Kodėl vis daugiau lietuvių sunkiai užtarnautų savaitgalių poilsį noriai keičia į brovimąsi pro brūzgynus, braidžiojimą po dumblą, skaudžiai nutrintas ar nudaužytas kojas?

Vaiva SAPETKAITĖ

Saulėtą ir šiltą rugsėjo 19-ąją surengtas trečia­sis birutiečių žygis, skirtas Didžiosios kunigaikštienės Birutės vardo ulonų batalionui suteikimui paminėti, nebuvo išimtis. Maž­daug 500 iš visos šalies į Alytų susirinkusių žy­gei­­­vių bandė savo ištvermę ir skausmo ribas 26 ir 40 kilometrų trasose. Pirmuoju atveju tai yra tas pats, kaip iš Vilniaus pėsčiomis nueiti į Tra­­kus, o antruoju – kaip iš Lazdijų nukeliauti į Ma­­­rijampolę.Nors vargiai pamatysi taip keliaujančiųjų iš Vi­l­niaus į Trakus, nemažai daliai lietuvių tai bū­tų juokas. Tik rudenėjančio miško keliukais ir ža­lumos dar nepraradusiais laukais eiti kur kas maloniau nei asfaltu. Kai žygeivis ne žygeiviui pasako, kad ruošiasi įveikti 30 ar 50 kilometrų trasą, dažniausiai su­lau­kia skeptiško žvilgsnio ir klausimo, kam to rei­kia, perfrazuoto iš „Ar tu kvailas?“ Juk iš taš­ko A patekti   į tašką B yra ir paprastesnių būdų.

Iš tiesų, kodėl tiek daug įvairaus amžiaus, pro­­fesijų ir fizinio pasirengimo žmonių ryžtasi tokiam laisvalaikiui? Reikia pripažinti, kad žy­giuojantieji pirmą kartą dažnai nestokoja naivumo ir savo jėgų pervertinimo. Žvelgiant iš šono vaikštinėti po gražią gamtą su daugybe potencialių draugų, kartu neretai paminint kokią nors Lie­tuvos istorijai svarbią datą, atrodo šaunu. Ta­čiau kai po keleto kilometrų sunkios kuprinės petnešos skaudžiai įsirėžia į pečius, o batai nu­trina pirmąsias pūsles, dažniausiai nuo to pa­sveiks­tama.Dažną labiau patyrusį žygeivį kaip tik motyvuoja valios ir fizinės ištvermės išbandymas. Vis dėlto nemenkas iššūkis nueiti porą dešimčių ki­lo­metrų, kai ant kojų veriasi žaizdos arba nuo sau­lės svaigsta galva.

Kita viliojanti priežastis – pės­čiųjų žygiai yra puiki galimybė išlįsti iš savo ribotų pasaulėlių ir geriau pažinti Lietuvą. Retas kuris šiaip sugalvotų trenktis į Alytų, kad pasivaikš­čiotų po jo apylinkes, dėl atsiveriančios pa­noramos į Nemuno vidurupio slėnį kartųsi į Aly­taus piliakalnį ar prisėstų pažiopsoti į Baltosios rožės miesto fontanus. Pastaraisiais metais šalies miestai atsinaujino ir išgražėjo, tad Lietuvoje paganyti akis yra į ką. Ne mažiau traukia ir socialinis aspektas bei vienijantis bendruomeniškumo jausmas. Netgi už­simezga ne vienus metus gyvuojančios žygių draugystės, t.y. su kai kuriais bičiuliais susitinkama, kartu keliaujama tik pėsčiųjų žygiuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Penktadienio vakarą Vilniaus „Neste Oil“ degalinėje finišavo VšĮ „Saugus ratas“ surengtas ekonominis žygis automobiliais „EKO 2014“, kurio maršrutas šįkart driekėsi bendro naudojimo keliais Vilnius – Šalčininkai – Eišiškės – Varėna – Marcinkonys – Druskininkai – Vilnius.

Tai buvo jau vienuoliktasis toks žygis jų istorijoje, o jame dalyvavo ne tik daugelis senbuvių, besistengiančių nepraleisti nė vieno tokio renginio, bet ir būrys debiutantų, tegu iškart ir nesimėgavusių pergalės šampanu, tačiau, kaip jie patys teigė, užsikrėtusių taupaus vairavimo pamokomis ir išsivežusių iš renginio kuo geriausius įspūdžius.

