Ūkio ministras Rimantas Žylius mano, kad mūsų šaliai ir verslui siekiant didesnio konkurencingumo reikia kelių esminių dalykų: atrasti savo nišą Europoje, tapti atviresniems pasauliui, skatinti verslo bei mokslo bendradarbiavimą ir reformuoti valstybės tarnybą. Apie tai ir pokalbis su ministru R.Žyliumi.

VEIDAS: Žvelgiant į ateitį Lietuvos perspektyvos atrodo niūrios: didelė emigracija, prasta demografinė padėtis dėl mažo gimstamumo. Kas mūsų BVP kurs artimoje ir tolimoje ateityje?
R.Ž.: Nesutikčiau dėl niūrių perspektyvų. Neturėtume susikoncentruoti į statistiką, kiek išvažiavo žmonių, kiek pasiliko. Europos Komisija savo ataskaitose visada sako, jog mažas Europos konkurencingumas stipriai susijęs su tuo, kad Europoje žmonės nemobilūs. Akivaizdžiai matau, kad tas keičiasi: daugiau žmonių išvažiuos, daugiau sugrįš, atvažiuos kiti žmonės. Šitų tendencijų nevertinčiau kaip išskirtinai blogų. Tai tam tikras etapas.
Manau, Lietuvos ateities perspektyva – atrasti savo vaidmenį ES, viso pasaulio ekonomikoje. Pavyzdžiui, jei esate labai talentingas bankininkas, jums Lietuvoje nelabai yra ką veikti, bet lygiai taip pat nelabai yra ką veikti ir Italijoje. Miestai, kuriuose su savo talentu ir specifinėmis žiniomis turėsite ką veikti, – Niujorkas, Frankfurtas, Londonas, Honkongas. Pasaulyje daug sostinių susiformuoja per intereso prizmę, o tie gravitacijos centrai ima traukti aplink save ne tik vietinius studentus, bet ir talentus iš skirtingų pasaulio šalių.
Vienas svarbių dalykų, ką turime pasiekti, – kad nišinių traukos centrų atsirastų Lietuvoje. Akivaizdžiai matome, jog biotechnologijų srityje Lietuva tampa vienu tokių centrų, kad įmonės pasirenka veikti čia, o ne kažkur kitur.
VEIDAS: Bet ką reikėtų daryti, kad Lietuva bent vienoje srityje iš tiesų taptų jūsų minėtu nišiniu traukos centru? Juk biotechnologijos, sukurdamos mažiau nei vieną procentą šalies BVP, vargu ar gali pretenduoti į tokį vardą.
R.Ž.: Tos mažosios, labai inovatyvios pramonės pagrindinė užduotis nėra didžiąja prasme paveikti BVP. Tų centriukų vaidmuo – užkrėsti savo pavyzdžiu tradicinės pramonės šakas, kad jos diegtų technologijas, inovacijas. Aš nesitikiu, kad turėsime vieną įmonę, tokią kaip „Nokia“, kuri sugeba stipriai stumti šalį į priekį. Kalbu apie keletą centrų ir manau, kad jie formuojasi.
Mano manymu, tekstilė yra parodžiusi labai daug gyvybingumo Lietuvoje ir plaukusi prieš srovę. Nors dešimt metų buvo sakoma, kad visa tekstilė turi būti Kinijoje, tad visa valstybės bei Europos politika buvo į tai nukreipta, mūsų tekstilės pramonė šitam spaudimui atsilaikė, ir matome, kaip dabar pereina į didesnės pridėtinės vertės kūrimą.
Didelis mokslinis potencialas ir lazerių srityje, bet čia neturime aiškaus verslinio aspekto, nes lazerininkai pirmiausia dar galvoja apie universitetus, o į pramonę juda gerokai lėčiau.
Daug dalykų planuojame 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Sieksime padaryti, kad tai, ką investavome į infrastruktūrą – milijardus kainavusius slėnių projektus, veiktų verslui ir būtų verslo bei mokslo susitikimo vieta.
