo galima tikėti”, – BNS sakė J.Kaminskis.

“Rusų aljansas be pirmadienio negali priimti jokio sprendimo, kadangi pas juos taryba pirmadienį. (Rusų aljanso atstovas – BNS) Viktoras Balakinas yra mūsų frakcijos seniūno pavaduotojas, tai nemanau, kad kažkas ten rimto yra”, – BNS sakė J.Kaminskis.

A.Zuokas sako, kad susitarimas yra tvirtas.

“Vakar turėjome bendrą renginį Užupyje, kur buvo bendras visų tarybos narių koalicijos partnerių susitikimas ir susipažinimas, ir programos metmenų, kurie buvo rengti dvi savaites, patvirtinimas, ir šiuo metu turime visus balsus, kad galėtume prisiimti visus įsipareigojimus dėl miesto tarybos darbo”, – BNS sakė A.Zuokas.

Pranešimą spaudai apie valdančiąją koaliciją išplatino A.Zuoko įsteigta asociacija “Tėvynės atgimimas ir perspektyva”.

Jame teigiama, kad Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Anot pranešimo, į merus bus siūlomas A.Zuokas.

“Kol kas Darbo partija nepasirašė niekur. Kad susitikinėja, dirba, atidirbinėja kažkokius klausimus, tai taip”, – penktadienį teigė V.Uspaskichas.

Taip jis paneigė Artūro Zuoko įsteigtos asociacijos “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” paskelbtą informaciją, kad Darbo partija, A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, Socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Nusistebėjimą tokiais teiginiais pareiškė ir dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna, ir į naująją tarybą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Janas Kaminskis, kurio partija į savivaldybę pateko pagal vieną sąrašą su Rusų aljansu.

R.Alekna BNS taip pat sakė, kad V.Uspaskichas penktadienį inicijuoja susitikimą, per kurį jie abu ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus Vilniuje gavusi Artūro Zuoko koalicija valdžią ketina dalintis su Socialdemokratų, “Tvarkos ir teisingumo” bei Darbo partijomis.

Kaip praneša “Lietuvos ryto” televizija, tokią koaliciją nusprendę sudaryti politikai, taryboje turintys 30 mandatų, nuo valdžios vairo nustumia antroje ir trečioje vietoje pagal mandatų skaičių rinkimuose likusius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos su Rusų aljansu ir konservatorių atstovus.

Per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus Vilniuje eksmero A.Zuoko ir Vilniaus koalicija iškovojo 12 mandatų, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas” – 11, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 10, Darbo partija – 8, Lietuvos socialdemokratų partija – 5, partija “Tvarka ir teisingumas” – 5 mandatus.

Iš viso Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra 51 vieta.

Sėkmingai rinkimuose Vilniuje pasirodęs buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako sieksiantis grįžti į mero postą.

A.Zuoko vadovaujama nepartinių koalicija, preliminariais duomenimis, sekmadienį per rinkimus iškovojo 12 mandatų sostinės savivaldybės taryboje. Pirmadienį politikas sakė dėl koalicijos preferencijų neturintis.

“Vakar pasveikinau ir bendravau su praktiškai visų partijų vadovais ar atstovais, kurių partijos nariai gavo pasitikėjimą Vilniaus mieste, ir sutarėme, kad artimiausiu metu pradėsime diskusijas dėl koalicijos. Ir galiu pasakyti, kad jokių išankstinių preferencijų mes neturime”, – spaudos konferencijoje sakė A.Zuokas.

Anot jo, derybas dėl koalicijos ketinama pradėti antradienį. A.Zuoko teigimu, derybose jis sieksiąs grįžti į sostinės vadovo postą.

“Be abejonės, norint prisiimti atsakomybė ir priimti sprendimus, reikalingi maksimalūs postai (…) Be abejonės, mes sieksime mero posto”, – kalbėjo A.Zuokas.

Anksčiau Liberalų ir centro sąjungai vadovavęs politikas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais.

Politikas pirmadienį sakė buvęs nustebintas sėkmingo “Valdemaro Tomaševskio bloko” pasirodymo. Negalutiniais duomenimis, ši Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija sostinės taryboje 11 mandatų.

“Aš manau, kad jie labai sėkmingai panaudojo konfliktus, kurie šiuo metu egzistuoja nacionalinėje politikoje tarp Lenkijos ir Lietuvos, ir manau, kad gal net ir kažkiek tai lėmė, kad nacionalinės mažumos labai stipriai mobilizavosi, aktyviai dalyvavo rinkimuose ir balsavo už Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljanso atstovus”, – tvirtino A.Zuokas.

