"Veido" archyvas

Jei artimiausiu metu nuspręsite įsigyti naują automobilį, galite nemaloniai nustebti. Pasirodo, kai kurių modelių gali tekti laukti net metus ar ilgiau.

Prieš porą metų pirkdami naują Audi A8 būtumėte gavę net 100 tūkst. Lt siekiančią nuolaidą. Neįtikėtina, bet buvo tokie laikai. Ne gana to, automobilių, kuriems anuomet buvo siūlomos įspūdingos nuolaidos, buvo net kelios dešimtys.

Panašu, kad pirkėjo aukso amžius eina į pabaigą. Taip sakome todėl, kad šiuo metu nė neverta tikėtis tokių iš koto verčiančių nuolaidų, o geriau apsišarvuoti kantrybe. Juk kai kurių naujų modelių gali tekti laukti net metus ar ilgiau. Jei esate kantrus ir užsispyręs, mes pasakysime, kurių mašinų teks laukti ilgiausiai.

Ilgiausiai tenka laukti SUV su dyzeliniais varikliais

Pavyzdžiui, jei gegužės viduryje būtumėte užsisakę Škoda Yeti su dyzeliniu varikliu arba automatine greičių dėže, tai pardavėjai šios mašinos raktelius jums įteiktų tik kitų metų vasarį. Tai reiškia, kad šio modelio lauktumėte net 9 mėnesius, nors anksčiau jis pirkėją pasiekdavo per 2– 3 mėnesius.

Itin geidžiamais ratais tapo ir Kia Sportage, tačiau tik tuo atveju, jei šį SUV pirksite su 2,0 l/136 AG dyzeliniu motoru. Apsidrausdami pardavėjai į sutartį įrašys, kad Kia Sportage jums pristatys per metus. Apsišarvuoti kantrybę teks ir tuo atveju, jei nuspręsite įsigyti Honda CR-V su dyzeliniu 2,2 l/150 AG motoru. Šio japonų SUV lauktumėte taip pat labai ilgai – net iki metų.

Neįprastai ilgai tektų laukti ir Hyundai ix35 modelio su dyzeliniu varikliu, automatine greičių dėže ir visais keturiais varomaisiais ratais. Mūsų šalies pardavėjai be užuolankų teigia, kad nežino, kada pristatytų šį korėjiečių SUV: po pusmečio, metų ar pusantrų. Ar jūs vis dar turite kantrybės tiek ilgai laukti naujos mašinos?
Mindaugas Malinauskas
Gamintojų nuotr.

"Veido" archyvas

Per pastaruosius metus gerokai pasikeitė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos. Vienos bendrovės – pigino, kitos – brangino, trečios – ir pigino, ir brangino, o viena – beveik nekeitė kainų. Taupiam vairuotojui mes patarsime, kur pigiausia drausti automobilį.

Praėjusių metų gegužės pradžioje (ABL Nr. 10, 2010 m.) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pigiausiai šių eilučių autorių tuomet būtų apdraudusi “BTA draudimas” bendrovė (225 Lt), o brangiausiai – “PZU Lietuva” (292 Lt). Kainos skirtumas (67 Lt) iš kojų neišvers, tačiau geriau, kad pinigai liktų kišenėje, o ne iš jos iškeliautų.

Prabėgus beveik metams, mes nusprendėme pakartoti šį tyrimą ir išsiaiškinti, kur šiuo metu labiausiai apsimoka drausti automobilį. Šįkart, kaip ir pernai, draudimo bendrovėms išsiuntėme tokį laišką: “Prašome apskaičiuoti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką tam pačiam asmeniui dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų.

Mašiną nori apsidrausti 34-ejų metų vyras, kurio vairavimo stažas – vienuolika metų. Apdrausti reikia Toyota Avensis automobilį su benzininiu 1.8/129 AG (95 kW) varikliu”. Tam, kad draudimo bendrovės galėtų kuo tiksliau apskaičiuoti metinę draudimo įmoką, taip pat nurodėme apsidrausti norinčio vyro asmens kodą, automobilio valstybinį numerį ir registracijos adresą. Kaip jau turbūt supratote, draudikams suteikėme visą reikalingą informaciją, kuri nebuvo laužta iš piršto.

Draudimo kaina skiriasi beveik 100 Lt

Gauti draudimo bendrovių duomenys gana skirtingi. Pavyzdžiui, prieš metus labiausiai draudimą piginusi “BTA draudimas” bendrovė šiemet jį pabrangino. Tą patį padarė ir “If” bendrovė. Pirmoji draudimo kainą labiausiai pakėlė Vilniuje (37 Lt), o antroji Panevėžyje (97 Lt). Įdomu ir tai, kad “If” įmonė Aukštaitijos sostinėje gyvenantį asmenį draustų lygiai tokia pačia suma kaip ir vairuotoją iš Vilniaus. Matyt, panevėžiečiai vairuotojai pridaro daug avarijų.
Daugumai vairuotojų aktualiausia informacija apie tai, kuri bendrovė pigino paslaugas. Atsakome: tai darė “Ergo Lietuva” ir “Lietuvos draudimas”. Pirmoji labiausiai kainą nuleido Šiauliuose (52 Lt), o antroji – Kaune ir Marijampolėje (po 17 Lt).

Taip pat dvi bendrovės kainą ir pakėlė, ir pamažino. Taip elgėsi “PZU Lietuva” ir “Seesam Lietuva”. Pirmoji 16 Lt atpigino Tauragėje, tačiau 18 Lt padidino Klaipėdoje. Antroji net 58 Lt įmoką sumažino Vilniuje, bet 12 Lt ją pakėlė Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje. Įdomu ir tai, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos beveik nekeitė “Gjensidige Baltic” – keliuose Lietuvos miestuose ji keitėsi vos 1–5 Lt.

Apibendrindami turime pasakyti, kad pigiausiai šių eilučių autorių apdraustų “Seesam Lietuva” (už 222 Lt), o brangiausiai – “PZU Lietuva” (297 Lt). Skirtumas išties nemažas – net 75 Lt. Todėl siūlome nepatingėti ir apskambinti visas draudimas bendroves bei pasidomėti dėl kainos. Mat sutaupyti galima tikrai nemenką sumą pinigų. O jei jums tai atima per daug laiko, kreipkitės į draudimo brokerį. Jis šį darbą padarys už jus ir patieks draudimo bendrovių siūlomas kainas. Jums beliks tik išsirinkti.

Didmiesčių vairuotojai už draudimą moka daugiau

Taip pat labai svarbu pasidomėti, ką papildomai gaunate už sumokėtus pinigus. Pavyzdžiui, “If” bendrovė nemokamai iš įvykio vietos nutemps jūsų apgadintą automobilį net ir tuo atveju, jei būsite eismo įvykio kaltininkas. Tikrai viliojantis pasiūlymas – ypač po avarijos metu patirto streso. O štai “Gjensidige Baltic” užtikrina, kad jų bendrovėje apsidraudus kasko draudimu, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas kainuos net 20 proc. pigiau.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad priklausomai nuo miesto, kuriame gyvena automobilį besidraudžiantis asmuo, gerokai skiriasi įmoka. Pavyzdžiui, “Ergo Lietuva” duomenimis Vilniuje įvykstančios avarijos yra 10 proc. nuostolingesnės nei Kaune ar Klaipėdoje. O jei palygintume Lietuvos sostinę su mažesniais šalies miestais (Alytumi, Marijampole, Utena, Telšiais ar Taurage), tai anot bendrovės ekspertų, pamatytume, kad čia per eismo įvykius patirti nuostoliai būna net 25 proc. mažesni nei Vilniuje. Todėl nenuostabu, kad didesniuose šalies miestuose gyvenantys vairuotojai turi daugiau mokėti už draudimą.