VEIDAS: Siekiame tapti inovatyvia šalimi, bet Lietuvoje komercializuojama tik keli procentai išradimų, tarp mokslo ir verslo bendradarbiavimo požiūriu – praraja. Be to, ir kuriant minėtus slėnius pinigai sudėti į pastatų statybą, o ne į bendradarbiavimo skatinimą.
R.Ž.: Manau, tai mokymosi procesas. Daug vilčių sieju su atviros prieigos centrais, su idėja, kad verslas galėtų išnaudoti universitetų infrastruktūrą. Turėjome susitikimų Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje, kur apžiūrėjome nuostabią infrastruktūrą, – katedra turi trijų dimensijų modeliavimo įrenginius. Juos naudodami baldininkai galėtų iš medžiagos išpjauti kėdę ir pasitikrinti, ar ji patogi, o ne tikrinti pradėję gamybą. Tokios aparatūros – vienetai visame regione, įskaitant Skandinaviją, todėl norime pasiekti, kad ji dirbtų ne nuo aštuntos ryto iki aštuntos vakaro, o 24 valandas per parą. Kodėl tai svarbu? Nes tai ir yra tikrasis verslo ir mokslo sąlytis.
Aš labai aiškiai matau, kad turime atskirų dėlionės gabaliukų, bet jie nėra susidėlioję tinkama tvarka. Dirbame, kad sudėliotume aiškias universitetų, įmonių motyvacijas. Pavyzdžiui, kodėl visas pasaulis sako, kad inovacijos gerai, o įmonės jų nediegia? Kodėl jos ima užsakinėti mokslinius tyrimus tik tada, kai mes paleidžiame inovacinius čekius už 10 tūkst. Lt, – tai juokinga pinigų suma, bet konkurencija dėl jų milžiniška. O pačios įmonės to nedaro.
Dabar didelę prasmę teikiame paskatoms: liepos mėnesį tikimės paleisti naują bangą inovacinių čekių, kurių tikslas šįkart bus ne padengti kažkieno sąnaudas, o paskatinti užsakyti reikiamą tyrimą, dizainą, kad verslas imtų dirbti su dalykais, keliančiais jų pridėtinę vertę.
VEIDAS: Be menkos orientacijos į inovatyvumą, ko dar trūktų mūsų įmonėms?
R.Ž.: Didelis išbandymas visam Lietuvos verslui bus atominės elektrinės statyba: 15–18 mlrd. Lt investicija yra milžiniškas, visą šalį, regioną keičiantis dalykas. Jei turėsime 6 tūkst. žmonių, dirbančių atominės statybose, tai jų aprūpinimas bus didžiulė galimybė. Bus įdomu pamatyti, ar mūsų verslas pasirengęs išnaudoti galimybes, kurios tiesiog nukrinta. Aš šiek tiek bijau, kad netikime galimybe, kol ji netampa akivaizdi, o kai tai įvyksta, būna gerokai per vėlu.
Kai prasidės statyba, o tu būsi nepasirengęs, uždirbsi daug mažiau, nei uždirbtum pasirengęs. Turime keletą metų iki darbų piko, todėl šiandien pats laikas ruoštis.
Šiandien – mūsų brendimo laikotarpis, kurio viena iš dalių yra tapti atviresniems pasauliui. Lietuva vis dar ganėtinai uždara visuomenė, mums dar reikia laiko, kad pradėtume mažiau bijoti pasaulio, kad imtume drąsiau konkuruoti, drąsiau kalbėti apie save ir tikėti savimi.
VEIDAS: Nuo 2013 m. ES parama sumažės milijardu. Ar rinkoje nelikus tokios sumos pinigų pavyks išlaikyti BVP augimą? Kaip reikės kompensuoti šį praradimą?