Pamokos nenuėjo veltui

Pasibaigus vienuoliktajam taupumo raliui daugiausiai sveikinimų susilaukė automobilių sporto mėgėjams gerai žinomas alytiškis Ąžuolas Žadeika, paskutiniais metais greitąsias trasas iškeitęs į ekonominius ralius, o kovas dėl sekundžių – į varžytuves dėl sutaupytų kuro gramų. Ąžuolas dalyvavo daugumoje jau įvykusių ekonominių žygių, yra laimėjęs taupumo varžytuves klasėje, tačiau jam dar nė karto nėra pavykę laimėti absoliučios įskaitos.

Atvertus antrojo ralių egzistavimo dešimtmečio pirmąjį puslapį nugalėtojų galerijos pirmoje eilutėje pagaliau atsidūrė Ą. Žadeikos ir penktadienį jam talkinusios „Alytaus naujienų“ žurnalistės Indrės Mikelionytės-Pranculevičienės pavardės.

„Šio momento teko laukti ilgokai, ilgiau nei greitajame ralyje, – aukštai keldamas žygio absoliutiems laimėtojams skirtą Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ įsteigtą pereinamąjį prizą džiaugėsi Ą. Žadeika. – Kartu su Indre nepadarėme nė vienos klaidos, o visą 334 kilometrų ilgio maršrutą su „Renault Captur“ automobiliu, kurio ratus suko 1,5 litro darbo tūrio variklis, įveikėme sudeginę tik 9,040 litro dyzelino arba 2,71 litro 100 km. Džiugu, kad mums pavyko pagerinti net šio miesto visureigio gamintojų deklaruojamas vidutines 3,4 litro degalų sąnaudas 100 km užmiesčio kelių“.

Pagrindinis tokių ekonomiškumo žygių organizatorius Valdas Juozas Vilūnas, apdovanodamas žygio nugalėtojus bei prizininkus sakė, jog tuo stebėtis nederėtų, nes jau ne pirmas kartas, kai nuolatiniai žygių dalyviai pateisina ir net viršija gamintojų lūkesčius. O svarbiausia, pasak V. J. Vilūno, kad šio renginio dalyviai ir nemenkas būrys jų pasekėjų net ir kasdien miestų gatvėmis ar užmiesčio keliais suskato važinėti gerokai taupiau, kas turi nemenkos įtakos ne tik jų pačių piniginei, bet ir mus visus supančiai aplinkai, kuri tokiu būdu mažiau teršiama.

Ą. Žadeika su I. Mikelionyte-Pranculevičiene į Alytų išsivežė ne tik pagrindinį prizą, bet ir ED4 klasės nugalėtojų diplomus bei „Goodyear“ atstovų Lietuvoje žygio laimėtojams skirtą labai praktišką dovaną – naujausių „Goodyear EfficientGrip Performance“ padangų, pelniusių vienus iš aukščiausių įvertinimų pagal Europos padangų ženklinimo tvarką – A klasės sukibimą su šlapia danga ir B klasės pasipriešinimą riedėjimui, komplektą.

Teoriją siejo su praktika

Antri ir šioje masiškiausioje klasėje, ir bendroje įskaitoje liko „Peugeot 308“ vairavę Gytis Jasiukaitis su Vitalijumi Eidimtu, sudeginę 2,9 litro dyzelino 100 km kelio.

Pergalę EH arba hybridinių automobilių klasėje ir trečiąją absoliučios įskaitos vietą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas su Vidu Žurauliu, vairavę „Toyota Prius“, kurio 1,5 litro darbo tūrio variklis 100 km kelio tenkinosi 3,05 litro kuro daviniu.

Automobilių transporto problemas gvildenantis mokslininkas buvo patenkintas renginiu ir pasiektu rezultatu. Jo nuomone tokie ekonominiai ar ekologiniai žygiai turi būti visokeriopai skatinami bei propaguojami, per juos atkreipiant visuomenės dėmesį į protingą, saugų ir taupų automobilių eismą.

Praeityje dviejų tokių žygių nugalėtojas Stasys Grigaliūnas su jam talkinusiu Laurynu Čapliku šįkart neiškovojo prizinių vietų nei absoliučioje įskaitoje, nei masiškiausioje automobilių klasėje, tačiau didžiavosi su šeimyniniu septynviečiu „Peugeot 5008“, kurio ratus suko 1,6 litro darbo tūrio variklis, pasiekę 4,32 litro dyzelino 100 km sąnaudas.