“Privalomojo vairuotojų draudimo kainos šiemet išliko panašios kaip ir pernai, tačiau dar labiau padidėjo kainų žirklės tarp drausmingų ir nedrausmingų vairuotojų draudimo įmokos. Pavyzdžiui, 10 metų neturėjęs įvykių vairuotojas gali sutaupyti iki 47 procentų”, – pabrėžia “PZU Lietuva” produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas. Akivaizdu, kad vis dėlto labiausiai sutaupyti pinigų gali drausmingi vairuotojai. Todėl derėtų ne tik teisingai pasirinkti draudimo bendrovę, bet ir nesukelti eismo įvykių.

Išvada

Draudžiant automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tikrai verta pasidomėti visų draudimo bendrovių kainomis. Juk kas kartą pigiausią draudimą gali siūlyti vis kita bendrovė. Kad nereikėtų vargti ir patiems plušėti iš peties, susiraskite draudimo brokerį. Jis už jus padarys visą darbą. O svarbiausia – nesukelkite avarijų ir jums draudimas ne brangs, o pigs. Tai bene geriausias būdas taupyti.

"Veido" archyvas

Dėl duobių keliuose šiemet jau apgadinta beveik 500 automobilių, kai per visus praėjusius metus jų būta kiek daugiau nei 600. Atrodo, šie metai bus rekordiniai, nes duobių sezonas baigsis tik gegužę.

Po sniegingos, šaltos ir ilgai trukusios žiemos mūsų šalies kelių būklė labai prasta. Itin niūrus vaizdas – didžiuosiuose šalies miestuose. “Daug, labai daug duobių. Kai kur net dvigubai daugiau nei pernai. Panaši situacija Vilniuje buvo gal prieš kokius penkiolika metų”, – sakė sostinės keliais besirūpinančios bendrovės “Grinda” technikos direktorius Vladimiras Grosmanas.

Kur kas konkretesnius duomenis pateikė Kauno ir Klaipėdos savivaldybės. Pernai laikinojoje sostinėje didelių, avarinių duobių plotas sudarė apie 500, o šiemet – net 1000 kvadratinių metrų. Nesunku suskaičiuoti, kad Kaune didelių, automobilius stipriai apgadinančių duobių skaičius padvigubėjo. Beveik dukart daugiau duobių atsirado ir uostamiestyje. Klaipėdos savivaldybės duomenimis per praėjusią žiemą buvo suremontuota 360, o šią žiemą – jau 570 kvadratinių metrų duobių.

O štai Kaune po detalaus gatvių patikrinimo paaiškėjo, kad laikinosios sostinės kelius reikia remontuoti iš esmės. Taip yra todėl, kad prieš kelis dešimtmečius tiestų gatvių asfaltas neatlaiko šiandieninio mašinų srauto. Tarsi to būtų maža, kelius tiesę darbininkai dar išvogė iš nemažai įvairių tiesimui būtinų medžiagų: po asfalto danga trūksta skaldos, o vietomis visiškai nėra ir pasmėlio sluoksnio. “Čia kaip suplyšę džinsai. Šiek tiek palopai, o skylės vis tiek išlenda.

Suplanuota remontuoti apie 12 gatvių, bet bus atliktas tik 5–6 gatvių kapitalinis atnaujinimas”, – sakė Kauno miesto savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Žala vienai mašinai – net 33 tūkstančiai litų

Savivaldybėms antrina ir draudimo bendrovės. Per visus praėjusius metus dėl duobių keliuose automobilius apgadino 637 vairuotojai. Šiemet iki kovo vidurio jau užfiksuoti 469 tokie įvykiai. Šis skaičius dar tikrai augs, nes duobių sezonas baigsis tik balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje.

Įdomu tai, kad nors apgadintų automobilių skaičius ir didėja, išmokamų žalų vidurkis mažėja. Taip, anot draudimo bendrovių, yra todėl, kad dėl krizės pastaraisiais metais buvo nupirkta gerokai mažiau naujų automobilių, o remonto darbų įkainiai yra gerokai sumažėję. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus vidutinės žalos dydis sumažėjo maždaug nuo 2086 iki 1454 Lt.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovėms už duobėse apgadintus automobilius tenka pakloti išties įspūdingas sumas. “Seesam Lietuva” šiemet vienam klientui jau išmokėjo 7 tūkst. Lt. Tiek bendrovei teko atseikėti už duobėse sugadintus visus keturis 2008 metų laidos VW Tiguan ratus. “PZU Lietuva” pernai vienam vairuotojui išmokėjo 26 tūkst. Lt. Tiek kainavo 2003 metų gamybos VW Touareg važiuoklės ir priekinio buferio remontas.

Rekordinė mūsų šalies draudimo išmoka yra dar įspūdingesnė – net 33 tūkst. Lt. Tokią didelę pinigų sumą “Lietuvos draudimui” teko išmokėti už stipriai apgadintą 2008 metų Subaru Forester automobilį. Pasirodo, pernai šio SUV vairuotojas įvažiavo į balą, kurioje buvo didžiulė duobė. To pakako, kad vanduo užlietų visą variklio skyrių. Galbūt po šio itin duobėtais keliais nusėto pavasario bus sumuštas ir šis rekordas? Mes, žinoma, to nelinkėtume niekam.

Foto:
Kol vidutinė paros temperatūra nepasieks 5 laipsnių šilumos, kelininkai duobes kelyje aplopys tik laikinai. Geresnių kelių ir mažiau duobių galime tikėtis ne anksčiau kaip balandžio viduryje ar pabaigoje. Iki to laiko keliuose reikia būti atidesniais

Įlėkėte į duobę, bet neturite kasko draudimo

Savivaldybė arba kelininkai prieš kiekvieną didesnę duobę privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar ženklą “Kelio nelygumas”. Jei vairuotojas yra tikras, kad duobės pastebėti ir apvažiuoti buvo neįmanoma ir nebuvo apie tai įspėjančių ženklų, drąsiai gali kviesti policijos ekipažą.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai privalo sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį ir tiksliai nurodyti įvykio vietą. Jums savo ruožtu derėtų pasirūpinti bent keliomis įvykio vietos ir apgadintos automobilio dalies nuotraukomis.

Turėdami tokią medžiagą drąsiai kreipkitės į vietos savivaldybę arba kelią prižiūrinčią bendrovę. Jie privalo atlyginti patirtą žalą. Dauguma kelininkų tai padaro gera valia – be teismo įsikišimo. Vis dėlto neretai ginčą be teismo išspręsti nepavyksta. Tada belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir susirasti patyrusį advokatą – ypač jei nuostoliai tikrai dideli.

