Energetikos ministerija visuomenei ir rinkos dalyviams pristatė atnaujintą ilgalaikės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriame numatoma, kaip šis sektorius vystytis iki 2030 metų, ir pristatomos plėtros iki 2050 m. kryptys. Jei viskas klostysis, kaip numatyta, projektas svarstyti Vyriausybei bus pateiktas rugpjūčio pabaigoje, o rudens sesijos pradžioje jau gali pasiekti Seimą. Apie tai, kas jau pasiekta ir ko sieksime, kalbamės su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.
Birutė ŽEMAITYTĖ
– Lietuva energetikos strategiją pastarąjį kartą patvirtino 2012 m., bet jau pateiktas ir atnaujintos strategijos projektas. Dėl kokių priežasčių tai daroma ir kokios pagrindinės plėtros kryptys bei tikslai numatyti projekte?
– Energetikos sektorius Lietuvoje ir regione labai greitai keičiasi, jis labai dinamiškas. Pastaraisiais metais įvyko daug pokyčių, ypač atsinaujinančių energijos išteklių srityje, todėl toliau siekdami ambicingų tikslų strategiją atnaujiname. Kita vertus, yra nuostata, kad strategija turi būti peržiūrima ir atnaujinama kas penkerius metus.
Pagrindinis strateginio planavimo laikotarpis yra 2030 metai. Taip pat pateikiame viziją, kaip energetikos sektorius bus plėtojamas iki 2050 m. Esminiai strategijos akcentai – tiekimo saugumas ir patikimumas, energijos kainų konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra. Kadangi manome, kad patirtį, technologijas ir kompetenciją, kuri Lietuvoje sukaupta pastaraisiais metais, turėtume skleisti Europai ir pasauliui, strategijoje atsirado ir skyrius apie inovacijas.
Pagrindinis strateginis projektas, kuris turi būti įgyvendintas per artimiausią dešimtmetį, – sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais. Įgyvendinus šį projektą nebeliks politinės įtampos. Tikslus, kurie buvo keliami iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių srityje, jau pasiekėme ir šiuo metu pagal atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tempus Europoje esame tarp lyderių, tačiau iki 2020 m. ketiname sukurti mechanizmą, kuris leistų papildomai skatinti energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą. Mūsų vizija tokia: nors transportas ir pramonė dar naudos energiją, gaminamą iš kitų šaltinių, iki 2050 m. pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių bendroje energijos išteklių struktūroje sudarytų 80 proc.
Plėtojant vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių reikia kaip įmanoma greičiau apsispręsti dėl kiekių, kurie rinkos sąlygomis turėtų būti papildomai remiami ir skatinami. Didelių pastangų prireiks didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant jos suvartojimą – tai sritis, kurioje mes iki šiol labai atsilikome. Didinti vartojimo efektyvumą skatinsime konkrečiomis priemonėmis. Viena jų – jau vykstanti daugiabučių namų renovacija. Kita priemonė, už kurią atsakome mes, Energetikos ministerija, – viešųjų pastatų renovacija. Deja, tenka prisipažinti, kad dar nė vieno kvadratinio metro nėra renovuota, bet iki metų pabaigos esame suplanavę išjudinti šį procesą.
Be to, turime rasti būdą motyvuoti energijos gamintojus, kad jie laikytųsi energijos vartojimo taupymo politikos. Šiuo metu jie neturi paskatų tai daryti, nes kuo daugiau energijos pagaminama ir patiekiama vartotojams, tuo daugiau jie gauna pajamų.
Nors atnaujintoje strategijoje to konkrečiai neįvardijame, būtinai turime didinti energijos vartojimo efektyvumą modernizuojant gatvių apšvietimą. Šiam tikslui pasinaudosime ES struktūrinių fondų parama. Pokalbių metu merai, savivaldybių administracijų direktoriai pabrėžia, kad šiuo metu esama finansavimo sistema nėra palanki savivaldybėms, norinčioms modernizuoti gatvių apšvietimą, bet esame apskaičiavę, kiek lėšų reikėtų, kad galėtume per keletą metų visoje Lietuvoje pasiekti proveržį – renovuoti visų miestų ir miestelių gatvių apšvietimo tinklus. Tai ne tik padės taupyti energiją – geresnis apšvietimas padidins gyventojų saugumą, todėl būtinai turime stengtis išnaudoti galimybes, kuriomis iki šiol galbūt naudojomės nepakankamai.
– Sprendžiant iš to, kad 2016 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis mažiesiems gamintojams-vartotojams pačių pasigamintą elektros energiją perduoti į elektros tinklus ir esant poreikiui – ją atgauti, o pavasario sesijos pabaigoje Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, kurie pagerina sąlygas norintiesiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, taip pat išplėstas tokių vartotojų ratas, ketinama skatinti mažosios energetikos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą.