„Jei kelionės kaštus dalintumės septyniese, jie būtų mažesni nei važiuojant elektromobiliu“, – juokavo S. Grigaliūnas.

Nenusiminė ir prieš dvejus metus vykusio analogiško žygio laimėtojai Žilvinas Babenskas su Audriumi Gružinsku, šįkart likę septinti bendroje įskaitoje ir penkti klasėje, džiaugėsi ir daug ekonominio vairavimo pamokų gavę šeimyninis DELFI portalo Auto rubrikos redaktoriaus Tado Markevičiaus ir žmonos Akvilės ekipažas.

Tik keli gramai degalų nuo absoliučios įskaitos prizininkų pakylos skyrė Gintarą Kaukėną su Ramūnu Fetingiu („Kia Rio“), kurie šventė pergalę ED3 klasėje, bei nuolatinius tokių žygių dalyvius Renaldą Gabartą su Linu Butkumi (penkta vieta bendroje įskaitoje ir trečia ED4 klasėje).

Bene atkakliausia kova vyko E1 klasėje, kur pergalę šventė šeimyninis Jurgio ir Alinos Paplaičių ekipažas, vairavęs „Mitsubishi Space Star“ ir 334 km ilgio žygyje sudeginęs tik 30 gramų mažiau degalų už pagrindines varžoves – „Lietuvos ryto“ ir „Verslo žinių“ žurnalistes Iloną Steponėnę ir Diną Sergijenko, kurios vairavo naujausią „Nissan Note“.

Trečią vietą šioje klasėje iškovojo dar vienas damų – Augustės Miliūtės ir Justės Šataitės ekipažas su „Fiat 500“, kuriame sumontuotas itin ekonomiškas 0,9 litro darbo tūrio variklis.

Nauji žygio akcentai

Vienuoliktajame ekožygyje galėjai pastebėti ne tik naujų veidų, bet ir naujų akcentų.

Vienintelį šiame žygyje visais keturiais ratais varomą „Toyota Urban Cruiser“, kuriame sumontuotas 1,4 litro darbo tūrio variklis, vairavo Povilas Taletas ir Julija Jadzevičiūtė, kurie džiaugėsi antrąja vieta ED3 automobilių klasėje.

Tačiau tiek varžovų, tiek renginio žiūrovų akį šįkart bene labiausiai traukė pirmą kartą eko žygiuose dalyvavęs „Chevrolet Volt“ elektromobilis, turintis elektrinį ir 1,4 litro benzininį motorus. Vienintelė tokia transporto priemonė tarp 20 žygio dalyvių nesivaržė, o jo kuro sąnaudos – 5,09 litro 100 km.

„Šie rodikliai – neįprastai dideli mūsų automobiliui, – sakė šiauliečiai, „Duomenų centro“ atstovai Remigijus Laurutis ir Eugenijus Andrulis. – Elektromobilis skirtas važinėjimui mieste, o žygyje akumuliatorių baterijas papildyti buvo vienintelė proga Druskininkuose, kai dalyviai pietavo „Medūnos“ viešbutyje.

Nepaisant to šiauliečiams patiko renginio idėja ir ypač maršrutas.

„Su šiuo prieš trejus metus pagamintu elektromobiliu, kurį pasigabenau iš JAV, jau nuvažiavau 40 000 kilometrų ir kasdien juo važinėju iš užmiesčio į darbą ir atgal. Per naktį įkraudamas jo baterijas sunaudoju elektros energijos vos už 4 litus, o už šią sumą be jokių rūpesčių mieste nuvažiuoju 50 kilometrų arba apie 80, jei tenka važiuoti ir užmiestyje. Kadangi mūsų įmonė inovatyvi visose srityse, todėl ir su šiuo automobiliu stengiuosi propaguoti bei skatinti ateities technologijas“, sakė R. Laurutis.

Algimanto BRAZAIČIO nuotraukos

Ekonominio žygio spaudos centras – Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“

Tel./Faks: 8 (5) 230 57 25

Mob. 8 (612) 93662

A. Brazaičio nuotr.

„Tokio tipo ekonominiai žygiai, kuriuose varžosi ne lengvieji automobiliai, o krovininiai, Lietuvoje dar didelė naujiena, – sako varžybų direktorius Valdas Juozas Vilūnas. – Šias ir panašias priemones, o kartu ir vairuotojų mokymą važiuoti taupiai visokeriopai skatina ir nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Renginio organizatoriai dėkingi prekybos tinklui IKI, kurio vadovai noriai atsiliepė į kvietimą ir padėjo surengti šį žygį, kurį ko gero tiksliau reikėtų vadinti ekonomiškumo varžybomis“.

