Norvegija. Paminėjus šią šalį dažnam lietuviui pirmoji asociacija – artimas žmogus, draugas ar kaimynas, laikinai ar visam laikui išvykęs į Norvegiją. Taip, šioje šalyje lietuvių tikrai daug: oficialioji statistika teigia, kad apie 50–60 tūkstančių. Ir išsibarstę jie po visą šalį. Vieni atvykę prieš 20 ir daugiau metų, kiti – visai neseniai, dar kiti atvažiuoja tik trumpam laikotarpiui konkrečiam darbui. Oficialiai užsiregistravę 12 bendruomenių, veikia 11 savaitgalio lituanistinių mokyklėlių. Yra nemažai ir kitų, nors oficialiai neįsisteigusių, bet labai aktyvią veiklą plėtojančių lietuvių grupių.

Luoravetlanai yra tautybės pavadinimas, o Žemaitė yra Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (1845–1921). Apie luoravetlanus, kuriuos dar minėsime, ji, regis, nieko nerašė. Užtat rašė apie kitas tautas. Žemaitės raštų 4-ame tome (1957 m.), kurį redagavo sovietinės kultūrinės nomenklatūros šulai Kostas Korsakas, Antanas Venclova, Juozas Žiugžda, skaitome (123 p.):

Gegužės 26 d. Zbigniewas Brzezinskis paliko šį pasaulį. Kadangi buvo Romos katalikas, tikėkimės, tolesnis maršrutas jam žinomas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau 19 metų skaičiuoja, kiek vidutiniškai dienų reikia dirbti mokesčiams. Tikslas – atkreipti dėmesį, kiek žmonės iš tikrųjų sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami. Dažnai mes patys, mokesčių mokėtojai, pamirštame, kad už kiekvieną plytelę šaligatvyje turime dėkoti sau, o ne politikams. O šie labai mėgsta prisiimti visus nuopelnus. Ši diena – ir priminimas valdžiai, kad ji privalo gerbti mokesčių mokėtojus ir atsakingiau naudoti jų sumokėtus pinigus.

Šiemet Rumunija švenčia narystės ES dešimtmetį ir kartu su Lietuva sutiko tryliktąsias įstojimo į NATO metines. Taigi ES ir NATO kontekste mus sieja labai rimta partnerystė.

Atrodo, kad poreikis žavėtis ir lieti jausmus ties apsiverkimo riba rado nišą teatro salėse. Lietuvoje partijų suvažiavimai vyksta ne kasdien, nėra diktatūros kaip Šiaurės Korėjoje. O į spektaklius sezono metu bent jau Vilniuje galima eiti kelis kartus per savaitę. Ir po vaidinimo minutę kitą audringai paploti. Aktoriai iškviečiami nusilenkti kelis kartus. Neatsistoti lyg ir nepadoru. Likusieji sėdėti puikiai matomi. Sunkiau pastebėti, kas pirmas pašoko iš vietos. Paskui, žinoma, – visi pro duris.

1962 m. V Respublikos įkūrėjas generolas Charles‘is de Gaulle‘is suteikė prancūzams teisę „rinkti valstybės galvą“. Visuomenei, prieš 200 metų su entuziazmu kapojusiai karališkąsias galvas, prezidento rinkimai tapo pagrindiniu Prancūzijos politinio gyvenimo varikliu, šalies ateitį lemiančiu demokratiniu ritualu, kuriame noriai ir aktyviai dalyvaujama. Šiemet iš maždaug 47,6 mln. balsavimo teisę turinčių prancūzų antrajame ture dalyvavo 74,6 proc. Nors aktyvumas mažesnis, negu buvo 2012, 2007 ar 2002 m., Emmanuelio Macrono pergalė nėra mažiau svari. Jis iš viso įveikė 10 varžovų – kai kurie iš jų, kviesdami „nebūtinai dalyvauti balsavime“ antrajame ture, rūpinosi ne kova prieš „Nacionalinį frontą“, o savo partiniais interesais šių metų birželio mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Valdžia ėmėsi svarstyti, kurias mokesčių lengvatas Lietuvoje reikia naikinti. Kyla rizika, kad mokesčių lengvatų panaikinimas bus eilinis ir žalingas mokesčių naštos didinimas. Kad taip nenutiktų, verta apsvarstyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kurias lengvatas palikti, o kurių ne.

Balandžio pabaigoje žiniasklaida pranešė apie papildus Zalavo nekropolyje. Brolių Pilsudskių gimtinėje prie Pabradės lietuviai pastatė trijų metrų aukščio granito paminklą ir gražiai lietuviškai aprašinėjo. Tikėtina, kad ir garšvos aplink nuravėtos.

Jeigu Jerevano gatvėje užkalbinsite vietinį gyventoją ir paklausite, ką jis žino apie Lietuvą, nustebsite sužinoję, kad žino gana daug. Armėnas tikrai nesupainios Lietuvos su kaimyninėmis Baltijos šalimis, o dažnas su nostalgija prisimins laikus, kai svečiuotasi Lietuvoje: tarsi į Vakarus skrista į nebrangią turistinę ar populiarią povestuvinę kelionę tada dar kasdieniu reisu Jerevanas–Vilnius, prekiauta gvazdikais ar Jerevano „Nairi“ gamykloje pagamintais spalvotais bateliais, anuomet turėjusiais didelę paklausą, ar lankyti sovietinėje armijoje Lietuvoje tarnaujantys tautiečiai.

Emmanuelis Macronas išrinktas Prancūzijos prezidentu – kaip ir galima buvo tikėtis. Dėl jo pergalės būta mažiau abejonių, nei pernai laukiant, kaip apsispręs Didžioji Britanija per „Brexit“ referendumą, ar kiek vėliau lažinantis, kas laimės JAV prezidento rinkimus: Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas.