Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc.

Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės. „Kaip užsiauginti geresnės žuvies?“ – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.
Pramoninio masto žuvų ūkiai dygsta visur. Akvakultūra nuo 1980 m. išaugo net 14 kartų. Jos pasaulinė produkcija – nuo sidabrašonių lašišų iki tikriausiai tik kinų virėjų temėgstamų jūrų agurkų – 2012 m. pasiekė daugiau nei 70 mln. tonų. Ji pirmą kartą akivaizdžiai viršijo jautienos gamybą ir prilygo beveik pusei Žemėje suvartojamos žuvies ir moliuskų kiekio.
Nerimą kelia tai, kad vandenyne bus sukurta dar viena pramonės šaka, galinti turėti neigiamų pasekmių. Nors akvakultūra yra vystoma nuo seniausių laikų, bėdų kyla ne dėl jos pačios, o dėl itin sparčios jos plėtros.
„Melsvoji revoliucija“, dėl kurios maisto prekių parduotuvių šaldikliuose atsidūrė pigios vakuume įpakuotos lašišos, krevetės ir tilapijos, atnešė ir daugybę su žemės ūkiu siejamų bėdų: natūralių arealų sunaikinimą, vandens užterštumą, baimę dėl maisto saugos. XX a. devintajame dešimtmetyje didžiuliai atogrąžų mangrovių sąžalynų plotai buvo sulygintu su žeme ir jų vietoje įkurti ūkiai, dabar tiekiantys nemenką pasaulinės krevečių produkcijos dalį. Akvakultūrinis užterštumas – dvokus azoto, fosforo ir negyvos žuvies kokteilis – šiuo metu kelia itin didelį pavojų Azijai, kur įsikūrę 90 proc. žuvų ūkių. Norėdami išlaikyti gyvas žuvis ankštose patalpose, kai kurie Azijos augintojai griebiasi JAV, Japonijoje ir Europoje uždraustų naudoti antibiotikų ir pesticidų,“ – problemos vardinamos „National Geographic Lietuva“ publikuojamame straipsnyje.
Viena pusė žuvų augintojų įsitikinusi, jog, norint išvengti bėdų, žuvis reikia auginti rezervuaruose sausumoje, o ne ežere ar jūroje esančiuose garduose. Tačiau valdyti tokį fabrikėlį kainuoja nepigiai: reikia vandens valymo sistemos, galingumu prilygstančios nedidelio miestelio sistemai, be to, jai varyti reikalinga elektra. Yra ir kitas būdas, kurio laikosi antrieji, – žuvis auginti toli nuo kranto esančiuose garduose.
„Priežiūros ir eksploatacijos išlaidos toli nuo kranto – didelės. Daugelis lašišų auginamos saugiuose užutėkiuose šalia kranto, o bangos virš B. O‘Hanlono gardų gali siekti daugiau nei 6 metrus. Bet šis srūvantis vanduo ir yra visų svarbiausias: tokia nuolatinė kaita padeda išvengti ligų ir taršos. Jo garduose žuvys laikomos ne taip tankiai, kaip įprastame lašišų ūkyje, be to, giliai į vandenį įleistus gardus nuolat skalauja srovės ir bangos. Kol kas B. O‘Hanlonui ešerių neteko gydyti antibiotikais, o Majamio universiteto tyrėjai nerado aplink jo gardus jokių žuvų atmatų pėdsakų“, – pasakojama apie netoli Panamos krantų įkurtą didžiausią pasaulyje atvirame vandenyne esantį žuvų ūkį.
Tačiau kyla dar viena problema – nesvarbu, kur ir kokiu būdu žuvys yra auginamos, jas reikia maitinti. Nors, palyginti su sausumos gyvūnais, jas šerti reikia gerokai mažiau, tačiau jos suvartoja gana didelę žmonėms skirto maisto dalį.