Šiame žygyje, kurio maršrutas drieksis 405 kilometrus asfalto keliais, dalyvaus iki dešimties šio prekybos tinklo „Volvo FM12 ir „Volvo FH16“ vilkikų, atitinkančių Euro 4 ir Euro 5 reikalavimus, su priekabomis bei puspriekabėmis, kurių svoris kartu su vežamais kroviniais svyruos nuo 16 iki 25 tonų. Šį maršrutą žygio dalyviams teks įveikti ne įprastu keliu, kuriuo jie kasdien veža prekes IKI prekybos tinklo parduotuvėms, o važiuojant automagistrale, krašto ir vietiniais keliais, o į Vilnių grįžtant per Uteną.

Tikslų maršrutą žygyje dalyvaujantys vilkikų vairuotojai sužinos tik starto vietoje – Trakų rajono Dėdeliškių kaime (šalia Didžiulio ežero) esančioje „Statoil“ degalinėje, kur žygio komisaras vilkikų bakus sklidinai užpildys degalais ir juos užplombuos. Vilkikų vairuotojai startuos 10 minučių intervalu, kad žygio metu jie nesinaudotų vadinamomis „oro kišenėmis“ važiuodami vienas paskui kitą ir tokiu būdu sutaupydami degalų.

Varžybų dalyviai finišuos tos pačios dienos vakarą sostinės Eišiškių plente esančioje „Statoil“ degalinėje, kur nusekę degalų bakai vėl bus sklidinai pripildyti ir kur paaiškės realios kuro sąnaudos.

„Pagrindinis kriterijus, lemsiantis nugalėtoją, kuro sąnaudos, sunaudotos vienam tonkilometriui, – sako žygio vadovas ir vyriausiasis komisaras Remigijus Dermantas. – Mat renginyje dalyvaus ne tik skirtingų modifikacijų vilkikai, bet jie temps ir ne vienodo svorio krovinį, o sunkiau pakrautam sunkvežimiui natūraliai reikia ir daugiau degalų“.

Dar labiau paryškinti vairuotojų meistriškumą, kaip pagrindinį tokių ekonomiškumo varžybų faktorių, turėtų ir ta aplinkybė, jog į visų vilkikų degalų bakus bus pilamas vienodas Arktinis A2 klasės, D Fortis dyzelinas. Jis, pasak „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ pardavimų svarbiems verslo klientams vadovo Martyno Petrulio, ne tik įtakoja mažesnes degalų sąnaudas, bet ir padeda tausoti aplinką, o tuo pačiu – ir žmonių sveikatą. Be to, žiemą neužšąla iki minus 32 laipsnių.

Žygio organizatoriai teigia nesuklydę ir rinkdamiesi datą. Vasarą be abejo tokie renginiai malonesni akiai, tačiau surengti realiomis žiemos sąlygomis jie tikresni, o pasiekti rezultatai labiau atspindi ne tik realų vilkikų „apetitą“ degalams, bet ir vairuotojų gebėjimą laiku, bet kokiomis sąlygomis ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis pristatyti krovinį į vietą.

„Ekonomiškas vairavimas įgauna vis didesnę reikšmę itin didele konkurencija pasižyminčiame krovinių vežimo versle. Vairuotojas, laiku ir su nedidelėmis degalų sąnaudomis pristatantis krovinį užsakovui, – didžiausias su transportu susijusių įmonių turtas, – teigia prekybos tinklo IKI transporto skyriaus vadovas Kęstutis Maldžius. – Todėl mielai atsiliepėme į renginio organizatorių kvietimą, o šios varžybos, tikiuosi, taps geriausiu praktiniu egzaminu mūsų vairuotojams, baigusiems ekonominio vairavimo kursus, kuriuos mes rengiame padedami „Volvo“ atstovų.“

