Nesėkmė. Vienintelio privalomojo mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet neišlaikė beveik dešimtadalis abiturientų – palyginti su ankstesniais metais, rekordiškai daug. Atrodo, kad dėl tokio masinio lengvesnį egzaminą laikiusiųjų susikirtimo nekalta nei Salomėja Nėris, nei kiti privalomi egzamine pasiūlyti autoriai, nei ta vienintelė rašinio užduotis. Jei neskiri e ir ė raidžių, nebelieka ir ko kaltinti.

Šiame „Veido“ numeryje spausdiname Gabijos Sabaliauskaitės straipsnį (36 p.), kuriame svarstoma, dėl kokių priežasčių arti dešimtadalio abiturientų šįmet neišlaikė mokyklinio lietuvių kalbos egzamino.

Tarnautojas 2014 Savaitraščio „Veidas“ redakcija Valstybės dienos išvakarėse vienuoliktą kartą paskelbs geriausią valstybės karjeros tarnautoją ir geriausią valstybės instituciją. Tai dar vienas savaitraščio „Veidas“ projektas, skirtas visuomenės ir valstybės suartinimui. Šio projekto tikslas atkreipti dėmesį į valstybės tarnautojų sektorių, išskirti valdininkų kvalifikacines ir moralines savybes, nuo kurių ne maža dalimi priklauso sėkmingas valstybės darbas. „Metų [...]

3 klausimai Saulei Vingelienei, Nacionalinio egzaminų centro direktorei

Įsipareigojimai. Lietuvos aukštojo mokslo kryptis, kaip ir už slenksčio laukiantys svarbiausi uždaviniai, nesiskiria nuo platesnės Europos aukštojo mokslo perspektyvos. Pastaraisiais metais išrinkti naujieji šalies universitetų rektoriai, kuriems jų bendruomenės patikėjo projektuoti ateities kryptį, laikosi vienos nuomonės: Lietuvos aukštasis mokslas negali formuotis nepriklausomai nuo globalių realijų. Todėl pasitikdami ateities pokyčius, jų gaires pašnekovai sieja su integracija, kai nuo geografinės nuorodos į Europos universitetų erdvę pereisime prie tikrosios integracijos – įtvirtinsime europinius standartus, kurie dabar vargiai tenkinami.

Ugdymas. Kovo 20 d. švietimo sambūriu „Kodėl verta keistis ir keisti?“ buvo baigtas dar 2009 m. pradėtas dviejų etapų projektas „Alternatyvusis ugdymas“. Juo siekta didinti ugdymo įvairovę Lietuvos mokyklose, diegiant naujus, alternatyviojo ugdymo modelius ir apskritai švietimo sistemą atveriant edukacinėms naujovėms.

Abiturientai. Šiųmečiai abiturientai dar būdami dešimtokai žinojo, kad stodami į aukštąsias mokyklas turės peržengti keletą slenksčių. 2015 m. priimant į šalies universitetus ir kolegijas atsirado pokyčių, kurie, žadama, padidins reikalavimus, tad ir aukštojo mokslo sieks tik tie, kuriems ir mokykloje sekėsi neprastai.

Švietimas. Kasmetinis galvos skausmas užgriūva abiturientus ir jų tėvus. Lietuvai gana teisininkų ir ekonomistų. Pagal pageidavimus, bet ne pagal poreikį susiformavusi karjeros siekiančiųjų pasiūla sukūrė socialinių mokslų perprodukciją.

Vasario 5–7 d., nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, vyks XIII tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Jos pagrindinė tema – kaip domėjimąsi technologijomis paversti perspektyvia specialybe. Parodoje „Studijos 2015“ bus koncentruojamasi į tokias temas, kaip visų pakopų studijų galimybės ir kokybė Lietuvoje bei užsienyje, tarptautiniai mainai, jaunuolių [...]

Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas – taip trumpai galima apibūdinti naujojo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. prioritetus švietimo ir mokslo srityje. Visai sistemai teks 3,2 mlrd. Lt investicijų.

„Tikriausiai nė nenumanote, ką jaučia žmogus, matydamas į jį skriejantį akmenį? O jei jis dar neturi galimybės apsiginti – negali jo paimti? Iki šiol manęs neapleidžia šis vaizdinys“, – mokykliniais metais patirtu bejėgiškumo jausmu dalijasi 21-erių Martynas Girulis.