Arkanzase pirmąją šių metų dieną iš dangaus pasipylė tūkstančiai negyvų juodųjų strazdų; masinės paukščių žūties atvejų užfiksuota kitose valstijose, o daugelyje Amerikos vandens telkinių masiškai gaišo žuvys.

Netikėtai šie incidentai tapo pasaulinio masto reiškiniu: pranešimų apie masines paukščių, žuvų ir kitų gyvūnų žūtys gauta iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Tailando, Brazilijos ir kitų šalių.

Atrodo, kad jokia gyvūnų grupė nėra atspari šiam marui: gaišo balandžiai, medūzos, tunai, kuosos.

Sąmokslo teorijų šalininkai, pasaulio pabaigos pranašai ir religiniai ekstremistai skelbė artėjančią apokalipsę.

Galbūt astronautai kosmose išbandė galingą akustinį ginklą, siekiant apsisaugoti nuo ateivių invazijos? Galbūt kariškiai eksperimentuoja su palydovuose įtaisytais naujais didelės galios ginklais?

Galbūt gyvūnų žūtį nulėmė purškiami chemikalai, meteoritų lietūs arba žemės drebėjimai, sužadinę Meksikos įlankoje per pernykštį milžinišką naftos išsiliejimą pasklidusius teršalus?

“Paukščiai” netikėtai tapo pačiu populiariausiu paieškos žodžiu dienraščio “The New York Times” tinklalapyje.

Daugybė religingų tinklaraštininkų savo svetainėse citavo Senąjį Testamentą: “Todėl kraštas rauda, visi jos gyventojai gaišta, drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiais ir jūrų žuvimis žūsta” (Ozėjo knyga, 4:3).

Tačiau klausydamiesi apie internetą užplūdusių neįtikinamų spėlionių apie pastaruosius incidentus, gyvūnijos ekspertai tik gūžčiojo pečiais.

“Tai nėra itin neįprasta, – sakė JAV Geologijos tarnybos (USGS) Nacionalinio laukinių gyvūnų sveikatos kontrolės centro mokslininkė Kristen Schuler (Kristen Šuler). – Čia nėra nieko apokaliptiška ir vargu ar labai skiriasi nuo to, ką mes matome bet kurią savaitę”.

Iš tikrųjų USGS svetainėje veikiantis vienas tinklaraštis rodo, kad masinių paukščių žūties atvejų pasitaiko beveik kiekvieną savaitę, o per tokius incidentus kaskart žūva nuo kelių dešimčių iki tūkstančių individų.

Tirdami pastarąsias paukščių žūtis Arkanzase, kur vietos gyventojai sutikdami Naujuosius metus tradiciškai leidžia daug fejerverkų, pareigūnai nustatė, jog daugybė strazdų veikiausiai užsimušė, kai pakilo skristi, išbaidyti triukšmo.

“Panašu, kad neįprastai garsus triukšmas, apie kurį buvo pranešta prieš pradedant kristi paukščiams, išbaidė paukščius iš nakvynės vietos”, – sakoma USGS Nacionalinio laukinių gyvūnų sveikatos kontrolės centro pranešime, kuris buvo paskelbtas šios valstijos Žuvų ir medžiojamųjų gyvūnų komisijos tinklalapyje.

“Be to, toje vietovėje leidžiami fejerverkai galėjo priversti paukščius skristi žemiau nei įprasta, todėl jie atsitrenkdavo į namus, automobilius, medžius ir kitus objektus. Juodieji strazdai prastai mato tamsoje ir paprastai neskraido naktį”, – pridūrė tarnyba.

K.Schuler nurodė, kad Luizianoje apie 500 paukščių veikiausiai žuvo dėl labai šaltų orų.

Tuo tarpu Merilando gyventojams nerimą sukėlė pranešima, jog Česapiko įlankoje išgaišo maždaug 2 mln. žuvų .

Tačiau pareigūnai iškart pasistengė išsklaidyti šį nerimą, sakydami, kad masinę vienos rūšies žuvų žūtį nulėmė neįprastai šalti orai ir per didelis populiacijos tankis.