Šiandien baigiasi visą vasarą trukęs „Didysis žygis po Baltijos šalis 2012“. Šeštą kartą surengtas kelionių projektas, skirtas Baltijos šalių turizmo populiarinimui, sudomino ne tik gintarinio pajūrio gyventojus, bet ir kitų šalių keliautojų.
Projektui skirtoje svetainėje per visą laikotarpį iš viso užsiregistravo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Beveik 10 proc. jų aplankė visus 30 rekomenduotų turistinių objektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir iš viso įveikė apie 2 tūkst. km. Vyriausias žygeivis buvo 68 m. latvis, jauniausias – aštuonerių Nojus iš Lietuvos.
„Tai – vienas sėkmingiausių ir labiausiai pasiteisinusių tarptautinių kelionių projektų. Kasmet augantis keliautojų po Baltijos šalis skaičius džiugina ir skatina toliau tęsti šią iniciatyvą, kuri padeda savo ir kaimyninių kraštų lobius atrasti asmeniškai, ne tik iš turistinių lankstinukų ar nuogirdų. Ypač džiaugiamės tais entuziastais, kurie šiame projekte dalyvauja jau ketvirtą ar penktą kartą. Vadinasi, mažose Baltijos šalyse vis dar yra, ką atrasti ir pažinti, o gerų atostogų ir įspūdžių tikėtis galima ne tik tolimuose egzotiniuose kraštuose“, – džiaugiasi Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Žygeiviai ne tik aktyviai keliavo po Baltijos šalis, bet ir dalinosi savo įspūdžiais, komentarais, kūrė nuotraukų galerijas, diskutavo internetinėje erdvėje. Nemažai daliai keliautojų didžiojo žygio kataloge rekomenduojamos net ir savo krašto vietos buvo tikras atradimas.
Lankomiausi objektai Lietuvoje buvo Krekenavos regioninio parko lankytojų centras, L. Šepkos drožinių ekspozicija Rokiškio krašto muziejuje, apžvalgos ratas prie Zaraso ežero ir karstinė įgriuva Karvės ola. Iš viso projektų dalyviams buvo siūloma aplankyti po 10 vertingų istorinių, gamtos ir architektūrinių objektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Didžiojo žygio po Baltijos šalis laimėtojas bus išrinktas rugsėjo 12 d. Vilniuje. Jam atiteks pagrindinis prizas – skrydis dviems į pasirinktą Europos miestą su nakvyne 4-ių žvaigždučių viešbutyje. Kiti aktyviausi dalyviai bus apdovanoti kelionėmis į pasirinktą Baltijos šalies sostinę, tad vėl galės leistis į keliones.

"Veido" archyvas

Aktyvų turistinį sezoną Estijoje pradeda naujų lankytinų objektų, muziejų, mokslo populiarinimo centrų pristatymai visuomenei – šios šalies muziejai plačiausiai atvers duris lankytojams Muziejų naktį, gegužės 14-ąją.

Naujausias Estijos turizmo objektas – Tartu mokslo populiarinimo centras AHHAA – žada staigmenų įvairiausio amžiaus ir patirčių lankytojams. Vienintelis mokslo populiarinimo centras trijose Baltijos šalyse aktyviai bendradarbiauja su senuoju Tartu universitetu ir pirmasis Estijoje pristato keturmatį kiną, įdomiosios fizikos ir chemijos bandymų vietų. Dar 1997 metais įkurtas centras sulaukė daugiau kaip milijono lankytojų, nors iki šiol neturėjo nuolatinių namų, kol šįmet Tartu centre buvo baigtas statyti kosminio stiliaus pastatas su keletu kupolų, po vienu iš kurių įrengtas šiuolaikiškiausias Baltijos šalyse sferinis planetariumas ir žvaigždžių teatras.

Lankytojai galės išbandyti ir įvairių įrenginių, patirti ir ekstremalių įspūdžių, pavyzdžiui, minant dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kylant lynais į 30 metrų aukštį ir krentant laisvuoju kritimu, taip pat klaidžiojant veidrodiniame labirinte. Naujuose savo namuose Tartu mokslo centras tikisi per metus sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų iš visos Estijos ir kitų šalių.

Ne mažiau įspūdžių turėtų suteikti ir naujas Estijos kelių muziejus, įkurdintas 1863 m. pastatytoje Varbuso arklių pašto stotyje. Kitapus kelio įrengtoje istorinėje kelių ekspozicijoje pristatomi Estijos ir Livonijos kelių ruožai – keliaudami raisto takais, vieškeliais, grindiniu, medinėmis trinkelėmis ir pagaliau – asfaltu, lankytojai gali puikiai pajusti skirtingų šimtmečių dvasią.

Muziejaus ekspozicija baigiasi įvairių dešimtmečių sunkiosios kelių technikos pavyzdžiais, kurių gausu šiame turtingame muziejuje. Šalia esančiame eismo miestelyje galima pavairuoti tikroviškus elektrinius automobilius, išbandyti pusiausvyrą ant neįprastos formos dviračio, pasivažinėti paspirtukais ir netgi patogiai riedėti restauruotu prieškariniu raudonu autobusu.