Ką daryti įvažiavus į duobę

Jeigu įlėkėte į duobę, kurios negalėjote pastebėti ir išvengti, nerimauti tikrai neverta. Jūsų patirtus nuostolius privalo atlyginti draudimo bendrovė (jei automobilis apdraustas kasko draudimu), vietos savivaldybė arba kelininkai. Mes patarsime ką tokiu atveju reikia daryti.

Jei turite kasko draudimą

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Per tris dienas nuo įvykio būtina pranešti draudimo bendrovei.

4. Draudimo bendrovė jums atlygins žalą, o pati patirtus nuostolius išsireikalaus iš savivaldybės arba kelininkų.

Jei kasko draudimo neturite

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Su pretenzija ir policijos įvykio schema kreipkitės į savivaldybę arba kelininkus. Jie privalo ir dažniausiai geranoriškai atlygina akivaizdžius iki kelių tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

4. Jei kelininkai ar savivaldybė atsisako apmokėti patirtus nuostolius, samdykite advokatą ir kreipkitės į teismą.

"Veido" archyvas

Degalinėse galima įsipilti benzino su raide E, kuris yra gerokai pigesnis už įprastus degalus. Tačiau džiaugtis neskubėkite: pasirodo, šio biobenzino variklis sunaudoja daugiau, todėl jis tik tuština jūsų kišenę.

Krachas. Taip vienu žodžiu galima apibūdinti tai, kas paskutiniu metu dedasi degalinėse. Juk populiariausio 95 markės benzino kaina kovo 4 d. buvo perkopusi 4,60 Lt ribą. Tokių brangių degalų Lietuvoje dar nebuvo. Nenuostabu, kad kiekvienas vairuotojas gelbėjasi kaip išmano. Vieni pila kontrabandinį benziną, kiti automobilį pastatė “ant kaladžių” ir juo važiuoja tik bėdos prispirti, o treti bando taupyti pildami biobenziną.

Tarkime, vienoje sostinės “Lukoil” degalinių kovo 4-ąją 95 markės benzinas kainavo 4,60, o 98E15, arba biobenzinas, – tik 4,47 Lt. Skirtumas siekia 0,13 Lt. Jei jūsų automobilio bakas talpina 50 litrų, tai užpildžius jį pigesniais degalais pavyktų sutaupyti 6,5 Lt. Jei per metus tenka užpildyti dešimt sklidinų bakų, jūsų piniginė pastorės dar daugiau – net 65 Lt. O jei 20, 30 ar 50 sklidinų bakų… Neskubėkite skaičiuoti, kiek pavyktų sutaupyti. Mes jums turime blogų žinių.

Biobenzino sunaudojama 5 proc. daugiau

Mūsų kolegos vokiečiai atliko testą ir palygino 95 markės benzino (jis Vokietijoje vadinamas “Super”) ir biobenzino (“Super E10″) sąnaudas. Tam į pagalbą buvo pasitelktas VW Golf 1.4 TSI modelis su 122 AG benzininiu varikliu.

Važiuojant mieste ir užmiestyje, kur greitis ne daugiau kaip 100 km/h, VW Golf vidutiniškai sunaudojo 6,3 l įprasto benzino. Tą patį testą atlikus su biobenzinu, degalų sąnaudos išaugo 0,3 l. Vadinai, VW Golf vidutiniškai sunaudoja 5 proc. daugiau biobenzino nei įprastų degalų.

Paverskime šiuos skaičius pinigais. Įveikdama 100 km atstumą su 95 markės benzinu, VW Golf sudegins benzino už 28,98 Lt. O štai tą patį atstumą sukorus biobenzinu kišenė palengvėtų 29,50 Lt. Jei per metus nuvažiuojate 15 tūkst. km, tai įprastam benzinui teks išleisti 4347 Lt, o biobenzinui – 4425 Lt. Skirtumas nėra didelis – 78 Lt, tačiau tai parodo, kad pigūs degalai dėl didesnių jų sąnaudų vis dėlto atsieina brangiau.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vokietijoje parduodamas “Super E10″ turi tik 10 proc. etanolio. Lietuvoje parduodami 98E15 degalai turi daugiau etanolio – 15 proc. Vadinasi, degalų sąnaudos įsipylus tokio biobenzino gali dar labiau padidėti. Akivaizdu, kad apie jokį pinigų taupymą negali būti nė kalbos. Geriau pasijusti pavyks nebent tik tuo momentu, kai įsipylę degalų eisite už juos atsiskaityti – iš karto juk mokėsite tikrai mažiau. Deja, norint tikrai sutaupyti, tai ne išeitis.

Ar benzinas vis dar benzinas?

Lietuvoje (kaip ir visoje ES) parduodamas 95 markės benzinas nėra grynas. Jį sudaro 95 proc. minėto oktaninio skaičiaus benzino ir 5 proc. etanolio. Tokių standartų privalu laikytis įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. 98 markės benzinas gali būti tiek su etanoliu, tiek be jo. Šiuo atveju pati degalinė sprendžia, kaip elgtis. Pavyzdžiui, “Statoil” teigia, kad jų tinklo parduodamas “98 Ultima” benzinas neturi nei lašo etanolio. “Lukoil” tinklo siūlomas 98E15 benzinas savo sudėtyje turi net 15 proc. etanolio. Į dyzeliną, vadovaujantis tomis pačiomis ES direktyvomis, privalu įmaišyti 5–7 proc. rapsų metilo esterio (RME).

Kas maišoma į degalus

Etanolis arba etilo spiritas – tai skaidrus, bespalvis skystis, kuris įvairiomis proporcijomis maišomas su benzinu. Iš pradžių jis buvo gaminamas tik iš žemės ūkio produktų: grūdinių kultūrų, bulvių, burokų bei melasos. Šiuo metu, be žemės ūkio produkcijos, etanolio gamybai naudojama mediena, celiuliozės turinčios medžiagos, taip pat gamtinės dujos, kuriose esama etileno. Lietuvoje etanolis dažniausiai gaminamas iš kvietrugių.

Rapsų metilo esteris (RME) pilamas į dyzeliną. Jis gaminamas iš aliejaus (rapsų, saulėgrąžų ir kt.) ar gyvulinių taukų. Idėja naudoti aliejų degalų gamybai nėra nauja – ji kilo dar 1895 m., kai Rudolfas Dieselis sukūrė dyzelinį variklį. 1900 m. demonstruodamas savo išradimą Paryžiaus parodoje R.Dieselis naudojo žemės riešutų aliejų. Lietuvoje RME dažniausiai gaminami iš rapsų sėklų.

"Veido" archyvas

Dyzelino kaina neseniai perkopė skaudžią keturių litų ribą ir vis labiau artėja prie benzino kainos aukštumų. Nenumaldomai brangsta ir suskystintos dujos. Kokį automobilį dabar labiau apsimoka vairuoti: benzininį, dyzelinį ar varomą dujomis?

Nauji metai – nauja laimė. Dyzelinius automobilius vairuojančius žmones šis posakis turėjo suerzinti. Juk vos išaušus 2011-iesiems Lietuvoje buvo padidintas dyzelinio kuro akcizas. Valžios atstovai skaičiavo, kad dėl padidėjusio akcizo litras dyzelino degalinėje turėjo brangti apie 10–12 ct. Gerai bent tai, kad jis pabrango vos 4–5 ct. Taip nutiko dėl to, kad Lietuvoje veši kontarbandinio dyzelino prekyba, o kritus legalių degalų paklausai degalinės neskubėjo kelti dyzelino kainos, nes turėjo atsargų.