R.Ž.: Sąžiningai sakant, aš dėl to iš viso nesijaudinu. Dabar labai aiški mūsų strategija – ne daryti vietoj verslo kažką, o sukurti paskatas. Tyrimai rodo, kad daug struktūrinių fondų pinigų išstūmė privačius pinigus. Per apklausas verslininkai sako, kad būtume darę tą projektą, net jei būtume negavę struktūrinių lėšų. Esminis dalykas, kurį turime pasiekti, – šitas struktūrinių fondų lėšas panaudoti ten, kur verslas nebūtų pats investavęs. Tada, kai reikia paskatinti –  kaip inovaciniai čekiai, kad verslininkas atrastų mokslininką, ar sumažinti riziką – kaip galimybė nuvažiuoti į kažkurią šalį, parodą ir susirasti klientų.
Parama verslui yra nenatūralus procesas. Tai tam tikras bandymas auginti jį greičiau, negu jis auga savaime, todėl tokios paramos mažėjimas natūralus. Mes sakome, kad kitoje finansinėje perspektyvoje paramos – dovanotų pinigų iš viso nebebus.
Mano nuomone, didelė dalis pinigų labai pasitarnavo krizės laikotarpiu, kai reikėjo didelių finansinių paskatų, kad rinka atsistotų ant kojų. Bet jei žiūrėsime į ankstesnes investicijas, ženkli jų dalis buvo tokios, kam aš asmeniškai būčiau nedavęs.
VEIDAS: Vis dėlto šalyje problemų daug: didelė emigracija, vieni mažiausių atlyginimų, vienas didžiausių nedarbo lygių, struktūrinio nedarbo problema, kai bedarbių daug, o kvalifikuotų konkrečių specialistų įmonėms trūksta. Kokių matote galimybių įveikti šias problemas?
R.Ž.: Aš labiausiai tikiu konkurencijos vaistais. Turime sukurti sąlygas, kad verslas galėtų konkuruoti: valstybė turi užtikrinti lygias sąlygas, mažus ėjimo į rinką barjerus, turi ne saugoti nuo užsienio, o leisti išeiti į užsienį. Esu tikras, kad padarę šituos dalykus matysime augančius verslus ir kylančius atlyginimus. Barjerų eliminavimas yra pats didžiausias vaistas, galintis atgaivinti ekonomiką.
VEIDAS: O ko galime pasimokyti iš kitų mažų šalių, kurių ekonomika – tarp pirmaujančių ES?
R.Ž.: Visų pirma reikėtų pasimokyti profesionalumo. Kas skiria sėkmingiau besitvarkančias šalis nuo tų, kurios tai daro mažiau sėkmingai? Manau, kad idėjos, kurių turi tos šalys, nesiskiria. Visos pasaulio šalys nori turėti Silicio slėnį, visos kalba apie inovacijas, geresnį kontrolės institucijų darbą, valstybės valdomų įmonių reformą, geresnį išsilavinimą, mokslo sujungimą su verslu. Esminis skirtumas – gebėjimas įgyvendinti šitas idėjas.
Tai sritis, kurioje turime daugiausiai trūkumų ir privalome stipriai pasitempti: gerokai sustiprinti valstybės tarnybą, padaryti ją daug kvalifikuotesnę. Dabartinė tvarka neleidžia skatinti gerai dirbančių, pritraukti geresnės kompetencijos darbuotojų. Reikėtų smarkiai reformuoti valstybės tarnybą – orientuoti ją į rezultatus, o ne į procesą, gerokai palengvinti priėmimą į darbą ir atleidimą, leisti dirbti susimažinant etatus ir priimant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.
Turime pereiti prie planavimo sistemos, kaip Kanadoje ar Naujojoje Zelandijoje: po kažkurio laiko biudžetas žiūrimas ne pagal praėjusius metus, o nuo nulio – ar šita funkcija reikalinga, ar ją galima atlikti kitaip, efektyviau. Didžiausias Olandijos, Suomijos ar Danijos turtas – šių valstybių institucijos, gebančios įgyvendinti tikslus, kuriuos išsikelia.