Šių metų Europos kultūros sostinė Talinas siūlo svečiams užsukti į tikru pasididžiavimu tapusį Estijos jūrų muziejų, esantį prie Didžiųjų vartų į Talino senamiestį. Vienas turtingiausių Europoje jūrų tematikos muziejus veikia jau daugiau kaip 75 metus, o keturiuose senovinio bokšto aukštuose lankytojai gali susipažinti su estų laivų ir valčių statybos tradicijomis, uostais, laisvų navigacijos įranga, švyturiais. Dėmesio verta unikali laivų modelių kolekcija, tarp jų ir didžiausias burlaivio modelis bei ypatingas giluminio nardymo kostiumas. Galima apžiūrėti ir 1994 m. tragiškai nuskendusio keleivinio kelto “Estonia” modelį. Užkopę ant bokšto stogo, muziejaus lankytojai turi progos pasigrožėti į Talino uostą įplaukiančiais laivais ir senamiesčio stogų kreivėmis.

Toliau vykstant šiaurine Estijos pakrante, keliautojų laukia viduramžių Rakverės pilis su senaisiais savo gyventojais – energinga pilies raktininke, paslaptingais vienuoliais, gydytoju barzdaskučiu, budeliu, siaubo kambario gyventojais ir net pabuvoti pragare. Patekus į Viduramžių pasaulį, galima aktyviai dalyvauti kasdieniame pilies gyvenime – erdviame kieme pašaudyti iš lanko, dalyvauti riterių turnyruose, susiremti kardų kautynėse, pilies kieme pasigrožėti naminėmis ožkomis, pajodinėti ant arklių, užsukti į kankinimų kambarį, patiems pasigaminti parako ir išgirsti senovinės patrankėlės šūvį.

Išvykus iš Rakverės pilies pro ilgiaragio jaučio – tauro – bronzinę skulptūrą patogiausia vykti toliau į rytuose esančią Kohtla kasyklą-muziejų. Dešimtmetį neveikiančiose degiojo skalūno kasyklose estai įkūrė vieną iš įdomiausių ir originaliausių lankytinų vietų Estijoje. Muziejumi virtusiose šachtose pasakojama apie svarbiausios Estijos žemės gelmių dovanos – degiojo skalūno gavybą ir naudojimą.

Keliasdešimties metrų gylyje esančios drėgnos kasyklos tęsiasi ilgus kilometrus, todėl gidas pataria nenuklysti į šalutinius kelius ir būtinai pasišviesti ant šalmų esančiais prožektoriais. Įdomu, kad kasyklose dar veikia senoji technika – skalūno atskėlimo, kasimo, padavimo į viršų, vėdinimo įrenginiai. Geležinkeliu važinėja požeminis traukinukas, veždavęs darbininkus, o dabar – ekskursijas.

Tarp naujų muziejų Estijoje garsėja ir senoviniame bokšte Paidėje įrengtas Laiko centras “Vitenštainas”. Aštuoniuose bokšto aukštuose kylant liftu galima išlipti vis kitame amžiuje – nuo pačių seniausiųjų proistorės epochų kilti į viduramžius, pašto karieta apkeliauti Estijos dvarus, gyvulių vagone dundėti į sovietinio kalėjimo stovyklą, pagyventi niūriomis sovietmečio realijomis ir pagaliau išlipti Baltijos kelio ir Estijos nepriklausomybės salėje.

Šiuos ir kitus objektus – iš viso dešimt lankytinų vietų Estijoje iki rugsėjo vidurio siūlo aplankyti penktasis trijų Baltijos šalių turizmo projektas “Didysis žygis po Baltijos šalis”. Žygio dalyviams bilietai į minėtus objektus kainuos pigiau, be to, projekto laimėtojų laukia vertingos dovanos.

Jau startavusį “Didįjį žygį po Baltijos šalis”, skatinantį vidaus turizmą ir keliones po kaimynines šalis, įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos ūkio ministerijos, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.

BFL

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos bendradarbiaudamas su Latvijos turizmo plėtros agentūra (TAVA) ir Estijos turizmo plėtros agentūra Enterprise Estonia, penktą kartą organizuoja turistinį projektą „Didysis žygis po Balitijos šalis“. Tai nuostabi galimybė Baltijos valstybių gyventojams daugiau sužinoti apie 30 įvairių turizmo objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir laimėti vertingų prizų. Šiais metais trijų Baltijos šalių projektas vyks nuo gegužės 5-tos iki rugsėjo 15-tos dienos.