Pasikeitus dyzelino kainai bei gerokai pabrangus ir kitoms degalų rūšims, “Auto Bild Lietuva” žurnalistas dar kartą aiškinosi, kokiais degalais dabar labiausiai apsimoka važiuoti. Šie duomenys bus itin naudingi tiems mūsų skaitytojams, kurie ketina pirkti naudotą automobilį, bet niekaip neapsisprendžia su kokiu varikliu – benzininiu (ir galbūt dėti dujinę įrangą) ar dyzeliniu.

Prieš pusę metų labiausiai apsimokėjo “dyzeliukas”…

Pirmiausia norime priminti, kokius duomenis gavome prieš pusmetį (2010 m. liepos 29 d.). Tada, jei ketinote pirkti ne itin brangų, bet puikiai šeimai tinkantį VW Passat automobilį, apsimokėjo pasiieškoti “neuždrožto” varianto su dyzeliniu motoru. Su tokia mašina per metus nuvažiavę 25 tūkst. km dyzelinui būtumėte išleidę apie 4970 Lt. Toks pat, bet benzininis Passat automobilis su dujine įranga kišenę būtų palengvinęs šiek tiek labiau – 5075 Lt, o be šios įrangos – net 8610 Lt.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad suskystintų dujų įranga šiam automobiliui kainuoja apie 2600 Lt. Tokiu atveju dujinio VW Passat eksploatacijos išlaidos gerokai padidėtų. Apibendrindami turime konstatuoti, kad prieš pusmetį brangiausia važiuoti buvo su benzininiu, pigiau – įtaisius dujinę įrangą, o pigiausia – su dyzeliniu VW Passat.

Tąkart apskaičiavome, kokį variklį reikėtų rinktis pirkėjui, kuris labiau vertina prabangą ir prestižą. Tam pasirinkome BMW 528i (E39) ir BMW 530d (E39) modelius. Nuvažiavus tuos pačius 25 tūkst. km, mažiausiai kišenę būtų palengvinęs BMW su dujine įranga – 5980 Lt. Dyzelinis BMW 530d “suvalgytų” 6390 Lt, o benzininis – net 10 148 Lt.

Tačiau įvertinus dujinės įrangos kainą, siekiančią apie 3600 Lt, akivaizdu, kad važiuoti dyzeliniu BMW gerokai pigiau nei benzinu ar dujomis mintančiu.

…prabėgus pusmečiui situacija nepasikeitė

Kaip pasikeitė situacija pabrangus visų rūšių degalams? Jei vertinsime pigesnį automobilį (VW Passat), vis dar labiau apsimoka dyzelinis variklis. Mat dyzeliniu VW Passat nuvažiavę 25 tūkst. km, esant šiandieninėms degalų kainoms, išleistume 5642 Lt, varomu dujomis – 5984 Lt, o vien tik benzinu – net 9240 Lt. Tiesa, kalbant apie dujinę įrangą ir vėl nereikėtų pamiršti pačios sistemos kainos, kuri yra apie 2600 Lt.

Kai viskas buvo perskaičiuota atsižvelgiant į prestižinį bavarų modelį, paaiškėjo, kad situacija per pusmetį nepasikeitė nė per nago juodymą. Dujomis mintantis BMW 528i įveikus 25 tūkst. km iš kišenės iškrapštys 7051 Lt, dyzelinis BMW 530d – 7254 Lt, o vien tik benzininis – net 10 890 Lt. Atrodytų, pigiausia važiuoti dujinę įrangą turinčiu benzininiu BMW “penktuku”. Vis dėlto pinigus skaičiuojantis vairuotojas neturėtų pamiršti, kad į BMW modelius montuojama dujinė įranga tikrai nepigi. Jos kaina siekia apie 3600 Lt. Todėl, įskaičiavus ir dujinės įrangos kainą, į pirmą vietą vėl išsiveržia dyzelinis “penktukas”.

Taigi akivaizdu, kad jei norime taupyti, net ir pabrangus degalams, labiausiai apsimoka važinėti dyzelinėmis mašinomis. Tik nederėtų pamiršti, kad naudoti automobiliai iš Vakarų į Lietuvą atkeliauja gerokai “padrožti”, t.y. jų rida neretai siekia ne 200, o net 300 ar daugiau tūkstančių kilometrų. Šie žodžiai itin tinka dyzelinu varomiems automobiliams, nes benzininės mašinos dažnai būna mačiusios gerokai mažiau kelio. Suprantama, įsigijus dyzelinu varomą griuveną, sutaupytus pinigus degalams gali tekti palikti serviso dirbtuvėse. Todėl perkant naudotą mašiną, ją reikia rinktis labai atsargiai.

Išvada

Per pastaruosius pusantrų metų dyzelinas ir suskystintos dujos pabrango net 30 proc. Benzino kaina didėjo kur kas kukliau – tik 16 proc. Atrodytų, kad taip stipriai išaugus dyzelino ir dujų kainoms neturėtų būti jokio skirtumo, kokiais degalais važiuoti. Tai ne tiesa. Vis dar pigiausia važiuoti dyzeliniu automobiliu. Šiek tiek brangiau – varomu gamtinėmis dujomis, o brangiausia – benzinu.

10 trumpų patarimų taupantiems

1. Nuimkite stogo bagažinę. Ypač jei ant jos jau kurį laiką nieko nevežate.

2. Išimkite nereikalingus daiktus. Papildomas svoris labiau tuština degalų baką.

3. Tikrinkite oro slėgį padangose. Normalus slėgis – 1,8–2,2 atmosferos.

4. Taupykite elektros energiją. Dėl įjungto radijo sunaudojama iki 0,2 l daugiau degalų.

5. Išjunkite variklį, jei prie šviesoforo ar susidarius spūsčiai iš vietos nejudate ilgiau nei 30 s.

6. Kuo greičiau įjungsite aukštesnę pavarą, tuo mažiau degalų naudos mašina.

7. Važiuokite kuo tolygiau. Stabdykite ir greitėkite ramiai.

8. Greitį didinkite tolygiai – juk ramiau, vadinasi, taupiau.

9. Iš anksto apgalvokite ir pasirinkite trumpiausią kelionės maršrutą.

10. Užvedėte automobilį – ir važiuokite. Šildydami variklį bereikalingai deginsite degalus.

"Veido" archyvas

Naujojo VW Jetta pristatymas iš pernai metų persikėlė į šių metų vasarį

Po ne itin derlingų praėjusių metų, kai Lietuvą pasiekė vos kelios dešimtys visiškai naujų modelių, išaušo permainų laikai. Šiemet į mūsų gana nedidelę rinką gamintojai žadą atvežti beveik penkiasdešimt visiškai naujų automobilių.