Ūkio ministras Rimantas Žylius elgėsi nepriekaištingai, paprašęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinimo, ar jis gali skirti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Lietuvos įmonei “Hewlett-Packard”, trečiadienį pareiškė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

“Ministras elgėsi labai preciziškai, jis pasakė, kad jis nusišalina (nuo europinės paramos skyrimo “Hewlett-Packard” – BNS) ir kreipėsi į mane. Mes, turėdami šiek tiek abejonių dėl to, kaip tai gali vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kreipėmės į ją. Gerai, kad greitai davė atsakymą. Tai yra tam tikras precendento formavimas. (…) Manau, kad pats pavyzdys ir ministro elgesio, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos elgesio, yra tinkamas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Norėčiau, kad taip preciziškai dirbtų ir kitos valstybės ar politinės institucijos”, – pridūrė premjeras.

Pats R.Žylius dar šią savaitę ketina pasirašyti įsakymą dėl Europos Sąjungos (ES) fondų paramos skyrimo įmonei “Hewlett-Packard”.

“Eiga bus tokia: premjeras, gavęs iš Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patarimą, priims sprendimą. Jis greičiausiai bus toks, kad dėl mano mažareikšmiškumo tų akcijų, kurias turiu, ir jų mažareikšmiškos reikšmės, premjeras paves pasirašyti įsakymą dėl paramos skyrimo. Ir pasirašysiu”, – trečiadienį BNS sakė ministras.

R.Žylius mano, kad premjeras pasirašyti įsakymą jį įpareigos ketvirtadienį: “Rytoj (ketvirtadienį – BNS) gausiu ir iš karto pasirašysiu”.

Trečiadienį VTEK pareiškė, kad R.Žylius gali skirti ES fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei “Hewlett-Packard”.

Komisijos teigimu, R.Žyliaus turimas “Hewlett-Packard Company”, kurioje jis 2003-2009 metais dirbo sprendimų architektu, 0,00003 proc.akcijų paketas yra labai mažas ir negali daryti įtakos jo sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Pasak spaudos, 1,6 mln. litų ES paramos “Hewlett Packard”, kartu su bendrove “Sophus” ketinanti kurti naują informacijos technologijų platformą, paprašė pernai. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R.Žyliui tampant ministru.

Ūkio ministeriją, kurios vadovas tvirtina agentūros sprendimus, tokia rekomendacija pasiekė kovo 8 dieną – tą pačią, kai atsistatydino D.Kreivys. Seime prisiekęs R.Žylius paramą skirti atsisakė ir, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, apie tokį sprendimą informavo premjerą Andrių Kubilių.

R.Žylius: Viešųjų pirkimų tarnyba skelbs, kaip perkančiosios įmonės vadovybės kontroliuoja viešųjų pirkimų procesą

“Lygiai taip pat, kaip vadovas šiandien yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, to paties norime pasiekti su viešaisiais pirkimais. Kad ne komisijos pirmininkas, ne komisija, o įstaigos vadovas būtų už juos atsakingas”, – dienraščiui “Verslo žinioms” sakė naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius.

Ministras nepritaria, kad Viešųjų pirkimų tarnyba būtų pavaldi Seimui. “Kontrolės funkcija galėti būti daugiau nepriklausoma, bet kitos išvardytos funkcijos turėtų priklausyti Ūkio ministerijos pavaldumui”, – mano ministerijos vadovas.

Jis žada tęsti pirmtako (dėl privačių ir viešųjų interesų supainiojimo iš posto atsistatydinusio Dainiaus Kreivio- BNS) pradėtus darbus, tačiau tam greičiausiai sieks ir didesnių pajėgų, ir geresnio jų finansavimo.

“Svarbiausi dalykai, kuriems skirsiu daug asmeninio dėmesio, – sąžininga konkurencija, verslo sąlygų, verslo aplinkos skaidrinimas, smulkiojo verslo administracinės naštos svorio pakeitimas, nes dabar ta pati našta daug sunkiau slegia būtent smulkųjį verslą. Toliau bus tęsiama viešųjų pirkimų reforma ir valstybės įmonių valdymo pertvarka. Prie pagrindinių temų priskirčiau kontroliuojančiųjų institucijų pertvarką”, – prioritetines sritis įvardijo R.Žylius.

Pasak ministro, labai svarbus, bet taip pat iki galo neįgyvendintas dalykas yra dviejų datų nustatymas: t. y., kad visi verslą reguliuojantys teisės aktų pasikeitimai įsigaliotų lapkričio 1-ąją arba gegužės l-ąją, o nuo teisės akto pasirašymo dienos iki įsigaliojimo turi praeiti ne mažiau nei 3 mėnesiai.

