Kaip visada, lietuviai dejuoja. Pusę vasaros kentėjome, nes ji niekaip neatėjo, bet kai rugpjūčio pradžioje užgriuvo visu savo deginančiu svoriu, ėmėme skųstis, kiek gi tie karščiai gali žmogų kamuoti. Netrukus, ko gero, vėl imsime piktintis, kad nespėjome vasaros pamatyti, o ji ir baigėsi.

Kolegė, kuri nėra nei kvaila, nei kairioji, surado ir savo feisbuko paskyroje įdėjo euro zonos šalių asmens pajamų lentelę, skelbiančią, kad Lietuvoje jos tėra 5955, o ES vidurkis – 24 751 Eur. Jos komentaras – kaip iš klasikinės graikų tragedijos: „Štai kaip gyvename. Asmens grynosios metinės pajamos Lietuvoje keturis kartus mažesnės nei euro zonos vidurkis.“

Liepos pabaigoje netikėtai mirė turtingiausias Lenkijos verslininkas Janas Kulczykas. Mirė dėl komplikacijų po onkologinės patikros. Prieš metus jam buvo atlikta prostatos operacija. Vieniems J.Kulczykas buvo klestinčio verslininko pavyzdys ir filantropas, kitiems – oligarchas, kuris savo verslui plėtoti naudojosi ryšiais su politikais.

Žaliųjų sąjūdis prieš porą metų persirito per 25-metį ir artėja prie 30-mečio. Kokią reikšmingą politinę darbotvarkę žalieji galėtų pasiūlyti šiandien?

Žodis „kolaborantas“ yra kilęs iš lotynų kalbos. Jo reikšmė nekalta – bendradarbiauti. Neigiamą reikšmę šis žodis įgijo tik per Antrąjį pasaulinį karą, kai prancūzų pasipriešinimo judėjimas kolaborantais ėmė vadinti visus, aktyviai bendradarbiavusius su naciais. Vienas didžiausių Prancūzijos kolaborantų buvo maršalas Philippe‘as Pétainas (1856–1951), Pirmojo pasaulinio karo didvyris, pasidavęs naciams ir kolaboravęs su jais vadovaudamas Viši vyriausybei.

Nuėmus Žaliojo tilto balvonus prasidėjo diskusijos ir dėl kitų prieštaringų Vilniaus paminklų likimo. Vienas tokių – memorialinė lenta kapitonui Jonui Noreikai pagerbti. J.Noreika neabejotinai buvo neeilinė asmenybė. Dalyvavo ne tik 1941-ųjų birželio sukilime, bet ir galbūt prisidėjo prie žydų masinių žudynių. Kolaboravo su vokiečių okupantais ir su jais kariavo. Po karo tapo antisovietinio pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, 1946 m. buvo suimtas, kankintas ir 1947 m. nužudytas.

Minėdami septintąsias Rusijos agresijos prieš Gruziją metines, turėtume pripažinti, kad tada Gruziją nuo aneksijos po 5 dienų karo išgelbėjo tik stebuklas. Žvelgiant iš aneksuoto Krymo ir viso nešvaraus Rusijos karo su Ukraina perspektyvos tokia mintis neatrodo nei kvaila, nei mistinė.

Rugpjūčio 6-ąją Varšuvoje vyks gegužę išrinkto prezidento 42 metų Andrzejaus Dudos inauguracija. Aiškėja jo patarėjų pavardės ir pirmųjų užsienio vizitų maršrutai. Ko galima tikėtis iš naujo Lenkijos vadovo? Ar keisis politika?

Kai kurie vyresni pažįstami mėgsta pašiepti, kad planinės ekonomikos laikais biurokratų Lietuvoje buvo mažiau nei šiandien. Ne vienas tvirtina atsimenąs, kiek žmonių dirbdavo tuomečiuose vykdomuosiuose komitetuose, ir teigia, jog darbuotojų skaičius ten buvęs mažesnis.

Per ketvirtį amžiaus socialinė tikrovė keitėsi kūlversčiais, tačiau socialinėje mitologijoje apstu lieka nekintamų temų.

Po daugiau nei 10 metų trunkančių emocingų diskusijų Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo – ~in vitro~. Prieš įstatymą kategoriškai protestavo Katalikų Bažnyčia ir dešinioji opozicija, kuri, gali būti, jau rudenį laimės parlamento rinkimus. Opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ po rinkimų žada keisti jį taip, kad dirbtinis apvaisinimas būtų apribotas. Priėmus įstatymą kai kurie Lenkijos vyskupai net grasino parlamentarus, balsuojančius už ~in vitro~, ekskomunikuoti.