“Atrodo, kad žuvų žūtį nulėmė natūralios priežastys”, – sakoma Merilando aplinkos departamento tinklalapyje.

“Dryžuotosioms kuprotėms gali būti labai sunku išgyventi esant žemai temperatūrai, o šios rūšies (žuvų masinės) žūties atvejai gausiai aprašyti”, – pridūrė agentūra, pastebėjusi, kad šiame regione vanduo paviršiuje atšalo labiausiai per pastaruosius 25 metus.

Kitose šalyse neseniai taip pat užfiksuota masinės gyvūnų žūties atvejų, tačiau daugelis jų tebetiriami.

JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos atstovas Dougas Inkley (Dagas Inklis) teigia, jog masines paukščių žūtis dažniausiai sukelia ligos; taip pat pasitaiko incidentų dėl taršos arba “tiesiog paprastų nelaimių”. Jis pridūrė, kad žmonės į tokius atvejus dažnai neatkreipia dėmesio.

“Daugeliu atveju tai vyksta vietovėse toli nuo žmonių gyvenviečių – pavyzdžiui, miškuose ar giraitėse, – ekspertas aiškino televizijai CNN. – Tačiau dabartiniame interneto amžiuje, kai vargu ar belieka kokių nors paslapčių, žinios apie masines paukščių žūtis sklisdavo neįtikėtinai sparčiai”.

“Jeigu 1960 metais iš dangaus būtų pradėjęs kristi pulkas paukščių, galbūt keli žmonės būtų tai pastebėję. Jie veikiausiai būtų pranešę vietos laikraščiui, tačiau žinia nebūtų toliau pasklidusi”, – sakė Sirakūzų universitete popkultūros kursą dėstantis profesorius Robertas Thompsonas (Robertas Tompsonas).

“Dabar tokio pobūdžio istorijos, kurios patenka į internetą, gali nedelsiant pakliūti į nacionalines žinias, jeigu būna pakankamai įdomios, – pridūrė jis. – Pripažinkime – pranešimai apie iš dangaus krintančius paukščius arba aukštyn pilvais išvirtusias žuvis yra gana įdomios istorijos”.

Dėl prieš dvi savaites Pasvalio rajone, Lėvens ir Mūšos upių santakoje, nugaišusių dešimčių tūkstančių žuvų gamtai buvo padaryta 400 tūkst. litų žala, rašo “Lietuvos rytas”.

Lydekos, ešeriai, kuojos, žiobriai, šapalai bei siauražnypliai vėžiai upėje nugaišo dėl aštuonis su puse karto viršytos leistinos vandens taršos.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai nustatė, kad nevalytos kanalizacijos nuotekos pateko iš bendrovės “Pasvalio vandenys”.

Tamsiais rudas vanduo į Lėvenį iš “Pasvalio vandenų” ėmė tekėti po liepos viduryje praūžusios smarkios liūties.

Prie upės gyvenantis žmogus pastebėjo, kad upėje maždaug kilometro ruože aukštyn pilvais plaukia žuvys. Po kilogramą ir daugiau sveriančios žuvys negyvos gulėjo upės dugne.

Nelaimę tyrę aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad užterštoje upės dalyje neliko nė vienos gyvos žuvies. Jos nugaišo per naktį.

Iš karto buvo įtarta, kad ekologinę nelaimę sukėlė “Pasvalio vandenų” kanalizacijos nuotekos.

Bendrovės atstovas aiškino, kad nuotekų valymo įrenginiai šiuo metu rekonstruojami ir veikia puse pajėgumo. Todėl jiems duotas leidimas į upę išleisti mažiau išvalytas nuotekas. Tačiau net padidintos taršos normos buvo smarkiai viršytos.