Jis informavo, kad vykdant valstybės įmonių pertvarką, jų nuosavybės ir reguliavimo atskyrimas bus įgyvendinamas kitu būdu – ministerijų viduje: “Įmonės pasiliks jų srityje, o kokiu būdu bus atskirtos įmonių funkcijos, pateiksime dabar rengiamose nuosavybės teisių įgyvendinimo gairėse. Valstybės įmonių nuosavybės funkcijos nebus centralizuotos”, – sako ministras.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard” bei dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas informacinės visuomenės plėtros klausimais, 2001-2002 metais – Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas.

Premjeras Andrius Kubilius į ūkio ministro postą siūlo dabartinį ūkio viceministrą 37 metų Rimantą Žylių.

“Teikiu naują ūkio ministrą, kuris, tikiuosi, ketvirtadienį jau prisieks Seime, Rimantą Žylių, dabartinį ūkio viceministrą, kurį gerai pažįstu jau gerą dešimtmetį”, – antradienį po Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

R.Žyliaus kandidatūrą jis pristatė frakcijos nariams. A.Kubiliaus teigimu, ji paremta vieningai.

Premjeras teigė į ūkio ministrus pasirinkęs šį kandidatą, nes seniai jį pažįsta, yra drauge dirbę, be to, jis gali be pertraukos tęsti atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pradėtus darbus.

“Jis 1999-2000 metais jis buvo mano patarėjas, man būnant ministru pirmininku, po to kartu kūrėme tokius svarbius visuomeninius darinius, kaip Žinių ekonomikos forumus, rašėme kartu daug programų, dabar dirbo Dainiaus Kreivio komandoje ir tikrai yra pajėgus jau kitą savaitę tęsti labai energingai tuos darbus, kuriuos D.Kreivys sėkmingai vykdė”, – sakė A.Kubilius.

“Pagrindinis tikslas, kurio siekiame, ir su prezidente taip ir tariamės, kad naujasis ministras be jokių pereinamųjų laikotarpių galėtų tęsti pačius svarbiausius darbus, kuriuos tikrai sėkmingai vykdė Dainius Kreivys. Žmogus tikrai patyręs ir gerai pažįstamas, ir žinomas, ir čia neturi būti dėl to jokių abejonių. Patys svarbiausi darbai – tie, kurie buvo vykdomi Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai metu – viešųjų pirkimų skaidrinimas, valstybės įmonių pertvarka, remiantis europietiška modernių valstybių patirtimi, inovatyvios ekonomikos kūrimas, brėžiant ilgalaikę Lietuvos ateitį, investicijų pritraukimas, verslo sąlygų bendras gerinimas”, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pats R.Žylius tvirtino pasiūlymo tapti ministru sulaukęs prieš keletą dienų. Jis teigė tęsiąs D.Kreivio nubrėžtas strategines kryptis.

Ūkio viceministru R.Žylius pradėjo dirbti 2009 metais. Iki tol jis buvo ūkio ministro Dainiaus Kreivio visuomeninis konsultantas verslo plėtros klausimais.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas, 2001-2002 metais -

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”.

Psichologo išsilavinimą turintis R.Žylius – Žinių ekonomikos forumo tarybos narys ir steigėjas, Elektroninės valdžios koncepcijos sukūrimo iniciatorius ir vienas autorių.

Premjeras Andrius Kubilius į ūkio ministro postą siūlo dabartinį ūkio viceministrą 37 metų Rimantą Žylių. Prieš kelias dienas pasiūlymą gavęs R.Žylius sakė tęsiąs Dainiaus Kreivio pradėtos strategijos įgyvendinimą. Kelių įmonių akcijų turintis pretendentas į ministrus sakė konsultuosis su teisininkais, kaip pasielgti, kad išvengtų interesų konflikto.

“Teikiu naują ūkio ministrą, kuris, tikiuosi, ketvirtadienį jau prisieks Seime, Rimantą Žylių, dabartinį ūkio viceministrą, kurį gerai pažįstu jau gerą dešimtmetį”, – antradienį po Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

R.Žyliaus kandidatūrą jis pristatė frakcijos nariams. A.Kubiliaus teigimu, ji paremta vieningai.

Premjeras teigė į ūkio ministrus pasirinkęs šį kandidatą, nes seniai jį pažįsta, yra drauge dirbę, be to, jis gali be pertraukos tęsti atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pradėtus darbus.

