Tag Archive | "žydų turtas"

Žydų bendruomenė dėkoja už įstatymą dėl kompensacijos

Tags:


AFP

Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja už priimtą įstatymą dėl 128 mln. litų kompensacijos už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

“Šis įstatymas dar kartą patvirtino, kad Lietuva, būdama demokratinė valstybė ir Europos Sąjungos narė, ne tik deklaruoja žmogaus teises bei vertybes, bet jas įgyvendina ir gina”, – rašoma bendruomenės trečiadienį išplatintame pareiškime.

“Norime padėkoti visiems, kurie ilgai ir nuoširdžiai dėjo pastangas, kad šis įstatymas būtų priimtas: Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo nariams, Vyriausybei ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui”, – rašoma jame.

Taip pat bendruomenė užtikrina, kad gautą kompensaciją naudos tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo, paveldo tikslams.

Lietuvos Seimas antradienį priėmė įstatymą, kad žydams per ateinantį dešimtmetį būtų išmokėta 128 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

JAV sveikina Lietuvą dėl kompensacijos žydams

Tags:


"Veido" archyvas

Jungtinės Valstijos (JAV) pasveikino Lietuvos Seimo sprendimą skirti kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų turtą.

JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland (Viktorija Niuland) žurnalistams sakė, kad antradienį Lietuvos parlamento priimtas sprendimas yra svarbus žingsnis “istorinio teisingumo ir susitaikymo link”.

V. Nuland pabrėžė, kad šis įstatymas – tik vienas iš svarbių žingsnių, kurių Lietuvos valdžia ir žmonės imasi dėl sudėtingos savo istorinės praeities, ir išskyrė pastangas pristatyti Holokaustą per švietimą bei žydų kapinių įamžinimą Vilniuje, pranešė naujienų agentūra AFP.

Lietuvos Seimas antradienį pritarė, kad žydams per ateinantį dešimtmetį būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Kompensacijos žydams įstatymas – pavyzdys Rusijai

Tags:


BFL

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Seimo priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas yra pavyzdys Rusijai, nesugebančiai analogiškai spręsti su praeitimi susijusių klausimų.

“Tai yra tinkamas pavyzdys ir toms šalims, esančioms mūsų kaimynystėje, sakysime tai pačiai Rusijai, kurios vis dar nesugeba analogiškai spręsti problemų, susijusių su savo praeitimi”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras.

A. Kubiliaus teigimu, įstatymo priėmimas demonstruoja gilų žydų bendruomenės tragedijos, kuri ją ištiko holokausto metu, suvokimą. Pasak A. Kubiliaus, svarstymai apie panašaus įstatymo priėmimą Lietuvoje tęsiasi turbūt visus 20 nepriklausomybės metų.

“Analogiški įstatymai daugelyje Europos valstybių – tiek senesnių demokratijų, tiek jaunesnių demokratijų – taip pat priimti arba priimami, ir Lietuva šiuo žingsniu iš tiesų žengia ta kryptimi, kuria ėjo ir visos kitos demokratinės valstybės”, – sakė jis.

Įstatymą rengusi Teisingumo ministerija yra teigusi, kad kompensacijos žydams išmokėjimas ir, esant galimybei, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiks Lietuvai “politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo”.

Lietuvos Seimas antradienį pritarė, kad žydams per ateinantį dešimtmetį būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

D. Kuodytė: įstatymas neatspindi geros valios

Tags:


BFL

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai sako, kad Seime priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas neatspindi nei geros valios, nei istorinio teisingumo.

“Aš, kaip ir mano kolegos Liberalų sąjūdyje, tikrai pasisako už gerą valią ir istorinį teisingumą. Tačiau šiandien priimtas įstatymas su tuo nieko bendra neturi, jį vertinu kaip nesusipratimą”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė.

Parlamentarė priimtą įstatymą kritikuoja dėl to, kad juo sukurtos prielaidos neskaidriai ir daugeliui Lietuvos religinių žydų bendruomenių nepriimtinai kompensacijų skirstymo tvarkai.

D. Kuodytė kartu su frakcijos seniūnu Eriku Tamašausku siūlė pakoreguoti įstatymo projektą ir jame numatyti, kad Vyriausybė stebėtojos teisėmis dalyvautų steigiamame fonde, kuris, planuojama, padalys 128 mln. litų kompensacijų.

Taip pat, anot D. Kuodytės, priimtu įstatymu nebuvo atsižvelgta į tai, kad ne vienu teismo sprendimu užfiksuota, jog Kauno religinė žydų bendruomenė yra teisėta iki 1939 m. šalyje veikusios religinės žydų bendruomenės teisių perėmėja.

“Seimo priimto įstatymo preambulėje išdėstytos nuostatos paneigia ne tik teismų sprendimus, bet ir objektyvią realybę. Bandymas problemą nubaidyti kaip įkyrią musę neišvengiamai sukels ne tik teisines pasekmes valstybei, bet ir dar labiau suskaldys Lietuvos žydus”, – sakė D. Kuodytė.

