Lietuvos sveikatos mokslų universitetas rodo pavyzdį kitoms šalies aukštosioms mokykloms: studentai iš užsienio jame sudaro jau beveik 10 proc. viso studentų skaičiaus ir tai leidžiam šiam universitetui uždirbti 16 mln. Lt per metus.
Vyskupo Gintaro Grušo, praeityje matematiko, informatiko, korporacijos IBM darbuotojo, paskyrimas naujuoju Vilniaus arkivyskupu metropolitu bei inžinerijos mokslus į teologijos studijas iškeitusio jėzuitų kunigo Liongino Virbalo paskyrimas Panevėžio vyskupu ordinaru ne tik sustiprino jų asmeninį autoritetą tarp mokslo elito, bet ir teikia vilčių, kad prasidės kokybiškesnis dialogas tarp Bažnyčios ir pasaulietinės visuomenės, ypač antiklerikališkai nusiteikusios mokslininkų bendruomenės.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas rodo pavyzdį kitoms šalies aukštosioms mokykloms: studentai iš užsienio jame sudaro jau beveik 10 proc. viso studentų skaičiaus ir tai leidžiam šiam universitetui uždirbti 16 mln. Lt per metus.
Dauguma lyderių jiems šovusią puikią mintį ar viziją slapčia užgesina. Jie tyliai ją pribaigia, niekam nė neužsiminę. Jei įvairiausių įmonių ir organizacijų vadovai būtų drąsesni, šiandien mūsų pasaulis atrodytų visiškai kitaip. Prie tokios išvados prieita Pasaulinėje lyderystės konferencijoje.
Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos specialistų ir verslininkų nukreipia savo žvilgsnius į posovietines respublikas ir ryžtasi projektams Kazachstane, Uzbekistane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkmėnistane, Azerbaidžane ar kitose buvusiose “sesėse”.
Kiekvienais metais į Lietuvą grįžta vis daugiau ankstesniais metais emigravusių tautiečių. Ilgainiui Lietuvoje daugėja programų, kurios skatina grįžti emigravusius jaunus profesionalus.
Maždaug pusė visų gabių vaikų taip ir lieka neatskleidę savo gabumų ir talentų arba juos iššvaisto.
Jaunimo nedarbo tema – viena labiausiai aptarinėjamų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tačiau ją aptarinėjant prasprūsta vis daugiau klaidingų mitų, spekuliacijų ir manipuliacijų. “Veidas” pakalbino daug dirbančių jaunuolių, kurie tvirtina, kad susirasti darbą Lietuvoje nėra labai sudėtinga, – tereikia šiek tiek sumažinti savo reikalavimus ir degti noru dirbti.
Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka daugiau nei 9,3 tūkst. nuteistųjų. Jų apklausos liudija, kad nemaža dalis nuteistųjų norėtų dirbti ir bausmės vietose, tačiau kol kas tokią galimybę turi tik kas devintas.
Jų kasdienybė – viršvalandžiai, nemigo valandos ir jokios takoskyros tarp darbo ir laisvalaikio. Toks yra šiuolaikinių karjerą darančių lietuvių gyvenimo būdas.
Spalio 28-29 d. pirmą kartą Lietuvoje organizuojama paroda „Moderni mokykla“. Jos metu rengiamas seminarų ciklas pedagogams aktualiomis temomis, pristatomos mokymo procesą palengvinančios technologinės ir technikos naujovės. Vilniuje, Balsių pagrindinėje mokykloje, vyksiančiame renginyje bus surengta daugiau kaip 30 seminarų.
„Veidas“ jau aštuntą kartą skelbia Lietuvos elito – įtakingiausių šalies žmonių sąrašą.
Emocinės paramos tarnyboje „Jaunimo linija“ dirbs daugiau savanorių. Pusės metų trukmės mokymus pradeda nauja savanorių grupė.