3 klausimai apie mokslo metų ilgėjimą Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkui Audriui Jurgelevičiui

3 klausimai apie galimybes derinti karjerą bei tėvystę socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

3 klausimai apie darbuotojų socialines garantijas naujajame Darbo kodekse prof. Boguslavui Gruževskiui, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovui

Beveik 70 mln. eurų – tiek skirta Lietuvai, kad per trejus metus 36 tūkst. jaunuolių padėtų dirbti ar mokytis. Vieni metai jau praėjo: įdarbinta 1,4 tūkst., o 9 tūkst. jaunuolių pradėjo kelią iki darbo vietos. Valdininkai, turintys padėti susirasti darbą, jau metus terliojasi su viešaisiais pirkimais, o darbdaviai, trynę rankas laukdami naujų darbuotojų, jų negauna.

Anksčiau ŽAS dainavo dainą „Mano pasas žalias – kur noriu, važiuoju, į kairę, į dešinę Europą matuoju“. Tuo tarpu Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė (ang. Blue Card) yra gerai žinoma aukštą kvalifikaciją turintiems žmonėms iš trečiųjų šalių, siekiantiems įsidarbinti ES šalyse.

Ar pastebėjote, kaip į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis mažiau ieško saugumo, užtikrintumo ir vis dažniau reikalauja lankstumo? Per pastarąjį dešimtmetį stačia galva pasinėrėme į laisvai samdomų darbuotojų erą ir kasdien grimztame vis giliau. Kas mūsų laukia ateityje? Ar kas nors dar sutiks dirbti „nuo 8 iki 5“?

Šešiamečiai nuo rugsėjo privalės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes, nors daug kur Europoje tokio amžiaus vaikai jau drąsiai žengia į pirmą ar net antrą klasę. Lietuvoje bent kol kas rūpinamasi, kad priešmokyklinis ugdymas būtų įgyvendintas sėkmingai – taip, kaip patogiau vaikams ir jų tėvams. Žinoma, jei savivaldybės ir ugdymo įstaigos leis jiems prabangą pasirinkti.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė Laura Kondratavičiūtė, ketverius gimnazijos metus skynusi pergales Lietuvos olimpiadose, šiuo metu renka egzaminų šimtukus, vis daugiau mąsto apie studijas ir laužo stereotipus apie moksliukus – jai pačiai patinka motociklai, o ir jos bendraminčiai papildomo ugdymo mokyklose turi įvairiausių pomėgių, ne vien krimsti vadovėlius.

Vismantas Stonkus, būsimasis Šiaulių Didždvario gimnazijos trečiokas, per dieną prie kompiuterio praleidžia mažiausiai keturias valandas. Kaip ir daugeliui jo bendraamžių, tėvai kartais pasiūlo skaičiuoti prie kompiuterio praleidžiamą laiką, tačiau Vismantas sako, kad kiekvienas jo laimėjimas informatikos srityje tampa argumentu, kodėl jam kompiuterio draugija ne žalinga, bet naudinga.

„Humanitariniai mokslai ir laisvieji menai ne tik duoda realios naudos, bet ir suteikia unikalių konkurencinių pranašumų šiandieniniams absolventams, ieškantiems darbo nuolatinių pokyčių krečiamoje rinkoje. Apie tai kalba ir karjeros specialistai, ir patys darbdaviai – tarp jų ir didžiausių JAV technologijų kompanijų vadovai“, – rašo žinomas amerikiečių verslo žurnalas „Fast Company“.

Pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.