Aplinkosaugininkų teigimu, bendrovei gresia nuo 500 iki 2000 litų bauda. Taip pat ji turėtų kompensuoti gamtai padarytą žalą – 400 tūkstančių litų.

Tačiau, pasak dienraščio, manoma, kad “Pasvalio vandenys” bylinėsis teisme mėgindami užginčyti beveik pusę milijono litų siekiantį aplinkosaugininkų ieškinį.

Dėl prasidėjusių vasaros karščių vandens telkiniuose pastebimas vandens „žydėjimas“, susidaro deguonies trūkumas ir gali prasidėti žuvų dusimas. Tam nemažą įtaką turi ir antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis kai dėl biogeninių medžiagų koncentracijos padidėjimo vandenyje, atšilus orui susidaro palankios sąlygos gausiam dumblių vystymuisi. Ypač ryškiai tai pastebima sekliose Kuršių mariose.

Situaciją komentuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Tokios išskirtinės meteorologinės sąlygos, kai pranašaujama temperatūra iki 35 laipsnių, gali sukelti negatyvių reiškinių gamtoje. Kalbant apie žuvų dusimą, šis pavojus pastarosiomis dienomis yra realus: vandens temperatūra Kuršių mariose pakilo iki 24,6 laipsnio, Tauragno ežere – 25 laipsnių, kituose mažesniuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, tikėtina, vandens temperatūra yra dar aukštesnė.

Aukšta vandens temperatūra ir silpnas vėjas sukelia masinį vandens dumblių žydėjimą, greitai dauginasi dumblių populiacija. Dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esančius ištirpusio deguonies likučius ir greitai žūva, todėl prie vandens jaučiamas sieros vandenilio kvapas ir daugeliui vandenų lankytojų susidaro įspūdis, kad čia įvyko kažkokia dirbtinė tarša, ypač kai matosi kritusios žuvys. Žmonės skambina į mūsų tarnybas ir inspekcijas, prašydami paaiškinti šio reiškinio priežastis. Iš tikrųjų tai yra natūralus procesas, kuris gali sukelti žuvų kritimą ir tuo pačiu specifinį puvimo kvapą.

Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas vandens telkinių, kuriuose yra didžiausia tikimybė susidaryti deguonies trūkumas, sąrašas. Sąraše yra 280 ežerų ir tvenkinių.

Šiuo įsakymu yra nustatyti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų veiksmai vykdant prevencines priemones ir dūstančių žuvų gelbėjimo darbus. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose yra paskirti darbuotojai, atsakingi už deguonies kiekio stebėjimą vandens telkiniuose bei dūstančių žuvų gelbėjimo darbų koordinavimą. Sumažėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos ar pastebėjus žuvų dusimo požymius ežeruose bei tvenkiniuose, turi būti skubiai informuoti vandens telkinių valdytojai, rajonų savivaldybių ekologinės tarnybos, vandens telkinių nuomininkai ar žūklės plotų naudotojai.

Realių priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis, deja, nėra, todėl susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose racionaliausia būtų kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų. Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu, regionų aplinkos apsaugos departamentai turėtų išduoti terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams (žūklės plotų naudotojams) gaudyti žuvis perkėlimui į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizacijai. Jei nėra palankių sąlygų žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius – leisti gaudyti ir neverslinio dydžio, bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis be teisės jas parduoti (panaudojant savo reikmėms, neatlygintinai perduodant labdaros ir paramos gavėjams ir pan.).

Kai oro ir vandens temperatūra pakyla, žuvies gyvybiniai procesai suaktyvėja, jai reikalingas didesnis deguonies kiekis. O išeina atvirkščiai – deguonies trūksta. Ypač tai pastebima sekliuose, nepratakiuose, užaugusiuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose. Beveik kasmet šis reiškinys stebimas ir Kuršių mariose. Ten didelę įtaką turi ir vėjo stiprumas. Kai pakyla vėjas, užtenka paros, kad vanduo susimaišytų ir situacija atsistato.