„Didysis žygis po Baltijos šalis“ vyksta jau penktą kartą. Juo siekiama populiarinti keliones į Baltijos šalis, daryti jas įdomesnėmis, padėti atrasti ir susipažinti su išskirtiniais turistiniais objektais tiek namuose, tiek kaimyninėse šalyse. „Projektas organizuojamas taip, kad susipažinimas su dar neatrastais ar pamirštais turistiniais objektais Baltijos šalių gyventojams būtų edukacinio ir pramoginio pobūdžio. Kelionių projektas kiekvienais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Baltijos šalys yra lengvai pasiekiamos. Jums nereikia tolimų skrydžių, kad patirtumėt pozityvių emocijų ir jaudinančių nuotykių tiek keliaudami individualiai, tiek su draugais ar su šeima. Didysis žygis po Baltijos šalis yra toks projektas, kuris įkvepia mus pažinti kaimynines šalis ir  skatina varžytis su kitais projekto dalyviais“, – sako Raimonda Balnienė.

Projekto dalyviams siūloma įvairiausių susipažinimo su kaimyninėmis šalims būdų ir formų – lankyti ir pamatyti istorines vietas, išgyventi nuotykių arba atsipalaiduoti su visa šeima grožintis puikiais natūraliais kraštovaizdžiais.

Dalyviai bus įtraukiami į foto medžioklę, kurios metu reikės aplankyti ir nufotografuoti objektus, kurie bus publikuojami kampanijos leidinyje. Medžioklės reikalavimas yra iki rugsėjo 15-tos dienos nukeliauti į kaip įmanoma daugiau vietų. Laimėti prizus galima įkeliant nuotraukas į interneto svetainę www.greatbaltics.eu. Dalyviai, aplankę ne mažiau kaip 3 objektus ir įkėlę 9 nuotraukas, jau turės galimybę laimėti vertingus prizus.

Šiais metais projektas turi savo globėją. Tai populiarus Latvijos dainininkas Lauris Reiniks. „Būdamas užsienyje, visuomet sakau, kad esu iš mažytės, bet gražios Latvijos. O Latvija nėra vienintelė Baltijos krantų gražuolė, nes turi dvi nuostabias seses – Lietuvą ir Estiją. Visos Baltijos šalys – unikalios ir išskirtinės. Tai verta pamatyti. Aš laimingas, kad mano muzika jungia jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones visose trijose Baltijos šalyse, o tai puikiai susišaukia su projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ idėja. Mano pirmoji baltiška daina buvo linksmoji Aš Bėgu / Es skrienu / Ma jooksen, kur veiksmas vyksta Latvijos kaime. Dabar žmones džiugina romantiška miesto daina Pasaka / Pasakā  / Linnamuinasjutt. Video klipas šiai dainai buvo filmuojamas Rygoje, Taline ir Vilniuje. Taigi, mano palinkėjimas skambėtų šitaip: „Džiaugsmingai skriekime per pasakiškas Baltijos šalis! Džiaugiuosi, kad mes – kaimynai. Burkimės draugėn ir susipažinkime dar artimiau!“ – kviečia Lauris Reiniks.

Latvijoje turistai kviečiami aplankyti Juodalksnių pelkės lieptą Kemerių nacionaliniam parke, Rygos automobilių muziejaus Bauskės filialą, Karostos karinio jūrų uosto kalėjimą, „Laumu“ gamtos parką, Gulbenės–Alūksnės siaurąjį geležinkelį, Mini zoologijos sodą „Dobuļi“, Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvę, Vijciemo kankorėžių džiovyklą, Cėsių pilies ir dvaro kompleksą ir Lėlių galeriją su miniatiūrine karalyste.

Estijoje turistams siūloma aplankyti šiuos turistinius objektus: Estijos kelių muziejų, Wittensteino istorijos centrą, Estijos jūrų muziejų, Maarja-Magdaleena gildiją, Ilonos stebūklų šalį, Läänemaa muziejų, Vaemlos vilnų fabriką “Hiiu Vill“, AHHAA mokslo centrą, Rakverės pilį, Servos švyturį ir Kohtla-Nõmme kasybos parką.