– Skatinti elektros energiją gaminančius vartotojus – taip pat vienas iš mūsų prioritetų ir tam strategijoje skiriama nemažai dėmesio. Kol kas patys savo reikmėms energiją gamina ir perteklių atiduoda į bendrą sistemą iš esmės tik entuziastai. Šiuo metu jų yra apie 300. Pagrindai tokiai veiklai plėtoti jau sukurti, tačiau vartotojams tai nėra patrauklu tiek dėl ilgo investicijų atsipirkimo, tiek dėl biurokratinės naštos. Todėl mūsų vizija – sukurti sistemą, skatinančią vartotojus pačius patogiai pasigaminti savo poreikiams reikalingą elektros energiją. Jai pradėjus veikti iki 2020 m. planuojame, kad gaminančių vartotojų skaičius pasieks 34 tūkst., o 2030 m. – net 500 tūkst.
Kai kas sako, kad tokie mūsų tikslai pernelyg ambicingi, bet mes dirbame kompleksiškai ir iki šių metų pabaigos tikimės sukurti vartotojams palankų bei realios naudos duodantį skatinimo modelį. Reikia pabrėžti, kad smulkioji elektros energijos gamyba yra ateitis, ji smarkiai pakeis tradicinę energetiką. Mes norime jau dabar padėti tvirtus pagrindus šiai ateities energetikai.
Pavyzdžiui, dabar norint ant savo namo stogo pasistatyti saulės elektrinę, kuri gamins energiją savininko reikmėms, o kai jos bus per daug – atiduoti į tinklą ir pasiimti tuomet, kai jos reikia, leidimams suderinti sugaištama vidutiniškai 150 dienų, o dažnai tai užtrunka dar ilgiau. Mūsų tikslas – pasiekti, kad tai truktų 4–5 savaites ir vyktų beveik automatiškai.
Kitas dalykas – tai turi būti patrauklu vartotojui finansiškai. Tai turėtų lemti ne tik technologinės naujovės, kurios atpigina įrangą. Mes kalbame apie tai, kad vartotojas, kuris šiuo metu turi iškart sumokėti visą įrangos ir sistemos įsirengimo kainą (o investicija yra didelė, siekianti 5–6 tūkst. eurų, ir ne kiekvienas, ypač mažasis vartotojas, gali tiek skirti), galėtų ją įsigyti, pavyzdžiui, išperkamosios nuomos būdu. Tokiu atveju pasigaminti atsinaujinančios elektros energijos savo reikmėms gali kainuoti netgi pigiau, negu pirkti ją iš tinklo. Galvojame ir apie kitus skatinimo būdus, kad įdiegti šias sistemas būtų kuo paprasčiau, o vartotojams, kurie nori patys gaminti elektrą, – patraukliau.
Be abejo, tai labiausiai tinka individualiems namams, bet galvojame ir apie daugiabučius, nes techninės galimybės yra. Rudenį prasidės diskusijos, ką reikėtų padaryti, kad daugiabučių gyventojams būtų lengviau tapti gaminančiais elektros energiją vartotojais. Žinoma, tai priklausys ir nuo namo bendruomenės noro, bet skatinimo modelis turės būti palankus ir jiems.
– Grįžkime prie globalių dalykų. Koks vaidmuo ateityje numatomas SGD terminalui apsirūpinant energijos ištekliais ir maksimaliai išnaudojant jo galimybes?
– SGD terminalas labai svarbus tiek strategiškai tiekimo saugumo požiūriu, tiek užtikrinant konkurenciją. Kuo daugiau yra tiekimo šaltinių, tuo daugiau esama galimybių turėti konkurencingą dujų kainą. ES kelia tikslą, kad valstybės turėtų prieigą bent prie trijų alternatyvių tiekimo šaltinių. Mes tuo keliu ir einame – turime tradicinį dujų tiekimą vamzdynais, SGD tiekimą per Klaipėdos terminalą ir įgyvendiname Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektą.
Intensyviai kalbamės su kaimynais, kaip visas regionas galėtų kuo efektyviau išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūrą, ir mūsų tikslas yra sukurti sėkmingai veikiančią regioninę dujų rinką. Kol kas kalbamės apie galimus konkrečius techninius sprendinius, kokios infrastruktūros reikėtų, bet akivaizdu, kad Klaipėdos SGD terminalas, kaip instrumentas dujų kainai mažinti, jau pasiteisino. Pavyzdžiui, dar metų pradžioje nelabai drąsu buvo prognozuoti, kad gamtinės dujos bus tiekiamos iš JAV, o dabar tai jau tapo faktu – turime du kontraktus ir artimiausiais mėnesiais mus pasieks pirmosios dujos iš JAV. Ir tai nėra politinis tiekimas. Jis vyks konkurencijos sąlygomis, vadinasi, tiekėjai iš JAV, net įvertinę transportavimo išlaidas, sugeba konkuruoti su tradiciniu gamtinių dujų tiekimu vamzdžiais. Tai esminis proveržis ir labai svarbi žinia mūsų vartotojams.
