Dėl Lietuvos žydų istorijos vertinimo nerimą ima kelti griežtėjantis abiejų pusių tonas, teigia britų savaitraštis “The Economist”.

Naujame leidinio numeryje paskelbtame rašinyje atkreipiamas dėmesys, kad nemažai istorinių įvykių lietuvių ir žydų yra vertinami skirtingai. Kaip pavyzdys pateikiama 1941 metų Birželio sukilimą organizavusio antisovietinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikla.

Anot “The Economist”, ši organizacija daugeliui lietuvių buvo “narsus valstybingumo žybsnis” prieš 50 metų okupaciją, tačiau “mirties pranašas” žydams ir lenkams, nes žydų pogromai Lietuvoje prasidėjo anksti.

“Nuo 1991 metų visų suinteresuotų šalių mokslininkai narpliojo žudynių detales, skrupulingai lygindami šaltinius ir aiškindamiesi šių įvykių persipynusių priežasčių niuansus, tokius kaip prietarai, kurstymas iš išorės, kerštas arba bailumas”, – pastebi “The Economist”.

Tačiau, anot straipsnio autoriaus, kai kuriems kritikams atrodo, kad istorijos įvertinimas vyksta per lėtai. Jie kritikuoja, esą Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi žydams svarbiomis vietomis, vilkinama restitucija ir persekiojami holokaustą išgyvenę žmonės dėl tariamų žydų partizanų žiaurumų, be to, pastebimas “ultranacionalistinis požiūris į istoriją, kuris sumenkina holokaustą”.

“The Economist” primena, kad šią savaitę Londone vykusioje Lietuvos ambasados organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos žydų istoriją įvyko viešas protestas ir aštrus apsižodžiavimas – kritikai paskelbė laišką, smerkiantį Lietuvos Vyriausybę bei tarptautines pastangas dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo panašiu pagrindu.

“Kaltinimus energingai atmetė istorikai ir kiti konferencijos dalyviai, tarp jų – ir holokaustą išgyvenusi mažos Lietuvos žydų bendruomenės veikėja Irena Veisaitė. Ji atsidūrė neįprastoje padėtyje – buvo išplūsta kampanijos prieš antisemitizmą dalyvio, Britanijoje gimusio filmų kūrėjo ir akademiko Danny Ben-Moshe”, – rašo “The Economist”.

“Ponia Veisaitė ir jos bendražygiai smerkia LAF aukštinimą. Lietuvos valdžios veiksmuose jie įžvelgia daugiau nerangumo negu pagiežos. Tačiau didžiausią nerimą jiems kelia griežtėjantis abiejų pusių tonas. Kai kuriems lietuviams atrodo, kad per uolūs žydai kritikai suteikia per mažai erdvės susitaikymui”, – teigia britų savaitraštis.

“Esame suspausti tarp dviejų Talibanų”, – sakė Jidiš instituto profesorius Šarūnas Liekis.

Anot “The Economist”, dar platesnis klausimas yra pastangos keisti Europos požiūrį į istoriją.

“2008 metų Prahos deklaracija, kurią parėmė tokie šviesuliai kaip Vaclavas Havelas, pareikalavo Niurnbergo pobūdžio komunistinio laikotarpio nusikaltimų aukų ir vykdytojų įvertinimo. Prie teksto rengimo prisidėjęs švedų politikas Goranas Lindbladas sako, kad tikslas nebuvo sumenkinti holokausto, bet pakelti į kitą lygį sovietų nusikaltimus. Tai sulaukė paramos iš tokių struktūrų kaip Europos Parlamentas. Bet tai papiktino kai kuriuos, jei ne visus, žydų aktyvistus, kairiuosius politikus (daugiausia iš Vakarų Europos) ir, neišvengiamai, Rusiją”, – rašo britų savaitraštis ketvirtadienio numeryje.

Nuo nacių persekiojimo žydus gelbėjusiems žmonėms antradienį įteikdama Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo Lietuvai pasaulio akyse išlikti šalimi, kurios žmonės darė ir darys viską, kad genocidas nepasikartotų.

“Iš visos širdies dėkoju už Jūsų taurumą, pasiaukojimą ir drąsą. Tegul išgelbėtųjų dėkingumas visuomet būna siejamas su Jūsų vardais, o Lietuva pasaulio akyse išlieka šalimi, kurios žmonės darė ir darys viską, kad bet koks genocidas niekur niekada nepasikartotų”, – pabrėžė prezidentė.

Pasak Prezidentūros, daugelis iš penkiasdešimties antradienį pagerbtų žydų gelbėtojų apdovanoti po mirties. Jų apdovanojimus atsiėmė šeimų nariai ir artimieji.

Valstybės vadovės teigimu, nieko nėra svarbiau, kaip išsaugoti kilnių, drąsių ir garbingų poelgių atmintį bei iš kartos į kartą perduoti žmogiškumo, atjautos ir meilės idealus.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.

Daugybė lietuvių, rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo nacių persekiojimo.

Vyriausybė pirmadienį dar kartą ėmėsi svarstyti įstatymo projektą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog projekto esmė nekinta – naujame projekte keičiamos tik sąvokos.

“Nepasakyčiau, kad įstatymas keičiasi iš esmės, keičiami daugiau yra formos reikalai, kiek tai susiję su galimais vertinimais dėl konstitucingumo”, – BNS sakė ministras.

“Pirmiausiai keičiasi pats pavadinimas, nes iki tol buvo žydų bendruomeninio turto kompensavimo įstatymas, dabar yra žydų religinių bendruomenių turto. Turiu pripažinti, kad esmė nuo to nelabai keičiasi, nes ikikariniu laikotarpiu žydų bendruomenė ir žydų religinė bendruomenė buvo vienas ir tas pats”, – pridūrė R.Šimašius.

Anot jo, taip pat patikslintas aiškinamasis raštas: “nustatyta, kad tas įstatymas neturi jokio santykio su restitucija”.

Pagal Vyriausybės parengtą projektą būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, “kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų”, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.