Antradienį Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.

Už šį dokumentą balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė – 16.

Pagal įstatymą, kompensuoti numatoma už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Mokėtinos kompensacijos dydis siektų 128 milijonus litų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui.

Seimas pritarė kompensacijai už nusavintą žydų turtą

Tags:


Scanpix

Lietuvos Seimas antradienį pritarė, kad žydams per ateinantį dešimtmetį būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Už Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą balsavo 82 Seimo nariai , prieš buvo septyni, 16 parlamentarų susilaikė.

Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Žydai vienos nuomonės dėl įstatymo neturi nesutardami, kas turėtų valdyti kompensacijos lėšas.

Įstatymą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky sako, jog visos žydų organizacijos ir bendruomenės galės būti atstovaujamos kompensaciją valdysiančiame fonde.

“Nežiūrint to, kad mes esame dauguma, mes mielu noru kviesime bendradarbiauti visus, kurie to norės, jeigu kas nors nenorės, tai nebegali priverst”, – Seime žurnalistams sakė F. Kukliansky.

Pasak jos, kompensacija turėtų būti naudojama finansuoti kultūros ar kitokiems projektams, ir prieštaravo įstatymo oponentų norui, kad šie pinigai būtų tiesiog padalinti atskiroms bendruomenėms.

“Mano ir mūsų bendruomenės vizija – užtikrinti ateinančių kartų ateitį. Nėra kalbos, kad būtų tie pinigai paimti ir padalinti tarp nedidelių organizacijų, bendruomenių, ar išleisti per vieną dieną. Tai turi būti ilgalaikiai projektai, kurie patenkins Lietuvoje gyvenančių žydų poreikius, tai gali būti ir sportas, ir sveikata, ir kultūra, ir paveldas, ir visa tai nurodyta įstatyme. Viskas logiška, viskas teisingas, tik reikia teisingai naudoti”, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

F. Kukliansky taip pat dėkojo parlamentarams ir sakė, jog priimdama tokį įstatymą Lietuva siunčia žinią pasauliui įvykdžiusi įsipareigojimus žydų bendruomenei.

“Savo žingsniu Lietuva pasiuntė žinią visam pasauliui – apie tai, kad savo įsipareigojimus prieš tam tikrą tautinę mažumą įvykdė gražiai, civilizuotai. Dar norėčiau pabrėžti – mane tikrai labai sujaudino šio įstatymo priėmimas Seime, kaip jis buvo primtas, aš negalėjau net numatyti, kad kai kurie Seimo nariai taip gražiai kalbės žydų atžvilgiu, kaip žydė per savo gyvenimą tiek daug gražių žodžių vienoj vietoj ir nesu girdėjus”, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

Tuo tarpu įstatymui prieštaravusios Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas sako, jog jie kompensacijos dalybose nedalyvaus, ir procesą iš anksto sako būsiant neskaidriu. Bendruomenės atstovo teigimu, kompensacija turėjo būti skirta valdyti ne fondui, o atskiroms žydų religinėms bendruomenės, kurių Lietuvoje oficialiai registruotos trys.

“Mes nenorime šitose nešvariose dalybose dalyvauti. Aš visada buvau prieš fondus, jūs žinot, kas tie fondai, ir tie visi saugikliai Seime – tai čia pasakos, kai fondai gauna lėšas, jos tampa jo nuosavybe. Šiandien valstybėje yra pripažintos trys religinės organizacijos, kokia problema procentaliai padalinti? Mums reikalingi šiandien pinigai, kad galėtume egzistuoti, bet mes nenorime iš tų žmonių, iš sovietinės buvusios kuopelės, imti kažkokius pinigus, kurie neturi teisės jų paimti ir dalinti”, – kalbėjo M. Bairakas.

Parlamento komitetuose svarstant Teisingumo ministerijos parengtą kompensacijos žydams įstatymo projektą, jis buvo gerokai pakeistas – įrašyta, kad numatyta kompensacijos suma yra galutinė, ateityje negali būti reiškiamos pretenzijos ir keičiama nustatyta kompensuojama suma už žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą.

Taip pat parlamentiniuose komitetuose nuspręsta, kad Vyriausybė audituotų, kaip panaudojamos kompensacijos lėšos. Pirminiame dokumento projekte finansinės atskaitomybės, kaip naudojama kompensacija, žydams nebuvo numatyta.

Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą paskirtį, Vyriausybė turės teisę sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo

Vis dėlto BNS paskelbtas tyrimas parodė, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų kompensacijai nepritaria. Bendrovės RAIT apklausoje paramą kompensacijos mokėjimui išsakė tik 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

JAV ragino Lietuvą suderinti su žydų organizacijomis įstatymą dėl nusavinto turto kompensavimo

Tags: , ,


Jungtinės Valstijos ragino Lietuvą suderinti su žydų organizacijomis šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą dėl kompensacijos už nusavintą žydų bendruomenių turtą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

Šį klausimą pernai kovo mėnesį iškėlė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), Vašingtone susitikusi su tuometiniu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, rodo “WikiLeaks” dokumentas, paskelbtas leidinio “Russkij reporter” interneto svetainėje.