Siekiant užtikrinti konkurencingą ir patikimą gamtinių dujų tiekimą Lietuvai strategiškai svarbu užtikrinti SGD terminalo veiklos ilgalaikį tęstinumą. Terminalo išpirkimas yra vienas iš racionalių sprendimų. Turime kontraktą iki 2024 m., bet manau, jog sprendimus priimti reikia anksčiau, kad infrastruktūros išlaikymo sąnaudos būtų kuo mažesnės. Laivui-saugyklai išpirkti yra visi teisiniai ir finansiniai mechanizmai, tai galime padaryti ir tai siūlome strategijoje.
– Pakalbėkime apie atominę energetiką. Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas atnaujintoje energetikos strategijoje neminimas. Jis įšaldomas ar jo apskritai atsisakoma?
– VAE projektas nebus plėtojamas. Viena iš priežasčių – šiuo metu Europoje tokių projektų sėkmės pavyzdžių nėra daug. Kita priežastis – mūsų šalies Vyriausybė yra priėmusi politinį sprendimą, kad ši energetikos sritis neturėtų būti plėtojama.
– Vis dar tęsiasi Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo darbai, kėlę nemažai problemų. Kokia padėtis dabar? Kaip jie bus finansuojami po 2020 m., kai baigsis ES parama?
- IAE uždarymas tikrai kėlė nemažai vadybinių problemų ir iššūkių, nes niekas neturi patirties, – tai pirmas pasaulyje uždaromas objektas, kuriame veikė tokio tipo reaktorius. Tačiau dabar mes jau matome akivaizdžią pažangą. Tai rodome ir tai mato Europos Komisija. O dėl to, kad finansavimas būtų tęsiamas, derėsimės. Tam turime teisinį pagrindą, nes prie mūsų stojimo į ES sutarties yra atskiras protokolas, kuriame nustatyta, kad IAE uždarymui turi būti užtikrinta adekvati ES parama. Juo remdamiesi jau dabar kalbamės su įvairių Bendrijos institucijų atstovais, juo remsimės ir derėdamiesi dėl papildomų lėšų IAE uždarymui finansuoti kitoje finansinėje perspektyvoje po 2020 m. Akcentuojame pasiektą pažangą ir pateiksime konkrečių argumentų, kad visa Europa suprastų, jog Lietuvai vienai IAE uždarymo kaina yra nepakeliama našta. Tai europinio lygio projektas ir be adekvačios ES paramos sėkmingas ir savalaikis IAE eksploatavimo nutraukimas yra nepasiekiamas.
– Pastaruoju metu jūs susitinkate su įvairių energetikos sektorių atstovais. Kokių pasiūlymų sulaukiate, ką jie siūlo įrašyti į atnaujintą energetikos strategiją?
– Strategijos projektą rengėme ministerijoje, todėl šie susitikimai – gera proga pasikonsultuoti su įmonėmis ir asociacijomis bei išgirsti jų nuomonę, rūpesčius ir lūkesčius dėl Lietuvos energetikos sektoriaus ateities, kartu aptarti sistemines energetikos sektoriaus problemas, kurias reikia spręsti, net jei jos neįrašytos strategijoje. Kai kurie mūsų siūlomi dalykai jiems atrodo pernelyg progresyvūs, bet išgirstame ir labai konkrečių pasiūlymų bei pastabų. Visa tai bandysime įvertinti ir tai, kas atitinka strategijos viziją, įtrauksime.
Pavyzdžiui, viena iš problemų, kurias reikia spręsti, – valstybinio ir privataus sektoriaus santykis energetikoje ir aiškesnis dalyvavimo reglamentavimas. Kitas klausimas, kurį jie kelia, – ar realus atsinaujinančių energijos išteklių ir dujų panaudojimo santykis atskiruose sektoriuose.
Be abejo, kiekviena asociacija, kiekviena įmonė turi savo interesų ir bando juos išdėstyti, tačiau mes turime pasiekti visiems priimtiną susitarimą, kaip plėtosime energetikos sektorių artimiausiu laikotarpiu ir tolimesnėje perspektyvoje. Todėl šios konsultacijos skirtos ne tik tam, kad išgirstume vieni kitus, bet ir kad kartu sudėtume svarbiausius sektoriaus plėtros akcentus.
Loading ...