Planavimas – gana subtilus ir sudėtingas dalykas. Pernai į Lietuvą turėjo atkeliauti beveik trys dešimtys visiškai naujų mašinų, tačiau nemažas jų mūsų taip ir nepasiekė. Pavyzdžiui, dar praėjusių metų pabaigoje mūsų mažą ir merdinčią automobilių rinką turėjo pradžiuginti nauji Ford C-Max ir Focus bei VW Jetta modeliai. Geri ketinimai žlugo ir šių modelių debiutas persikėlė į šių metų pradžią. Vis dėlto krizės nuniokotame krašte sužibo kelios itin ryškios naujienos. Tai Audi A1, A7 ir A8, 5 serijos BMW, Citroen C3, Opel Meriva, Škoda Superb Combi, VW Passat, Sharan ir Touareg bei Volvo S60 modeliai.

Naujovių ištroškusiems lietuviams nederėtų nuliūsti, nes šie metai bus kur kas derlingesni. Jei nenumatytos aplinkybės nepakiš kojos, mūsų šalį per šiuos metus pasieks net 49 visiškai nauji modeliai. Kokios mašinos ir kada atkeliaus į prekybininkų salonus pateikiame lentelėje.

Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad čia nurodome tik visiškai naujas mašinas. Automobilių, kurie apsilankys dizainerių dirbtuvėse ir šiek tiek pagražės ar turės naują variklį, greičių dėžę ar kitą smulkią naujovę, neminime.

Tarkime, jau sausį į Lietuvą atkeliaus atnaujintas Mazda 2, gegužę pasirodys padailinti Honda Accrod ir Civic, o spalį – rūbą šiek tiek pakeitęs Subaru Impreza. Būtent tokių modelių į šią lietuviškų debiutų lentelę neįtraukėme.

Kol kas aišku tai, kad klientų nežada stebinti ir jokių ryškesnių naujovių šiems metams neparuošė išties nemažas būrys automobilių gamintojų. Pavyzdžiui, nieko naujo mūsų šalyje nepristatys Alfa Romeo, Dacia, Mitsubishi, Škoda, Suzuki ar Volvo markės.

Tarp gausybės įvairių naujovių šiemet į Lietuvą atkeliaus ir penki hibridiniai modeliai. Tai Peugeot iOn, Lexus CT 200h, Honda Jazz, Peuegot 3008 Hybrid4 ir Audi Q5. Tiesa, dėl pastarojo automobilio pardavėjai nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nes dar nežino, kada tiksliai hibridinis Audi Q5 pasirodys mūsų šalyje. Migla gaubia ir pernai Europos metų automobiliu tapusį elektromobilį Nissan Leafe. “Aišku tik tiek, kad Nissan Leafe 2011 metais lietuviams nepasiūlysime. Gal reikalai pasikeis 2012 metais. Žinoma, žmonės teiraujasi, bet kol kas nieko konkretaus jiems negalime pasakyti”, – apgailestavo “Fakto autocentro” rinkodaros vadovas Mindaugas Plukys.

Tikėtis didelių nuolaidų būtų naivu

Tikriausiai dažnas jūsų jau pagalvojo, kad dėl didelės naujovių gausos ir vis dar stabiliau ant kojų neatsistojančios Lietuvos naujų automobilių rinkos šiemet galima tikėtis gerų nuolaidų. Anaiptol, laikai, kai pardavėjai valydami sandėlius siūlė iš kojų verčiančias net iki 40 ar daugiau procentų siekiančias nuolaidas, baigėsi.

“Kai gamintojas per metus pasiekia 15 proc. augimą ir užsibrėžtą vieno milijono naujų automobilių pardavimą dar 2010 metų lapkritį, negali būti jokios kalbos apie dideles nuolaidas. Žinoma, simboliškų nuolaidų porą kartų per metus – pavasarį ir rudenį – būna. Tuomet gali būti dovanojamas papildomos įrangos paketas ar pritaikoma nedidelė kelių procentų nuolaida”, – sakė bendrovės “Keturi žiedai” vyriausiasis pardavimo vadybininkas Virgilijus Nenartavičius.

Kita vertus, priklausomai nuo pardavėjų, šiokių tokių nuolaidų galima tikėtis. “Man atrodo, kad Kalėdos tęsis ilgai. Bent kokius tris mėnesius po Naujų metų taikysime nemažas nuolaidas”, – žadėjo bendrovės “Žaibo ratas Vilnius” vadybininkas Jevgenijus Kirilovas.

Kurie nauji modeliai atsirieks didžiausią rinkos pyrago dalį, kol kas sunku pasakyti, tačiau stipriai didėjančių pardavimų šiemet neturėtų būti. “Augimas turėtų siekti apie 12 procentų. Jei palygintumėme skaičius, tai rezultatai būtų tokie: 2010 metais turėtų būti parduota (straipsnis ruoštas 2010 metų gruodžio pabaigoje – red. past.) apie 8580, o 2011-asiais – apie 9650 naujų mašinų. Įdomiausia tai, kad augimas išliks ir dar kitais metais, tačiau prieškrizinio lygio per penkerius metus, iki 2016-jų pradžios, tikriausiai nepasieksime. Juk geriausiais 2007 metais Lietuvoje buvo parduota net 25 712 naujų mašinų. Iki šio skaičiaus dar augti ir augti”, – kol kas gana niūrų ateities vaizdą nupiešė “AutoTyrimų” vadovas Robertas Cickevičius. Jis taip pat pridūrė, kad kas tris mėnesius prognozės yra peržiūrimos. Galbūt jau pavasarį sulauksime ir geresnių žinių.

Svarbiausi 2011 metų Lietuvos naujų automobilių debiutai

Sausis

Audi S1

Ford C-Max

Ford Grand C-Max

Mazda 5

Mercedes CLS

Nissan Micra

Vasaris

Citroen C4

Hyundai ix20

Peugeot 508

Peugeot iOn

Renault Latitude

VW Jetta

Kovas

Audi A6

6 serijos BMW kabrioletas

Citroen DS3 Racing

Ford Focus

Lexus CT 200h

Opel Astra Sports Tourer

Balandis

Audi RS SportBack

1 serijos BMW M kupė

Honda Jazz Hybrid

Mercedes SLK

Subaru Trezia

VW Amarok

Gegužė

Kia Picato

Nissan NV200

Birželis

Mercedes C klasės kupė

Liepa

Citroen DS4

Peugeot 3008 Hybrid4

Rugpjūtis

Hyundai Sonata

Kia Rio

Kia Magentis/Optima

Rugsėjis

BMW M5

1 serijos BMW

Ford Ranger

Toyota Verso S

Spalis

Audi A6 Avant

Audi Q3

6 serijos BMW kupė

Mini Coupe

Ford Focus STW

Land Rover Evoque

VW Crafter

Lapkritis

Fiat Journey

Mercedes B klasė

Mercedes ML

VW Beetle

Gruodis

Ford Focus ST

"Veido" archyvas

Atlikus gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad Lietuvos vairuotojams automobilį statyti lengviau atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse. Kokios priežastys lemia, kad dažniau pasirenkame atviras, o ne uždaras stovėjimo aikšteles? Čia rasite apklausos rezultatus ir specialistų komentarus.

Nors požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir daugiaaukščiai garažai Lietuvoje buvo statomi jau sovietmečiu, tačiau pastaruosius 15 metų jie ėmė dygti lyg grybai po lietaus. Dabar tokios aikštelės įrengtos prekybos centruose, prie gyvenamųjų namų, po miesto gatvėmis. Nors jų nėra daug ir ne visose Lietuvos vietovėse, jose automobilius yra statę dauguma vairuotojų.