“Keldama klausimą dėl žydų bendruomeninio turto restitucijos, sekretorė pastebėjo, kad Kongreso nariai atidžiai domisi šiuo klausimu. Ji pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei reikia užsitikrinti vietos ir tarptautinių žydų organizacijų paramą bet kokiems restitucijos įstatymams”, – rašoma ataskaitoje, parengtoje po H.Clinton ir V.Ušacko susitikimo.

Kaip rodo dokumentas, V.Ušackas nuogąstavo, kad įstatymo priėmimas gali strigti dėl ekonominės krizės, į kurią pateko Lietuva. Tuometinis ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektą nevienodai vertina ir skirtingos žydų organizacijos, rašoma dokumente.

Lietuvos Seimas praeitą mėnesį po pirmojo balsavimo pritarė, kad įstatymas dėl kompensacijos už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą būtų svarstomas toliau.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky BNS vertindama parlamento sprendimą sakė, kad bendruomenė yra patenkinta, jog “pagaliau šio klausimo sprendimas pajudėjo”, tačiau detaliau įstatymo turinio nekomentavo.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimui.

Dabartinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis lapkričio viduryje susitikęs su H.Clinton teigė išgirdęs jos padėką.

“Ji labai nuoširdžiai padėkojo už mūsų Vyriausybės pastangas – įstatymą dėl kompensacijų. Amerika remia ir dėkoja už mūsų Vyriausybės veiksmus siekiant priimti teisės aktą, kuris žydų bendruomenei kompensuotų patirtas skriaudas”, – telefonu iš Vašingtono BNS lapkričio 15 dieną sakė A.Ažubalis.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu daugiau nei 90 proc. jų nužudė naciai ir vietos kolaboranta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Vyriausybė vėl ėmėsi žydų turto klausimo

Tags: , ,


Vyriausybė pirmadienį dar kartą ėmėsi svarstyti įstatymo projektą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog projekto esmė nekinta – naujame projekte keičiamos tik sąvokos.

“Nepasakyčiau, kad įstatymas keičiasi iš esmės, keičiami daugiau yra formos reikalai, kiek tai susiję su galimais vertinimais dėl konstitucingumo”, – BNS sakė ministras.

“Pirmiausiai keičiasi pats pavadinimas, nes iki tol buvo žydų bendruomeninio turto kompensavimo įstatymas, dabar yra žydų religinių bendruomenių turto. Turiu pripažinti, kad esmė nuo to nelabai keičiasi, nes ikikariniu laikotarpiu žydų bendruomenė ir žydų religinė bendruomenė buvo vienas ir tas pats”, – pridūrė R.Šimašius.

Anot jo, taip pat patikslintas aiškinamasis raštas: “nustatyta, kad tas įstatymas neturi jokio santykio su restitucija”.

Pagal Vyriausybės parengtą projektą būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, “kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų”, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Izraelio parlamentaras džiaugiasi judančiu žydų turto klausimu

Tags:


Lietuvoje viešinčios Izraelio parlamentarų delegacijos vadovas Zeevas Bielskis (Zejevas Bielskis) sako, kad džiaugiasi pažanga Lietuvoje sprendžiant ilgai strigusį šalies žydų bendruomenės turto grąžinimo klausimą.

“Aš labai džiaugiuosi, kad darome pažangą. Tai yra dešimčių metų senumo klausimas, kuris ilgą laiką buvo labai skausmingas. Bet aš labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė eina į priekį, ir tai bus daroma bendradarbiaujant su vietos žydų bendruomene”, – pirmadienį žurnalistams sakė Izraelio Kneseto parlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Z.Bielskis.

Lietuvos vyriausybė parengė projektą, kuriuo būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.

Paklaustas, ar nemano, kad šio klausimo sprendimą iš dalies stabdė ir tai, kad Lietuvos žydai neturi bendros pozicijos turto grąžinimo klausimu, Z.Bielskis atsakė: “Į detales aš nesileisiu. Man, kaip Izraelio parlamento nariui, yra labai svarbu, kad (…) tai užbaigtume ir žiūrėtume į ateitį”.

“Mes neaptarėme sumų, svarbus yra principas ir teisingumas”, – aiškino Z.Bielskis.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Lietuvos vyriausybė yra nusprendusi, kad pinigais žydų bendruomenei bus grąžinta 113 mln. litų, taip pat jai bus perduoti du pastatai – žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.

Dalį kompensacijos, kuri atiteks nuo sovietų ir nacių nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, 3 mln. litų, numatoma išmokėti greičiau.

Lietuvoje veikiančios žydų organizacijos Vyriausybės siūlymus vertina skirtingai. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky yra sakiusi, jog džiaugiasi, kad Vyriausybė ima spręsti klausimą, tuo metu Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo Moišos Barako teigimu, “projektas yra gėdingas”.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, “kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų”, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...