Trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau net 41 proc. mūsų šalies gyventojų įsitikinę, kad pensininkai dirbti neturėtų.
Karjera
Lietuvos gyventojai – tarp labiausiai išsilavinusių Europoje
Lietuva pirmauja Europoje pagal vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį. Tokią statistiką ką tik pateikė „Eurostat“.
Daugiau šia tema:
Lietuva po penkerių metų: perspektyviausios ir neperspektyviausios profesijos
Ir dabar, ir ateityje daugiausiai darbų Lietuvoje bus siūloma prekybininkams, vadybininkams, vairuotojams, medikams bei mokytojams.
Studentų skaičius – komercinė paslaptis
Kai kurios įstaigos kruopščiai slepia nuo visuomenės ne tik komercines paslaptis, bet jau ir elementarią informaciją.
Lietuva po penkerių metų: perspektyviausios ir neperspektyviausios profesijos
Ir dabar, ir ateityje daugiausiai darbų Lietuvoje bus siūloma prekybininkams, vadybininkams, vairuotojams, medikams bei mokytojams.
Lietuviai visais laikais traukė ten, kur geriau
1990–2011 m. iš Lietuvos emigravo apie 670 tūkst., o į šalį sugrįžo apie 110 tūkst. gyventojų. Vadinasi, dėl emigracijos Lietuva per du dešimtmečius, vien oficialiais duomenimis, neteko jau daugiau nei pusės milijono gyventojų.
Siekiantis padaryti daugiau, nei iš jo tikimasi
Lietuvoje tikrai nėra nė vieno žmogaus, negirdėjusio apie Antaną Vinkų – gydytoją, sveikatos įstaigų administratorių, politiką, ministrą, diplomatą, merą…
Vaikai nebesvajoja tapti kosmonautais – jie nori būti gydytojais ir verslininkais
1960-aisiais Lietuvos vaikai svajojo būti kosmonautais, o 2011-aisiais jie labiausiai trokšta būti gydytojais ir turtingais verslininkais.
Lietuvos gyventojai giria V.Vasiliauską
Kad ir kiek pūstųsi Reinoldijus Šarkinas, kad ir kiek girtųsi lito tėvu vadinamas Romualdas Visokavičius, Lietuvos gyventojai šiuos veikėjus vertina gana skeptiškai.
Kokia turėtų būti ateities mokykla
„Eurostat“ skelbia, kad 45 proc. 19–25 metų amžiaus ispanų niekada nėra turėję darbo. Kitose ES valstybėse jaunimo nedarbas taip pat didžiulis. Ir ši problema nėra susijusi tik su sunkmečiu, nes jaunimas daugeliu atveju nėra tinkamai pasirengęs spręsti juos užgriuvusių problemų, nėra pasirengęs darbo rinkai. Darbo rinka reikalauja naujų gebėjimų ir tuos gebėjimus reikia pradėti kurti dar mokyklos suole.
Pinigai paskui vaiką keliaus ir į būrelius
Nuo kitų mokslo metų paskui mokinius pradės keliauti krepšeliai, skirti popamokinei veiklai. Vaikui planuojama skirti 100 Lt, kuriuos jis galės „nusinešti“ į būrelį, vykstantį jo mokykloje, privačiame centre ar viešojoje įstaigoje. Kiek pasikeitus sistemai sutaupys tėvai?
Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai
Tokių asmenybių, kaip ilgametis Vilniaus universiteto rektorius J.Kubilius, Lietuvoje būta nedaug. Koks jo testamentas mums?
Loading ...