Tačiau Lietuvos vairuotojams automobilį lengviausia statyti atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tai parodė Lietuvos gyventojų apklausa, per kurią visoje Lietuvoje buvo apklausta beveik 300 vairuojančių įvairaus amžiaus žmonių. Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė “GfK CR Baltic” tinklalapio Autoledi.lt užsakymu.

Per apklausą Lietuvos vairuotojų teirautasi, kokioje automobilių stovėjimo aikštelėje – atvirtoje ar požeminėje – jiems patogiau ir lengviau statyti automobilį. Pusė jų (51 proc.) atsakė, kad jiems automobilį lengviau statyti atvirtoje automobilių aikštelėje.

Pasak “GfK CR Baltic” Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, kita dalis apklaustųjų – 38 proc. – teigė, kad jiems jokio skirtumo kokioje aikštelėje statyti mašiną, o požeminėse aikštelėse ar daugiaaukščiuose garažuose statyti automobilius lengviau tik 7 proc.

Svarbiausia – geras matomumas

Pusė Lietuvos vairuotojų teigė, kad jiems automobilį lengviau statyti atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tai pripažino net 54 proc. vairuojančių moterų, o vairuojančių vyrų – 44 proc.

Atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse yra geras matomumas ir aišku, kur statyti automobilį. Šį argumentą nurodė net 68 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Be to, trečdalis jų įvardijo, kad atvirose aikštelėse iš tolo matyti laisvos vietos ir yra paprasčiau jas rasti. Taip pat respondentai nurodė, kad atviroje aikštelėje lengviau rasti, kur yra išvažiavimas. Šį argumentą pasirinko penktadalis apklaustųjų.

Požeminėse aikštelėse būna daugiau vietų

Požeminėse aikštelėse ar daugiaaukščiuose garažuose statyti automobilius lengviau tik 7 proc. apklaustų vairuojančių vyrų ir 6 proc. apklaustų vairuojančių moterų, taigi šias aikšteles pasirinko tik 7 proc. visų apklaustųjų.

Net 42 proc. šių respondentų pažymėjo, kad tokiose aikštelėse daugiau vietos nei gatvėse.

Trečdalis respondentų nurodė, kad požeminėse aikštelėse šaltuoju sezonu yra šilčiau, nuo automobilio nutirpsta sniegas. Taip pat, einant link automobilio, nelyja ant galvos. Šį argumentą taip pat nurodė trečdalis apie šias aikšteles nuomonę išsakiusių respondentų.

Apklaustieji paminėjo ir saugumą. Jų teigimu, tokiose aikštelėse saugiau, nes jose dažnai būna įrengtos stebėjimo kameros.

Baugina nepakankamas matomumas

Pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai vengia tokių aikštelių – prastas matomumas ir menkas apšvietimas. Tačiau ir naktį, statant automobilį lauke, kartais būna per tamsu.

Pasak “Sportinio vairavimo centro” direktorius Andrejaus Savčenko, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir daugiaaukščiai garažai neretai atrodo baugūs, nes vairuotojams nejaukūs siauri pravažiavimai ar uždaros erdvės.

“Vyrai vairuotojai dažnai būna drąsesni už moteris. Tai matyti ir iš šio tyrimo rezultatų – vis dėlto vyrai mažiau vengia uždarų automobilių stovėjimo aikštelių, jiems dažniausiai tikrai nėra skirtumo, kur pastatyti automobilį, – pasakoja A.Savčenko. – Kaip pagrindinę priežastį nurodyčiau drąsą ir pasitikėjimą savimi. Kartais patirties atlikti tam tikrą manevrą trūksta būtent dėl drąsos ir tam tikrų įgūdžių stokos. Ir tai visiškai nepriklauso nuo lyties.”

Moterys labiau linkusios pripažinti, kad gerai nemoka atlikti kokio nors manevro, bet dažniausiai to ir nedaro. O iš tikrųjų reikėtų bandyti, važiuoti, statyti ir po kelių bandymų tikrai pavyks.

Antras svarbus dalykas – pajusti savo automobilio gabaritus. Tai svarbu ne tik norint pastatyti automobilį uždarose aikštelėse, bet ir saugiai vairuoti judriomis gatvėmis.

Pasak “Sportinio vairavimo centro” direktorius A.Savčenko, situacija po truputį keičiasi. Požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir daugiaaukščių garažų įrengiama vis daugiau, ir vis daugiau vairuojančiųjų jais naudojasi. Todėl vairuojančių žmonių įgūdžiai gerėja, keičiasi jų įpročiai.

Ar moterims reikalingos platesnės automobilių stovėjimo vietos?

Kai kuriose pasaulio šalyse yra specialios – platesnės – vietos, skirtos automobilius statyti moterims. Tokios vietos jau yra įrengtos Lenkijoje, o Pietų Korėjoje jos ne tik platesnės, bet ir pažymėtos kita spalva. Kinijoje yra atskiros automobilių stovėjimo aikštelės moterims, įrengtos prie prekybos centrų.

Remiantis tyrimais, platesnės automobilių stovėjimo vietos moterims įrengiamos tam, kad joms būtų patogiau pastatyti automobilį. Antai Vokietijoje atliktame tyrime dalyvavo 1 200 vairuojančiųjų. Buvo nustatyta, kad moterys automobilį stato 20 sekundžių ilgiau nei vyrai.

Bet Lietuvos gyventojai mano, kad tokių platesnių vietų moterims nereikia. Taip teigė net 50 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.

Tačiau penktadalis (20 proc. vyrų ir 24 proc. moterų) apklaustųjų mano, kad tokios vietos praverstų vairuojančioms mamoms. Joms būtų patogiau iškelti iš automobilių vaikus, lopšius ar automobilių kėdutes, išleisti vaikus.

Yra ir manančiųjų, kad tokios vietos moterims praverstų. Jų manymu, moterims būtų patogiau įsidėti ir išsiimti pirkinius, krepšius. Taip mano penktadalis apklaustųjų. Beje, su šiuo argumentu sutinka 25 proc. moterų, bet tik 16 proc. vyrų.

Rytis Vosylius

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas komisaras

Turbūt pritarčiau, kad daugeliui vairuotojų priimtinesnės yra atviros aikštelės. Jos erdvesnės, daugiau vietos manevravimui ir panašiai. Tačiau reikia pastebėti, kad ramiau ir tvarkingiau (ko gero, dėl tų pačių priežasčių) eismas vyksta uždarose aikštelėse. Vairuotojai atsidūrę griežtesnėje erdvėje važiuoja lėčiau ir atsargiau, atsakingiau ir tvarkingiau stato automobilius. Tai galima spręsti ir pagal eismo įvykių pobūdį aikštelėse, t.y. ten eismo įvykių pasitaiko dažniau dėl saugaus greičio nepaisymo – vairuotojai aikštelėje lekia per greitai ir nesugeba laiku sustabdyti, kai iš už stovinčių automobilių išvažiuoja kitas vairuotojas ar išeina pėsčiasis. Uždarose aikštelėse dažniausiai į sienas nubraukiami kėbulo šonai ar dėl blogai apšviestos aikštelės arba nepakankamų vairuotojų įgūdžių apgadinami stovintys kiti automobiliai.

