Per aviacijos istoriją lėktuvų katastrofose žuvo mažiausiai 15 valstybės vadovo rango politikų, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

1. Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), Lenkijos vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas.

Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies okupacijos 1939 metų rugsėjo- spalio mėnesiais, ministras pirmininkas.

1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos diplomatinius santykius.

Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti – dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje.

1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.

Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol galutinai nežinomos.

2. Ramonas Magsaysay (Ramonas Magsaisaijus), Filipinų prezidentas.

Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953 metais.

R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.

1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas, atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

3. Bartelemi Boganda (Bartelemis Boganda), pirmasis autonominės Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas.

Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.

B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju nepriklausomos CAR prezidentu.

1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve, kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.

4. Dagas Hammarskjoldas (Dagas Hamaršeldas), JT generalinis sekretorius.

Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu sekretoriumi 1953 metais.

1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu smurtu šalyje.

D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų.

1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).

5. Rene Barrientosas (Renė Barientosas), Bolivijos prezidentas.

Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės perversmą 1964 metais.

Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo Che Guevara (Če Gevara). Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che Guevarai mirties bausmę 1967 metais.

Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje – sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.

Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.

6. Cemalis Bijedičius (Džemalis Bijedičius), Jugoslavijos ministras pirmininkas

Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos ministru pirmininku.

1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo C.Bijedicius, atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo C.Bijediciaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos įrodymų.

7. Francisco de Sa Carniero (Fransišku di Sa Karnieru), Portugalijos ministras pirmininkas

Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.

1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

8. Jaime Roldosas Agilera (Chaimė Roldosas Agilera), Ekvadoro prezidentas.

Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą Lotynų Amerikoje.

Prezidentas J.R.Agilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus. 1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.

9. Omaras Torrijosas (Omaras Torichosas), Panamos prezidentas

Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV sutikimą pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į pačios Panamos rankas.

O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms oro sąlygoms.

10. Samora Machelis (Samora Mašelis), Mozambiko prezidentas.

Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo Mozambiko prezidentu 1975 metais.

1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.

Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel (Grasa Mišel) iki šiol šiomis išvadomis netiki.

11. Muhammadas Zia ul Haqas (Mahamadas Zija ul Hakas), Pakistano prezidentas.

Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.

1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą. Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad katastrofos priežastis buvo diversija.

12. Juvenalis Habyarimana (Žiuvenalis Habjarimana), Ruandos prezidentas

Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą prieš tutsių etnines mažumas.

Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarjamira), buvo apšaudytas raketomis.

Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų vyriausybė.

13. Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarianira), Burundžio prezidentas.

Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.

14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas

Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo nepriklausomybę.

Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių makedoniečių ir etninių albanų.

B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

15. Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), Lenkijos prezidentas.

Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko.

Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje, atminimui pagerbti.