Jei kiekvienas Lietuvos rajonas turėtų bent po vieną tokį verslininką, kokį turi Pabradė, mūsų valstybė bei jos regionai klestėtų.
“Veide” reguliariai spausdiname straipsnius, tyrimus ir reitingus apie Lietuvos regionus. Neretai tie straipsniai būna aštrūs ir kritiški, ypač kai kalbame apie kai kurių rajonų perspektyvas. Štai ir šiame “Veido” numeryje rasite publikaciją apie tai, kad skirtinguose šalies rajonuose bankrutuoja dešimtys smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kad aktyvesni regionų gyventojai skundžiasi, jog kai kuriose vietovėse pradėti savo verslą visiškai neperspektyvu, nes gyventojų mažėja, o jų perkamoji galia traukiasi.
Natūralu, jog tokie straipsniai suerzina miestelių ir kaimų gyventojus, nes niekam nesinori išgirsti, kad jo gimtinė ar vieta, kurioje stovi jo namai, darosi neperspektyvi gyventi. Štai po savivaldybių reitingo iš Šiaulių gavome jautrų Astos Vaitkevičienės laišką, kuriame ji teigia: “Jeigu ir toliau visos investicijos bus nukreipiamos tik trims didmiesčiams, jei pozityviai piešiamas tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno vaizdas, tai po 20–30 metų tikrai tapsime brūzgynų Lietuva su didžiulėmis negyvenamomis teritorijomis. (…) Jei jau siekiate žvelgti giliau, tai nedezinformuokite žmonių, o kritikuodami siūlykite išeitis, kurios būtų šio to vertos. Jeigu norite prisidėti prie valstybės kūrimo, tai ne griaukite Lietuvos įvaizdį, ne projektuokite ją į brūzgynų Lietuvą ir nepaverskite lietuviška Detroito kopija, o formuokite pozityvų įvaizdį, sustiprindami tai, ką Lietuva turi geriausio ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.”
Ačiū už šį laišką, jis tikrai privertė susimąstyti. Tiesa, “Veidas” ne tik kritikuoja, bet dažnai siūlo ir išeičių. Tarkime, lygiai prieš dešimt metų išspausdinome straipsnį apie tai, ką vieni geriausių Lietuvos verslininkų ir administratorių darytų, jei būtų sunkiai besiverčiančio Akmenės rajono valdžia ar šio rajono verslininkai. Manote, kas nors į tuos pasiūlymus atsižvelgė? Naivuoliai!
Arba štai šiame “Veido” numeryje publikuojamas straipsnis apie teminius kaimus Lietuvoje ir visoje Europoje. Juk tai dar viena išeitis mūsų provincijai, bet per dešimt metų Lietuvoje įsteigti vos penki teminiai kaimai. Jei jų būtų trys šimtai, tada bendras kaimo vaizdas Lietuvoje nebūtų toks niūrus, čia būtų daugiau gyvybės, daugiau turistų, nes daugelis miestiečių ir užsieniečių tikrai norėtų apsilankyti vaistažolių, duonos, žuvies, uogienės ar kitokiuose kaimuose. Ir tai priklauso tik nuo tų kaimų bendruomenės ir nuo rajonų valdžios, kurią vėlgi išsirenka patys gyventojai. Jeigu jie išsirenka grybus, atitinkamai ir gyvena.
Neseniai teko kalbėtis su dviem buvusiais ūkio ministrais Dainiumi Kreiviu ir Rimantu Žyliumi, ir abu jie kalbėdami apie galimą proveržį Lietuvos provincijoje minėjo vieną pavyzdį – bendrovę “Intersurgical” ir jos generalinį direktorių Sigitą Žvirblį, kuris Pabradėje sukūrė 1500 darbo vietų ir šį miestelį praktiškai prikėlė iš mirusių. Be to, dar vieną gamyklą “Intersugical” planuoja statyti Alytuje ir ten sukurti 500 darbo vietų. Taigi, pasak D.Kreivio ir R.Žyliaus, Lietuvai reikėtų 60-ies tokių S.Žvirblių, kiekviename rajone bent po vieną, ir mūsų valstybė bei jos regionai klestėtų. Bet tam reikia kitokios valdžios, kitokių lyderių, nei šiandien turi dauguma rajonų, kad jie sugebėtų pritraukti bent po vieną stambų investuotoją. Tam taip pat reikia, kad rajone būtų kritinė masė aktyvių žmonių, kurie ne kažko lauktų, o patys kurtų arba trauktų kūrėjus.