Gegužės pirmąją, Tarptautinę darbo dieną, minime ir Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Žodžiai „darbas“ ir „Europa“ norom nenorom susiję tuo, kad emigracija iš Lietuvos į ES vyksta daugiausia ieškant geriau apmokamo darbo.

Vaidotas RŪKAS „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo  departamento direktorius Po praėjusiais metais viso pasaulio dėmesį prikausčiusių įvykių, kurie pakeitė politinę situaciją ir į kuriuos reagavo rinkos, 2017-ieji kol kas atrodo kiek ramesni. Regis, gana netikėtų pernykščių pokyčių virtinė pirmąjį šių metų ketvirtį buvo šiek tiek sustabdyta, o pirmasis žingsnis buvo rinkimai Nyderlanduose, kuriuos laimėjo nuosaikūs [...]

2009 m. kino teatruose pasirodė Richardo Kelly režisuotas filmas „Dėžė“ („The Box“). Siužetas įtraukia nuo pirmųjų kadrų. Vieną dieną Norma (akt. Cameron Diaz) prie savo namų durų randa siuntinį, kuriame yra dėžutė su raudonu mygtuku. Kitą dieną į duris pasibeldžia garbaus amžiaus nepažįstamasis ir pateikia neįtikėtiną pasiūlymą. Jei Norma paspaus mygtuką, esantį ant dėžutės, tai įvyks du dalykai: kažkur pasaulyje mirs jai nežinomas žmogus, o ji gaus milijoną dolerių. Šiam sprendimui ji turi 24 valandas.

Vienuolika kandidatų Prancūzijos prezidento rinkimuose – nei daug, nei mažai. Pretendentų karuselė sustojo balandžio 23-iajai einant į vakarą. Mažai kam kilo abejonių, kad nė vienas nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, tad antrajame ture varžysis du lyderiai. Jų surinkti balsai beveik atitiko apklausų duomenis: centristu įvardytas Emmanuelis Macronas gavo 23,86 proc., kraštutine dešiniąja laikoma Marine Le Pen – 21,43 proc. balsų.

Visi laukiame, koks vis dėlto bus naujasis nuo liepos mėnesio įsigaliosiantis Darbo kodeksas, pagal kurį turėsime dirbti, matyt, bent dešimtmetį. Žinome, kiek užtruko šio dokumento parengimas ir kiek aistrų sukėlė jo svarstymas, tad vargu ar anksčiau sulauksime esminių pakeitimų.

Ką mes žinome apie Kroatiją, koks vaizdinys iškyla prieš akis išgirdus šios šalies vardą? Turbūt atostogų karščiu nuplieksta Adrijos pakrantė? Jau primirštos „Žalgirio“ kovos su baisiąja Zagrebo „Cibona“? O gal nepalenkiamas komunistinės Jugoslavijos vadas ir diktatorius Broz-Tito? Ne vienas dar prisimintų, kad Kroatija – tai kaklaraiščio – „kravata“ – tėvynė…

Viktoro Orbano vyriausybė žengė dar vieną žingsnį neliberalios demokratijos keliu. Sakydamas metinę kalbą Vengrijos premjeras nubrėžė tolesnės šalies raidos gaires, įvardydamas 2017-uosius kaip kovos su užsienio įtaka Vengrijos vidaus politikai metus. Tai galima vertinti kaip tiesioginę nuorodą į George‘o Soroso remiamų nevyriausybinių organizacijų ir fondų veiklą.

Prieš Velykas per socialinius tinklus pasklido Vilniaus forumo kreipimasis „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“. Iš esmės bedantis ir deklaratyvus dokumentas, tikėkimės, bus pamirštas be didelių pasekmių jo kūrėjams ir Lietuvai.

Pirmosios šimtas naujosios Vyriausybės dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų pyrago dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams, kurių čia taip laukiame ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų

Tikriausiai būtų per drąsu po vos pusmetį trunkančio kasdienio tiesioginio sąlyčio su mūsų šiaurės kaimyne Suomija daryti visa apimančius apibendrinimus. Vis dėlto net ir ta neilga, tačiau iš tiesų tikra – lai dažniau ir santūri, o ne jausmais trykštanti – draugystė leidžia pateikti pirmuosius atsargius pamąstymus apie šalį ir jos žmones. Kaip ir apie mūsų tautas siejančius ilgalaikius istorinius, geopolitinius, ekonominius, kultūrinius ryšius bei bruožus.

Šaunuolio VDU profesoriaus Liudo Mažylio surastus Vasario 16-osios akto rankraščius – lietuvišką ir vokišką būtų įdomu patyrinėti rašysenos ekspertams. Gal jie atrastų kokių detalių, kurios atskleistų daugiau Akto parašymo aplinkybių. Buvo rytas ar vakaras, kokiu kampu krito šviesa ir pan.