Pasak A.Zuoko, pagrindinis jo vadovaujamos Vilniaus koalicijos tikslas dirbant Vilniaus taryboje būtų, kad sostinės gyventojams iki 2020 metų vidutinis atlyginimas padidėtų iki 6400 litų per mėnesį.

Anot jo, pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavę nepartiniai kandidatai sudarė konkurenciją politinėms partijoms, tačiau jiems tinkamai sudalyvauti pritrūko ir laiko ir pasiruošimo.

“Be abejonės, matyt, nepartiniams kandidatams neužteko laiko pasiruošti (…) Dalis nepartinių kandidatų į rinkimus pažiūrėjo labai paprastai, galima sakyti, primityvokai”, – tvirtino A.Zuokas.

Jis tikino, kad judėjimas “TAIP” nevirs politine partija.

Pasak A.Zuoko, jo ilgametis bendražygis, Seimo narys Žilvinas Šilgalis liks parlamente.

“Manome, kad Ž.Šilgaliui geriausi būtų likti Seime (…) Manyčiau, kad mūsų pajėgos Seime artimiausiu metu šiek tiek padidės”, – tvirtino politikas.

2000-2007 metais Vilniaus meru buvęs Artūras Zuokas į sostinės valdžią šiemet bandys sugrįžti su nepartinių kandidatų koalicija, kurioje – nemažai žinomų sporto, meno ir politikos veidų, įskaitant stipriausiu pasaulio žmogumi vadinamą galiūną Žydrūną Savicką.

Šeštadienį Vilniuje pasirašyta sutartis, pagal kurią nepartiniai susibūrė į “Artūro Zuoko ir Vilniaus koaliciją”.

Pirmuoju sąraše įrašytas A.Zuokas, kurio politinę karjerą kelis kartus aptemdė korupcijos šešėlis, pareiškė, jog koalicija sieks Vilnių paversti “moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu”.

Politikas žurnalistams taip pat sakė, kad, jo koalicijai patekus į valdžią, artimiausiu metu šildymo kaina vilniečiams būtų sumažinta 20 procentų.

A.Zuoko komandoje yra įvairių jaunimo organizacijų atstovas Miroslavas Monkevičius, krepšinio treneris Darius Maskoliūnas, savivaldybės tarybos narys Kęstutis Nėnius, parlamentaras Žilvinas Šilgalis, prodiuserė Rūta Vanagaitė, fotomenininkas Saulius Paukštys.

A.Zuokas sakė, kad į politinę partiją pritraukti įvairių sričių specialistų būtų sunkiau nei į nepartinių koaliciją. “Jeigu būčiau partijos pirmininkas ir kviesčiau daugelį žmonių, jų atsakymas būtų – ne. Jie nenori būti partijų nariais”, – žurnalistams sakė A.Zuokas.

Daugybės galiūnų konkursų nugalėtojas Ž.Savickas sakė, kad pats stengtųsi rūpintis jaunimo užimtumu Vilniuje.

“Ne visi vaikai gali lankyti būrelius, nes tai yra brangu. Nuo vaikų užimtumo prasideda kitos problemos – ir narkomanija, ir alkoholio vartojimas labai jauname amžiuje iki 12 metų”, – sakė Ž.Savickas.

Sportininkas sakė jau dirbantis šioje srityje ir nebūdamas Vilniaus valdžioje.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną. Juose pirmą kartą leista dalyvauti nepartiniams kandidatams.

Buvęs liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas penktadienį paskelbė ketinantis kitų metų savivaldos rinkimuose varžytis dėl Vilniaus mero posto.

Šiose pareigose politikas dirbo 2000-2007 metais, tačiau jo politinę karjerą lydėjo ne vienas skandalas.

Apie ketinimus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose A.Zuokas pranešė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis teigia norintis “traukti Vilnių iš duobės”, kurioje miestas esą atsidūrė.

Buvęs sostinės meras sako rinkimuose dalyvausiantis su 60 nepartinių komanda, kurie užsiregistravę į rinkimus ketina susijungti į koaliciją. Tai esą “ne žvaigždės”, o savo sričių profesionalai.

A.Zuokas pavasarį pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir įkūrė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva). Praėjusių metų pabaigo

"Veido" archyvas

“Sukrėsiu esamą politinę sistemą!” – pažadėjo Artūras Zuokas, kuriantis naują visuomeninį judėjimą TAIP ir pasirengęs su juo nužygiuoti į savivaldos rinkimus. Bet visada kas nors gali atsiliepti NE