“Jis 1999-2000 metais buvo mano patarėjas, man būnant ministru pirmininku, po to kartu kūrėme tokius svarbius visuomeninius darinius, kaip Žinių ekonomikos forumas, rašėme kartu daug programų, dabar dirbo Dainiaus Kreivio komandoje, ir tikrai yra pajėgus jau kitą savaitę tęsti labai energingai tuos darbus, kuriuos D.Kreivys sėkmingai vykdė”, – sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkantis naują Ūkio ministerijos vadovą, – kad šis galėtų greitai imtis darbo.

“Pagrindinis tikslas, kurio siekiame, ir su prezidente taip ir tariamės, kad naujasis ministras be jokių pereinamųjų laikotarpių galėtų tęsti pačius svarbiausius darbus, kuriuos tikrai sėkmingai vykdė Dainius Kreivys. Žmogus tikrai patyręs ir gerai pažįstamas, ir žinomas, ir čia neturi būti dėl to jokių abejonių. Patys svarbiausi darbai – tie, kurie buvo vykdomi Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai metu – viešųjų pirkimų skaidrinimas, valstybės įmonių pertvarka, remiantis europietiška modernių valstybių patirtimi, inovatyvios ekonomikos kūrimas, brėžiant ilgalaikę Lietuvos ateitį, investicijų pritraukimas, verslo sąlygų bendras gerinimas”, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Paklaustas, kodėl pasirinko nepartinį ministrą, Vyriausybės vadovas tvirtino neskirstąs žmonių į partinius ir nepartinius.

“Yra vertybės ir idėjos. Noriu priminti, kad Arvydas Sekmokas ir Ingrida Šimonytė kol kas nėra partijos nariai”, – teigė A.Kubilius.

Pats R.Žylius tvirtino pasiūlymo tapti ministru sulaukęs prieš keletą dienų.

“Iš tikrųjų labai nelengva buvo apsispręsti, bet manau, kad galėsiu šitą darbą padaryti”, – sakė jis.

Kandidatas sakė, kad jo darbas per pusantrų metų, kurie liko iki kadencijos pabaigos, būsiąs D.Kreivio suformuluotų strateginių tikslų įgyvendinimas

“Dainius Kreivys padarė labai didelį darbą, nubrėždamas strategines kryptis, kaip Lietuvos ekonomika turi keistis, kaip turi keistis viešieji pirkimai, valstybės įmonių valdymas ir panašiai. Mano pagrindinis šių pusantrų metų darbas bus įgyvendinimas šitų planų – ne darbas ties strategijomis, o darbas ties įgyvendinimu”, – aiškino R.Žylius.

Jis teigė ketinąs pasimokyti iš pirmtako istorijos.

“Turiu akcijų, bet jautrumas tos situacijos yra labai žinomas, atkreipsiu ypatingą dėmesį į tuos klausimus. Pasikonsultuosiu su teisininkais, ką padaryti, kad tokia situacija neiškiltų”, – tvirtino viceministras.

Jis pabrėžė, kad įmonės, kurių akcijų jis turi, “nedalyvauja jokiuose konkursuose”.

D.Kreivys posto neteko dėl esą nepakankamai gerai suderintų interesų, kai jis skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem mokyklos renovuoti, o šiuos renovavimo konkursus laimėjo ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

2009 metais VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje R.Žylius nurodė turįs bendrovės “Hewlett Packard”, “Klaipėdos naftos”, “Sveiki produktai” akcijų. 2008-2009 metų deklaracijoje nurodyta, kad pastarajai įmonei jis yra suteikęs 75-100 tūkst. litų paskolą

R.Žyliaus žmona Kristina Vaivadaitė dirba bendrovės “Pedersen and Partners”, ieškančios aukščiausio rango vadovų tarptautinėms kompanijoms, generaline direktore.

Ūkio viceministru R.Žylius pradėjo dirbti 2009 metais. Iki tol jis kurį laiką buvo ūkio ministro D.Kreivio visuomeninis konsultantas verslo plėtros klausimais.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas, 2001-2002 metais -Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”.

Psichologo išsilavinimą turintis R.Žylius – Žinių ekonomikos forumo tarybos narys ir steigėjas, Elektroninės valdžios koncepcijos sukūrimo iniciatorius ir vienas autorių.