Augustinas Gudaitis

Aalborgo (Danija) psichiatrijos ligoninės gydytojas psichiatras

Dėl žmonių pasirinkimo kur statyti automobilius – uždarose ar atvirose stovėjimo aikštelėse, psichiatrinės patologijos tikrai neįžiūrėčiau. Saugumo jausmas, nors aikštelės ir filmuojamos vaizdo kameromis, ne paskutinėje vietoje.

Visuomenė šiais laikais yra nestabili, nusikalstamumas gerokai išaugęs ir kad žmonės bijo vietų, kur kažkas gali tūnoti pasislėpęs – normalu ir visai natūralu. Reikia pripažinti, kad galimas tam tikras baimes lemia matyti filmai. Jei kalbėsime apie uždarų patalpų baimę – klaustrofobiją – tai pakankamai retas sutrikimas. Reikia pradėti nuo to, kad turintys šį sutrikimą asmenys jau turėtų problemų vien tik įsėsti į automobilį, kuris, iš esmės, lygiai taip pat yra uždara patalpa. Dar galiu įsivaizduoti psichoterapinį atvejį su tamsos baime, kuri užsifiksavusi nuo vaikystės, bet tai taip pat būtų labai reta… Mano spėjimu iš žmonių, labiau mėgstančių statyti automobilius atvirose vietose nei uždarose, tokių atvejų pasitaikytų koks vienas iš 10 tūkst. Manau, kad vis dėlto 99 proc. atvejų uždarų aikštelių bijoma dėl nepasitikėjimo savo vairavimo įgūdžiais.

"Veido" archyvas

Pirma žinia – nuo lapkričio kai kuriuose Vilniaus senamiesčio gatvėse stovėjimo kaina pakeliama iki 6 litų. Antra žinia – per ateinančius kelerius metus Vilniaus centre ir senamiestyje neliks neapmokestintų stovėjimo vietų. Kokia situacija yra kituose šalies miestuose?

Rugsėjo pabaigoje sostinės gyventojus ir svečius gerokai nustebino žinia, kad kai kuriuose Vilniaus senamiesčio bei centro gatvėse mokestis už automobilio stovėjimą pakeliamas nuo 3 iki 6 litų. Tiek teks mokėti ne už visai dienai minėtose vietose paliktą automobilį, o vos už vieną valandą. Nustėrę nuo tokio lupikavimo, nutarėme pasidomėti, kokie stovėjimo mokesčiai renkami kituose Lietuvos miestuose. Taip pat nusprendėme išsiaiškinti, ką daryti sostinės centre ar senamiestyje dirbantiems žmonėms: važiuoti į darbą visuomeniniu transportu, pirkti mėnesį stovėjimo abonementą ar ieškoti galbūt dar laisvų vietų siauruose kiemuose?

Už valandą – nuo 1 iki 6 litų

Mokestį už automobilių stovėjimą centrinėje ar senamiesčio dalyje šiuo metu renka tik penki didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Tiesa, Suvalkijos sostinėje Marijampolėje yra viena vieta, kurioje paliekant automobilį taip pat reikia susimokėti. Čia už 2 litų mokestį automobilį galima palikti visai dienai. Visuose kituose šalies miestuose toks mokestis nėra renkamas. Tai reiškia, kad nuvykę į Alytų, Uteną, Tauragę ar Telšius mašiną, nepažeisdami kelių taisyklių, galite statyti, kur norite ar kur rasite vietos. Viskas paprasta, aišku ir piniginei “neskauda”.

Tuo tarpu atvykę į sostinės centrinę dalį ir čia pastatę automobilį, pirmiausiai turite bėgti prie mokėjimo aparato. Jei esate atidesnis, jau tikriausiai pastebėjote, kad mokėjimo aparatų informacinės lentelės yra skirtingos spalvos. Jei jame šviečia geltona spalva, valanda stovėjimo kainuos 2 Lt, jei raudona – 3 Lt, o jei mėlyna – nuo lapkričio 1 dienos į tokį aparatą už valandą stovėjimo turėsite įmesti net 6 Lt.

Kiti didieji šalies miestai taip skaudžiai gyventojų ir svečių kol kas nepuola skriausti. Kaune ir Klaipėdoje maksimalus mokestis už vienos valandos stovėjimą siekia 3 Lt. Dar pigiau prasisuksite Šiauliuose ir Panevėžyje. Pirmuoju paminėtame mieste už vieną valandą teks paaukoti 1 Lt, o už visą dieną – 5 Lt. Antrajame šis mokestis siekia 2 Lt. Tiek sumokėję, mašiną aikštelėje galėsite palikti visai dienai.

Mėnesis mokestis siekia net 700 litų

Grįžkime į sostinę ir pamėginkime suskaičiuoti, kiek kainuoja automobilio stovėjimas Vilniaus centre dirbančiam žmogui. Jei už valandą geltonojoje zonoje reikia mokėti 2 litus, tai visa darbo diena (8 val.) atsieis 16 Lt. Už visą spalio mėnesį, kuris turi 21 darbo dieną, tektų pakloti net 326 Lt. Jei manote, kad įsigiję mėnesinį leidimą sutaupysite – klystate. Jo kaina, automobilį statant geltonojoje Vilniaus zonoje, mėnesiui siekia 330 Lt. Kiti skaičiai dar šiurpesni: mėnesinis leidimas raudonojoje zonoje kainuoja 500 Lt, o nuo lapkričio 1 dienos atsirasiančioje mėlynojoje zonoje išsipūs net iki 700 Lt.

Ką tokiu atveju daryti Vilniaus centre ir senamiestyje dirbantiems žmonėms? Atsakymas paprastas: važiuoti visuomeniniu transportu. Vien darbo dienomis galiojantis bilietas autobusui ir troleibusui kainuoja 100 Lt, o vien troleibusui arba autobusui – po 75 Lt. Šiuo atveju netgi pavyktų sutaupyti (juk nereikėtų mokėti už degalus), tačiau bėda ta, kad dažnam automobilis reikalingas darbo metu. Jei jūs vienas tokių, be nuosavos transporto priemonės neišsisuksite.

Dar įdomesnė žinia yra ta, kad Vilniaus savivaldybės skaičiavimais sostinės centre yra likę apie 1000 laisvų, rinkliavomis neapkrautų stovėjimo vietų. Didžiausio Lietuvos miesto valdininkai šio reikalo žada nepalikti ir per artimiausius kelerius metus ruošiasi apmokestinti ir šias vietas. Tokiu atveju automobilių stovėjimas Vilniaus centre ir senamiestyje taps aukso vertės.