Lietuvoje turistai kviečiami į Arklio muziejų, Energetikos ir technikos muziejų, Grobšto įlanką, Laikrodžių muziejų, Memorialinį M. K. Čiurlionio muziejų, Pažaislio vienuolyną, Rokiškio dvaro rūmus, Sūrininkų namus, Veisiejų fontaną, Žaliūkių malūnininko sodybą.

Daugiau informacijos apie projekto taisykles nuo gegužės 5-os dienos bus galima rasti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu ir žygio lankstinukuose, kuriuos greitai atsiras visuose Lietuvos turizmo informacijos centruose.

BFL

Penktą kartą rengiamas projektas “Didysis žygis po Baltijos šalis” trijų Baltijos šalių turistus šiltuoju metų laiku vėl kviečia aplankyti 30 vietovių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – po dešimt kiekvienoje iš šalių.

Gegužės 5 dieną startuojantį ir rugsėjo 15-ąją finišuojantį projektą, skatinantį vidaus turizmą ir keliones po kaimynines šalis, įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.

Šįmet Lietuva pristato dešimt turistams įdomių gamtos ir kultūros objektų – tai Grobšto įlanka Neringoje, M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje, Arklio muziejus Anykščiuose, Rokiškio dvaro rūmai, Laikrodžių muziejus Klaipėdoje, grojantis Veisiejų fontanas Lazdijų rajone, Pažaislio vienuolynas Kaune, Žaliūkių malūnininko sodyba Šiauliuose ir Sūrininkų namai Varėnos rajone.

Pasak projekto vadovės Ievos Lukšėnaitės, “Didysis žygis po Baltijos šalis” sumanytas tiems keliautojams, kuriems nepakanka kelionių vadovuose pristatomų pagrindinių lankytinų šalies ar miesto objektų. Šis projektas domina tuos, kurie nori kuo giliau pažinti kraštą, pajusti ypatingą, tik šioje vietovėje randamą kultūrą ir nepatirti didelių finansinių išlaidų.

Pasak I. Lukšėnaitės, kartu su Lietuvos turizmo centrais atrenkant lankytinus objektus į projekto maršrutą stengiamasi, kad objektai kasmet nesikartotų, būtų geografiškai tolygiai išsidėstę, apie juos būtų pateikta išsami informacija.

“Projektas skirtas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, turintiems galimybę keliauti su mašina, įvairaus spektro, pomėgių ir interesų, keliaujantiems šeimomis, su kolegomis, draugais. Antroji tikslinė grupė – vyresnio amžiaus žmonės, kurie keliauja šeimomis, pavyzdžiui, seneliai su anūkais”, – vardijo projekto vadovė.

Norintiems dalyvauti “Didžiajame žygyje po Baltijos šalis” reikia registruotis projekto svetainėje internete adresu: www.greatbaltic.eu. Susiradus žemėlapyje 30 lankytinų vietų trijose Baltijos šalyse, teliks susiplanuoti maršrutą ir leistis kelionėn.

Primenama, kad aplankyti galima visas ar tik kelias vietas, iš karto ar dalimis – tai nėra svarbu, tačiau turistai turėtų nepamiršti nusifotografuoti kiekviename iš aplankytų objektų ir būtent toje vietoje, kuri pavaizduota Žygio lankstinuke, o tuomet – įdėti nuotraukas į projekto svetainę.

I. Lukšėnaitė primena, kad aktyviausių žygio dalyvių laukia vertingos dovanos ir prizai. Pagrindinis projekto prizas – bilietai dviem asmenims į vieną iš naujų projektą remiančios skrydžių bendrovės pasiūlytų krypčių ir dvi naktys aukštos klasės viešbutyje.

Taip pat bus teikiamas Baltijos šalies prizas – aviabilietai dviem į pasirinktą Baltijos šalių sostinę ir dvi naktys viešbutyje. Bus galima laimėti ir papildomus prizus savaitgaliams Vilniuje, Rygoje ar Taline su aktyviomis pramogomis.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pernai projekte “Didysis žygis po Baltijos šalis” dalyvavo rekordiškai daug keliautojų – apskaičiuota, kad po Baltijos šalis praėjusią vasarą keliavo apie 90 tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos turistų, t.y. triskart daugiau negu 2009 metais.

Pernai projekto pagrindinį prizą – kelionę į pasirinktą Europos miestą – laimėjo lietuvių turistai – pirmą kartą žygyje dalyvavusi keliautoja Aigustė Poderienė, keliavusi kartu su vyru ir vaikais.