Pagaliau apsispręsta dėl Europos Parlamento (EP) rinkimų datos – jie vyks 2014 m. gegužės 25 dieną.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialdemokratai išsaugo didelį populiarumą dėl visiškai objektyvių priežasčių, nors jų pačių nuopelnų čia nėra – gyvenama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės įdirbio sąskaita.

Kokią ateitį mums žada dabartiniai Lietuvos vaikai, kurie pirmauja pasaulyje pagal rūkymo, alkoholio vartojimo, ankstyvų lytinių santykių, patyčių ir televizijos žiūrėjimo rodiklius?

Spalio pabaigoje paskelbtas Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas nudžiugino daugelį: Lietuva po šuolio sąraše atsidūrė 17-oje vietoje pasaulyje pagal verslo kūrimo sąlygas šalyje. Tarptautinės finansų institucijos skelbiamą reitingą galima vertinti ir kaip puikią žinią pasaulio finansų dalyviams, ir kaip tiesiog intelektualų žaidimą statistika. Bet kokiu atveju tai pritraukia milijonų žmonių dėmesį.

Nepraėjo nė metai nuo socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžios, o Lietuvos santykiai su Rusija vėl tokie pat blogi kaip prieš dešimtmetį, valdant Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo Vyriausybėms. Tai – ne atsitiktinumas, bet dėsnis.

Debesų mūsų politinėje padangėje daugiau nei pragiedrulių.

Jau įpusėjo ruduo, vis žemiau horizonto link traukiantis dangaus skliautu keliaujančios saulės taką ir rytmečio šalnomis ar nuolat storėjančiu įvairiaspalvių lapų kilimu primenantis artėjant žiemą.

Pastarąsias keletą savaičių Lietuvos viešąją erdvę užplūdo straipsniai ir komentarai Rusijos valdžios veiksmų prieš mūsų šalies eksportuotojus klausimu. Nors beveik vieningai sutariama, kad konflikto šaknys – politinės, pasekmės yra ekonominės ir kol kas sunkiai išmatuojamos.

Per pastaruosius dvidešimt metų žodis “elitas” Lietuvoje vietoj teigiamos įgavo iš esmės neigiamą prasmę.

Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą.

Vėl skambančios Visagino atominės elektrinės statybai palankios kalbos gali reikšti ir tikrą valdančiųjų norą atgaivinti Lietuvai bei visam Baltijos regionui strategiškai svarbų projektą, ir įprastą šiai Vyriausybei norą dar labiau vilkinti galutinį sprendimą dėl atominės energetikos ateities.