Kiek laiko galima stovėti nesumokėjus

Jokiuose Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktuose nėra numatyta, kiek laiko galima palikti automobilį nesumokėjus už stovėjimą. Tai reiškia, kad vos atvykus į aikštelę, reikia susimokėti už stovėjimą. O ką daryti, jei esate sumokėjęs, bet vėluojate? SĮ “Susisiekimo paslaugos” darbuotojai teigia, kad dažniausiai akis užmerkia prieš tuos vairuotojus, kurie yra sumokėję už stovėjimą, bet vėluoja ne ilgiau kaip 15 minučių. Priešingu atveju yra blokuojami ratai ir tenka susimokėti baudą. Taip pat derėtų atminti, kad kiekvieną dieną po Vilniaus gatves zuja trys ekipažai (ekipažą sudaro vienas policijos pareigūnas ir vienas SĮ “Susisiekimo paslaugos” darbuotojas), kurie turi 90 automobilių ratus blokuojančių įrenginių. Pasitaiko dienų, kai yra išnaudojami visi minėti įrenginiai.

"Veido" archyvas

www.mazda.lt

Nenuostabu, kad prieš išsiruošdamas pirkti visiškai naują automobilį dažnas pirkėjas jį “apčiupinėja” dar internete. Kokią informaciją apie mašinas mums suteikia oficialios gamintojų svetainės?

“Jei tavęs nėra internete, tavęs visai nėra” – šią, atrodytų, nuvalkiotą tiesą žino vos ne kiekvienas mūsų planetos gyventojas. Ne išimtis ir automobilių gamintojai. Jie skiria milžiniškus pinigus, kad sukurtų tikrai puikiai veikiančią, gražią bei informatyvią svetainę. Kaip jiems tai sekasi padaryti mes ir pabandėme šį kartą išsiaiškinti.

Tam tikslui parinkome dešimt bene populiariausių automobilių gamintojų mūsų šalyje: nuo Audi iki VW.

Lankydamiesi lietuviškose svetainėse mes vertinome šiuos dalykus: ar yra nurodoma automobilio kaina, ar pateikiamas standartinis bei papildomos įrangos sąrašas, ar galima rasti dominančio automobilio techninius duomenis, serviso išlaidas bei pardavėjų kontaktus. Tai bene svarbiausi dalykai, kuriuos nori žinoti kiekvienas naują automobilį besiruošiantis pirkti žmogus. Žinoma, apsisprendęs ir išsirinkęs jį dominančius automobilius internete, pirkėjas būtinai apsilankys pardavėjo salone, tačiau dažnam pirmoji pažintis su mašina įvyksta dar virtualioje erdvėje. Apžvelkime nuodugniau, ką mums pavyko rasti lietuviško interneto platybėse.

Mazda 6 pristatymas: gerokai persistengta

Užsukus į lietuvišką Mazda automobilių svetainę ir pabandžius surasti pagrindinius Mazda 6 modelio duomenis laukė netikėtumas. Priešais akis iššoka keletas užrašų (kas naujo, atlikite testą, nuotraukų galerija ir t.t.) ir didžiulė Mazda 6 nuotrauką, bet reikiamų būtiniausių duomenų nematyti. Po aibės spaudinėjimų pelės mygtuku ir bandymų vis giliau knaisiotis po svetainę paaiškėjo, kad ieškoma informacija paslėpta… puslapio apačioje. Trūko labai nedaug, kad būtume nusprendę, jog mazda.lt svetainėje nėra mus dominančios informacijos. Regis, kad potencialaus pirkėjo kantrybė gali trūkti anksčiau ir nieko nepešęs jis paliks šią svetainę. Gerai bent tai, kad jei jus domina kiti Mazda modeliai (Mazda 3, CX-7 ir t.t.) patirti nusivylimo neteks. Čia viskas kur kas paprasčiau. Tiesa, Mazda MX-5 techniniai duomenys pateikiami anglų kalba.

Nemažos painiavos mazda.lt svetainėje kelia ir užrašas “kontaktai”. Jį paspaudę žmonės tikisi rasti telefonus ir elektroninius pašto adresus. Deja, po šia nuoroda slepiasi įvairi su “Mazda” servisu susijusi informacija. Tiesa, skiltyje “kontaktai” pasirinkus užrašą “susisiekti” pateikiami dar keli užrašai, kurių vienas – vėl “kontaktai”. Jį pasirinkę, telefonų ar elektroninių pašto adresų vėl nerasite. Galėsite tik išsiųsti užklausą pardavėjui. Įdomiausia tai, kad jų kontaktų reikia ieškoti visai ne “kontaktų” skiltyje, o pasirinkus nuorodą “atstovai”. Tokia painiava išties vargina ir gali suerzinti ne vieną potencialų Mazda automobilių pirkėją.

Kiek kainuos serviso paslaugos – didžiausia paslaptis

Netikėta įdomybė laukia ir lietuviškoje Nissan interneto svetainėje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rasti pardavėjus nebus sunku. Tam svetainėje sukurta nuoroda “raskite atstovą”. Ją paspaudus, pasirodo Lietuvos ir kaimyninių šalių žemėlapis. Atrodytų paprasta – spaudi ant reikiamos šalies ir gauni visų pardavėjų kontaktus. Deja, taip lengvai pasiekti tikslą neišdegs – pirmiausia reikės atlikti vieną papildomą veiksmą. Langelyje “pašto kodas/miestas” turėsite įvesti miesto kodą ar jo pavadinimą. Tik tuomet sistema jums pateiks visų Lietuvos Nissan pardavėjų sąrašą. Kaip jau minėjome čia yra pateikiamas ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių žemėlapis. Pabandėme į minėtą langelį “Pašto kodas/miestas” įrašyti Latvijos sostinės pavadinimą Ryga – sistema nieko nedavė. Kam tuomet reikalingas toks didelis žemėlapis, jei jis neveikia?

Nei vienoje svetainėje taip pat neradome informacijos, kiek kainuos serviso išlaidos, apsistojus ties patinančiu automobilio modeliu. Pardavėjams tai gali atrodyti smulkmena, bet reiklesniam priėmėjui (gal pirkėjui?) – tai labai reikalinga ir naudinga informacija. Gera žinia gali būti ta, kad kai kuriose svetainėse radome tikrai naudingos kitos informacijos.

Pavyzdžiui, užsukus į svetainę citroen.lt bei pasirinkus skiltį “Citroen servisas” meniu langelyje atsiras užrašai: “garantinės sąlygos”, “automobilio priežiūra”, “priežiūros patarimai”, “degalų taupymo patarimai” bei “eksploatacijos vadovai”. Pastaroji skiltis įdomi tuo, kad čia patalpinti visų Citroen automobilių eksploatacijos vadovai. Dar geresnė žinia yra ta, kad visa informacija pateikiama lietuvių kalba. Toyota.lt svetainėje pirma paspaudus nuorodą “servisas ir aksesuarai”, o vėliau pasirinkus nuorodą “Toyota priežiūros ir patikros programos” prieš jūsų akis atsiras visų dabar parduodamų Toyota modelių sąrašas. Beliks pasirinkti patinkantį automobilį ir čia rasite informaciją, kas apsilankymo servise metu turi būti patikrinta jūsų automobilyje.

Bene didžiausias netikėtumas laukia užsukus į svetainę renault.lt. Čia visų prancūziškų automobilių kainos nurodomos eurais, be mokesčių ir dar anglų kalba. Taip ir lieka neaišku, ar perkant Renault automobilius nereikia mokėti PVM mokesčio, ar svetainės administratoriai kol kas nespėjo visko deramai sutvarkyti. Tikėkimės, kad šis aplaidumas bus greitai pašalintas.